Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.9.5; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2026 m. sausio 13 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje laisvės apribojimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams, kuri 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi pakeista į arešto bausmę, atlikęs arešto bausmę paleistas 2022 m. rugsėjo 30 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. smurtaudamas padarė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2025 m. liepos 16 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,15 promilių neblaivumas), tyčia rankos kumščiais sudavė nemažiau kaip 26 smūgius sugyventinei O. V. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio odenoje, lūpose, dešiniame skruoste, smakro dešinėje, kairėje krūtyje, krūtinės dešiniame šone, juosmens kairiame šone, kairio klubakaulio sparno projekcijoje, kairėje šlaunyje, dešiniame sėdmenyje, taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, Ž. B. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2025 m., rugpjūčio 9 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,06 promilių neblaivumas) žodinio konflikto metu, ne mažiau 4 kartus kumščiu sudavė, lovoje gulėjusiam, T. V. į kairę veido sritį, taip sukeldamas T. V. fizinį skausmą.

Ž. B. jam pareikštus kaltinimus suprato, savo kaltę pripažino iš dalies, nepripažįsta, kad sudavė O. V. dvidešimt šešis kartus ir kad sudavė smūgius į veidą, nurodė, jog O. V. tik pastūmė, o ji pati nukrito ant stalo. Dėl T. V. sukelto fizinio skausmo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nurodė sudavęs smūgį į veidą su delnu, ne su kumščiu. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su O. V. gėrė pas R. S.. Kai gėrė alkoholį, V. sėdėjo šalia jo. R. iš vieno šono, O. per vidurį, o jis iš galo. R. buvo išėjusi į balkoną rūkyti. Tada ir įvyko tas konfliktas, kurį išprovokavo R. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis norėjo išeiti. Jis porą kartų stūmė O. V. iš delno su visa jėga, ji nukrito, tikrai labai skaudžiai susitrenkė. Stūmė ją, ji vėl atsistojo, ir vėl ją stūmė. O. buvo visiškai girta, krito ant stalo, viską išvartė. Pripažįsta, kad apsistumdė su O. V., gal ji susitrenkė akį griūdama ant stalo, nes jis jai smūgių į veidą nesudavė. Stalas buvo sulūžęs, pilna butelių ant stalo buvo, gal ji ant žemės krito, gal ant veido. Iš kumščio 26 kartus jis nesudavė. Nežino, kaip ji virto, gal ant šono virto, visaip galėjo virsti. Neįsivaizduoja, iš kur tokie sužalojimai ant Onos veido. Po to, jis iš R. išėjo namo. Policijos pareigūnai buvo atvykę, kai jis miegojo lovoje O. V. namuose, (duomenys neskelbtini). Tada buvo sulaikytas. Ant O. V. kūno mėlynės buvo iš seniau, buvo kritusi. Neįsivaizduoja, kodėl O. V. pasakė pareigūnams, kad jis sudavė jai smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Nematė, kokie sužalojimai buvo O. V. po konflikto, nes išėjo namo. Pripažįsta civilinį ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė O. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasekmes pripažįsta, bet smūgių nesudavė. Pripažįsta, kad ją stumdė, bet O. niekada nėra trenkęs. Jam po įvykio buvo nustatytas sunkus, virš trijų promilių girtumas. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo dar girtas, neišsiblaivęs. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai praktiškai ir tikslūs, ir netikslūs. Su O. V. gyvena kaip sugyventiniai beveik 4 metus, tiksliau 3 su puse. Kai buvo tas konfliktas liepos mėnesį, tuo metu gyveno kartu. Nebegyvena kartu 2-3 mėnesius, kai buvo paskirta kardomoji priemonė, buvo ją pažeidęs kai ten atėjo. Dėl smūgių sudavimo T. V. paaiškino, kad nusipirko du litrus degtinės, cigarečių. Pastatė vieną litrinį butelį, visi trys – R. S., jis ir T. V. išgėrė. Gėrė pas O. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), salione. Kai vieną butelį išgėrė, jis nuėjo miegoti. Kitą rytą jau neberado nei butelio, nei cigarečių. Už vagystę T. priėjęs iš delno dėjo kelis kartus. Dėjo tiesiai į veidą iš delno, ne iš kumščio. Iš delno sudavė, dėl to atsirado gumbas ir patinimas, nes su labai didele jėga trenkė du kartus. Nematė, kas atsitiko veidui, nes išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Policijos pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). T. V. sudavė smūgius į veidą už vagystę. Jam tada buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas. Tą dieną pas O. V. į namus atėjo išgerti. Žinojo, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Pripažįsta tą. Bet tada buvo labai girtas, nesuprato to. T. V. yra neįgalus, bet jis pasispardo, pasimosikuoja, parėkauja, ypač girtas. Tuo metu, kai sudavė smūgius T. V., su O. V. nesiginčijo. Šiuo metu atsiprašė O. V., labai gailisi, kad taip padarė. Buvo išgėręs. Pripažįsta, kad yra kaltas. Kai stūmė, gal netyčia iš delno ir kliuvo. Kaip sako R., kad iš delno specialiai trenkė, tai taip nebuvo. Stumdamas, gal ir sudavė. Nukentėjusiojo T. V. tai pat atsiprašė, irgi labai gailisi. Jis irgi jo atsiprašė, dėl butelio ir cigarečių, kad paėmė. Jau susitaikė. Išgeria kas savaite ar dvi. Išgeria su T. V.. Geria vaistus ir migdomuosius, gal jie suveikė su alkoholiu. Alkoholis su vaistais susimaišė, todėl taip ir gavosi. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Prašė skirti jam dirbti viešuosius darbus.

N. O. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo išgėrusi, nes kartu gėrė. Buvo vakarykščiai išgėrusi, po to R. pakvietė į svečius. Kažkiek atsigėrė. Tada jie apsistumdė. Pas R. buvo sulūžęs stalas salione, kaip ir tų butelių buvo. Visko smulkiai negali atsiminti, nes tas išgėrimas duoda tokias pasekmes, kad neatsimena kartais, kur piniginę ar telefoną pasideda. Iš tikrųjų akis jai buvo tikrai labai užtinusi ir mėlyna, tačiau negali tiksliai pasakyti, tai dėl to ar, kad B. stūmė ir ji krisdama susidaužė, ar jis kažkur sudavė. Dėl mėlynių nori pasakyti, kad jai yra pralaidžios kraujagyslės. Nors truputį kur kliūna ir iš karto atsiranda daug mėlynių, nes išsilieja kraujas. Įvykis pas R. buvo apie 11 val. Ji paskambino apie 9.30 val. sako: „Ateikit pas mane“. Atėjo, jie nuėjo nusipirkti į parduotuvę, nes jau buvo 10 val. Ji pabuvo viena. Paskui jie parėjo. Tai apie 11 val. ir galėjo būti. Jai atrodo, kad ji kitą dieną važiavo į N. A., ne tą pačią dieną. Negalėjo išgėrusi važiuoti į N. A.. O gal ir tą pačią dieną važiavo, nežino. Neprisimena, koks neblaivumas jai buvo nustatytas. Nežino, kiek smūgių jai buvo suduota, bet kiek čia rašo, tai tikrai tiek nebuvo. Kai stūmė, tai galbūt su delnu ar su kumščiu sudavė porą kartų, bet daugiau tai tikrai ne. Jeigu 26 smūgiai būtų suduoti, ji nebūtų atsikėlusi. Liepos 16 d. gėrė pas R.. Kaip Ž. sako, kad jis tik pastūmė, tai ji nežino, iš kur pas ją ant veido tie sumušimai, gal kai stūmė, gal su ranka kliuvo. Gal krisdama ant stalo, kur buteliai buvo, įsitrenkė. Kad toks konfliktas buvo, tą tai tikrai atsimena, kad jie susipyko. Jai atrodo, kad ji pasakė, kad kažkokiam draugui paskambino, kad kalbėjo telefonu. R. su Ž. išėjo į parduotuvę degtinės nusipirkti. Ji liko viena bute trumpam. Ir kai jie parėjo, ji pasakė, kad paskambino tokiam pažįstamam žmogui, kad nebūtų nuobodu sėdėti. Gal dėl to Ž. supyko. Ji sėdėjo ant sofos, viduryje tarp R. ir Ž.. Kai ji pasakė, kad paskambino tam pažįstamam žmogui, tai gal iš karto, neužilgo ir įvyko konfliktas. R. sėdėjo jai iš dešinės pusės. R. tą konfliktą matė, bet ji nieko nesakė, tylėjo. Policijos ji nekvietė. Kitą dieną ėjo į autobusų stotį, norėjo nuvažiuoti į N. A.. Ir toks kaimynų berniukas pažino ją, pasakė jai „Jums reikia iškviesti policiją“. Ji dar buvo iš po vakar gerai neatsigavusi, jie pakvietė policiją, policija atvažiavusi pakvietė greitąją ir ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę peršviesti. Jokių lūžių nebuvo. Tada nuvežė pas ekspertus. Čia taip buvo kitą dieną, ne tą pačią, jai atrodo buvo išmiegojusi. Pas tyrėjus važiavo blaivi. Jai taip tada atrodė, kai davė parodymus pas tyrėją, kad Ž. jai iš to kumščio būtų davęs, taip ir sakė tyrėjai. Kritusi tikrai buvo, nes pas R. stalas buvo sulaužytas. Gal veidu, gal šonu krito į stalą. Krito dėl to, kad Ž. ją stūmė. Pas ekspertus, sumatavo, suskaičiavo, kur ir kiek tų mėlynių, bet ji nežino iš kur tiek. Šonas tikrai buvo mėlynas, bet į tą šoną jis tikrai, kad nedavė, čia nuo to kritimo ant stalo turbūt tos mėlynės. O į akį tai nežino, ar su delnu, ar su kumščiu kažkaip trinktelėjo. Ta akis tikrai buvo užtinusi ir mėlyna labai. Lūpa sutinusi buvo turbūt nuo to, kad į butelį ar į stalą atsitrenkė. Kiek tas ekspertas surašė tų sužalojimų, tai tikrai nebuvo tiek. Kaip ta tyrėja taip surašė, taip pat nežino, nes tiek tų smūgių nebuvo tikrai. Sužalojimai atsirado nuo to, kad ją stūmė, ji krito ant stalo, o ant stalo butelių buvo pridėta. Jos tyrėja klausė, kas galėjo taip ją sumušti. Ji ir pasakė, kad Ž.. Sakė tyrėjai, kad ne viską gerai atsimena dėl girtumo. Ant akies sumušimas, sutinimas atsirado ne nuo ko kito, tik nuo Ž.. Atleido Ž., rašė, kad jokių pretenzijų neturi, kad jokių blogų pasekmių sveikatai nėra, viskas praėjo. Dėl įvykio su T. V. paaiškino, kad įvykis buvo rugpjūčio 9 d. Įvyko dėl alkoholio. Buvo R. atėjusi. Ž. turėjo nusipirkęs butelį. Dėl cigarečių nežino, ar turėjo, ar neturėjo. Ž. pradėjo ieškoti butelio. T. su R. gėrė tą butelį ir Ž. supyko. Ji buvo kitame kambaryje, pamatė, kad Ž. jau puola suduoti T.. Kliuvo su delnu. Sakė jam: „Nelįsk prie T.“ ir bandė jį patraukti. Ž. atsakė: „Jis man butelį pavogė“. Ž. ieškojo to butelio, klausė: „Kas man pavogė butelį?“ Iš kambario einant, Ž. į ją metė butelį, kuris tuščias buvo, jai nekliuvo. T. tuoj išsikvietė policiją. Tada Ž. dviem paroms išvežė į (duomenys neskelbtini). Po to pareigūnas dar atvažiavo kažkokius dokumentus pasirašyti. Patvirtino, kad Ž. B. sudavė sūnui smūgius. Pamatė, kad jis puola, tada ji jį traukė nuo T.. Po įvykio T. pyko, kad jį neįgalų muša. Iš pradžių nieko nesimatė, atrodė, kad nieko nėra, bet po kelių valandų truputį patino, paskui pageltonavo. Nebuvo ta akis uždaužta, nebuvo tos mėlynės. Muštis yra nenormalu. Blaiviam Ž. niekada taip nebūna. Gali pasibarti, dėl kažko tai pasiginčyti. Jis nemiega kelias paras, jam neina miegas, tada būna nervuotas, dar išgeria, todėl taip ir būna. Kai įvyko konfliktas tarp Ž. ir T., ji buvo visiškai blaivi. Taip, po to įvykio buvo sumuštas jos sūnus. Policijos pareigūnams sakė tiesą. Matė, kad Ž. B. sudavė ranka, tiksliau delnu sūnui T. V. į kairę pusę (parodė galvos kairę pusė), 3-4 kartus galėjo suduoti, daugiau negalėjo, nes ji tempė jį šalin ir sakė „Nelįsk prie T.“. T. sakė: „Tu čia mane invalidą muši, tu negali manęs mušti, aš gulintis. Aš neėmiau to butelio, buvo R. atėjusi“. Anksčiau yra buvę, kad jie apsipyksta. T. provokuoja išgėręs, jis labai mėgsta konfliktuoti.

Nukentėjusysis T. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam sudavė į žandą, stipriai, kelis smūgius. Datos kada tai buvo tiksliai neatsimena, bet iš karto, tą pačią dieną, atvažiavo policijos pareigūnai ir užfiksavo. Vėliau atvažiavo kitą dieną ir vėl viską nufotografavo. Įvykio metu buvo išgėrę, įvyko kažkoks konfliktas, tikriausiai kažkuo nepasidalino, nes Ž. iš kart jam sudavė. Sudavė su ranka į šitą vietą (parodė kairį paakį). Kažkur keturis smūgius sudavė. Visa mėlyna pusė čia buvo (parodo į kairį paakį) Kai kitą dieną atvažiavo tada jau buvo daugiau mėlynių ir vėl nufotografavo. Neatsimena ar ką Ž. sakė, bet smūgiai buvo. Buvo neblaivus, tai nelabai juto, bet skaudėjo žandą. Neatsimena kiek buvo išgėrę, pareigūnai turi tas promiles užsirašę. Tą dieną gėrė degtinę, išgėrė nemažai. Pradžioje gėrė kartu su B. ir vėliau atsitiko konfliktas. Kiek pamena, R. M. vėliau atėjo. Medikai nebuvo kviesti, atsisakė jų. Buvo tik sumušimas, tai medikų nereikėjo. Įvykio metu jo mama buvo namie. Ji įsiterpė ir neleido toliau mušti. Civilinio ieškinio nereiškė, parašė pareiškimą. Nemano, kad B. atsiprašė, neatsimena. Kartu alkoholio nebevartoja. Dabar ramiai, nebesmurtauja. Kai įvyko pirmas įvykis, jis tame konflikte nedalyvavo, buvo namuose. Mama parėjo jau sumušta. Pasakė, kad sumušė Ž. B.. Atėjo į jo kambarį ir pasakė: „Va, žiūrėk, mane sumušė Ž..“ Jos akis buvo mėlyna. Negali tiksliai dienomis pasakyti kiek laikėsi mėlynė, bet ilgai laikėsi. Su B. susitaikytų, jei prižadėtų gyvenime daugiau taip nebedaryti.

Liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena, jog pas ją „balevojo“, gėrė alkoholį. Kai Ž. O. kelis kartus trenkė į veidą, tą tikrai matė. Jie buvo trise. Tai buvo iš ryto. Ji su Ž. nuėjo į parduotuvę, o alkoholį pardavinėja nuo 10 val. Kiek buvo valandų, nepasakys. Parsinešė butelį degtinės ir, jai atrodo, dar alaus turėjo. Kai parėjo, O. telefonu šnekėjo su vyru. Ž. pamatė ar išgirdo, kad ji ten šnekėjo. Jis pradėjo sakyti: „tu „kūrva“, tu žiurkė, tu „sterva“, kaip visada. Tada trenkė kelis kartus. Jai atrodo, kad O. kokius 3-4 kartus gavo, bet tikrai ne vieną ir ne du kartus. Jis ją iš kelių kartų trankė. Pas ją kambaryje yra minkšta dalis ir jie sėdėjo. Sėdėjo ji, tada O. ir ant kampinės dalies sėdėjo Ž.. Jis iš delno jai tikrai kelis kartus trenkė. Jai labai greitai pamėlynavo. Pas O. buvo mėlynės dar ant pilvo, ant kojų. O. jas jai parodė ir sakė, kad jis ją naktį buvo suspardęs. Kiek ji supranta, tai ta mėlynė ant pilvo buvo iš vakaro, nes O. jai sakė, kad jis ją spardė. O. buvo pas ją ant stalo nugriuvusi. Kaip ji griuvo ant stalo, nematė, O. jai pati sakė. Gal tualete tuo momentu buvo, nepamena dabar. Nelabai pamena, kaip viskas baigėsi. Jie kažkaip išsiskirstė. Nepasakys tiksliai, visko irgi nepamena, buvo išgėrusi. Atrodo, kad jie toliau ten gėrė, tik nelabai pamena kaip išsiskirstė. Greičiausiai, kad išgėrė ką turėjo ir išsiskirstė. Stalas buvo sulūžęs, bet čia nieko tokio, ji susitvarkę tą stalą. Kažkas sudužo, kažkas nukrito nuo to stalo. Nežino kodėl nekvietė policijos, gal ji pati pabijojo Ž., nes jis tikrai yra agresyvus žmogus. Policiją O. iškvietė vaikai, stotelėje. Ž. O. visą laiką daužė, jau ketvirti metai eina. Ji visą laiką mėlyna, visi aplinkiniai tai žino ir draugai, ir pardavėjos. Ji pati, jos prašė, kad liudytų teisme, prašė, kad duotų parodymus policijai. Paskui ji sakė, kad ji girta, neatsimena. T. V., jos sūnų, Ž. pastoviai daužo. Dabar, kol yra teismas, gal yra truputį apsiraminęs. Per visą šitą įvykį, iki teismų, buvo pas T. nuėjusi, tai Ž. ją irgi už plaukų tempė ir ji buvo jam policiją iškvietusi.

Nors kaltinamasis kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino tik iš dalies, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, be nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų teisme, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

2025 m. liepos 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2025 m. liepos 16 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), bute išgertuvių metu, neblaivus nustatyta 3,15 prom. girtumas Ž. B. naudojo fizinį smurtą, prieš neblaivią, nustatytas 2,88 prom. girtumas sugyventinę O. V., t. y. kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Taip padarydamas sužalojimus kairiame paakyje, smakro srityje, kairio šono sumušimą, bei kitų galvos sričių sužalojimus, bei sumušimus. O. V. medikų buvo išvežta į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 1);

2025 m. liepos 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame fiksuoti gauti paaiškinimai: O. V., nustatytas 2,88 prom. girtumas, rasta (duomenys neskelbtini), autobusų stotyje. O. V. paaiškino, kad ryte apie 10.00 val. su sugyventiniu Ž. B. išėjo ,,pataisyti dūšės“ pas pažįstamą R. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Visi trys asmenys kartu girtavo. Kai R. su Ž. išėjo nupirkti alkoholio O. paliko viena namuose. Būdama ten paskambino savo naujam draugui ir su juo kalbėjo telefonu. Grįžus R. ir Ž., pasak O. V., ji sugyventiniui pasakė, kad kalbėjo su nauju draugu. Sukilus pavydui Ž. B. ją pradėjo mušti. Dėl girtumo O. V. nesugebėjo paaiškinti, kokiame kambaryje ji buvo mušama. Teigė, kad Ž. B. smūgiai buvo suduodami jai kumščiais į įvairias kūno vietas, tačiau kiek jų buvo suduota, taip pat negalėjo nurodyti, teigdama, kad daug kartų. O. V. nurodė, kad nuo suduotų sugyventinio smūgių jai skauda kairę akį, veidą, bei kairėje pusėje, ties šonkauliais. Todėl buvo iškviesti Akmenės GMP darbuotojai, kurie ją išvežė į gydimo įstaigą (t. 1, b. l. 25-27);

2025 m. liepos 16 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje užfiksuota, kad į įvykio vietą kviesta GMP O. V., nurodomos aplinkybės: šiandien apie 11 val. sumušė sugyventinis, stebima k. paakio, smakro, k. šono sumušimas, pacientė į alkotesterį įpūtė 2,88 promiles, jaučiamas stiprus alkoholio kvapas iš burnos, judesiai nekoordinuoti dėl alkoholio vartojimo <...> (t. 1, b. l. 66-67);

2025 m. liepos 16 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kur užfiksuota O. V. apžiūra. Nurodoma, kad išoriškai apžiūrėjus moters kūną, kairiame paakyje matosi sutinimas, kraujosruva, smakro bei žando srityse matosi hematomos, sutinusi viršutinė lūpa. Kairėje pusėje ties šonkauliais matosi hematomos (t. 1, b. l. 30-34);

2025 m. liepos 16 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašu, kad O. V. atvežta GMP dėl sumušimų. Šiandien ryte apie 11 val. sumušė sugyventinis. Gavo smūgius į veidą, į kairės pusės šonkaulius. Užfiksuota objektyvi būklė: sąmoninga, kontaktiška, orientuota. Kairė akis sumušta, matomas patinimas ir hematoma. Apatinio žandikaulio ir smakro ribose matomos daugybinės hematomos. Krūtinės ląstoje tiek kairėje ties vidurio raktikauline linija, tiek dešinėje ties priekine pažasties linija matomos hematomos <...> (t. 1, b. l. 48);

2025 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 803/2025 (04), kurioje nurodyta, kad O. V. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio odenoje, lūpose, dešiniame skruoste, smakro dešinėje, kairėje krūtyje, krūtinės dešiniame šone, juosmens kairiame šone, kairio klubakaulio sparno projekcijoje, kairėje šlaunyje, dešiniame sėdmenyje padarytos bukais kietais daiktais. 2. O. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu, nėra būdingi griuviminei traumai. 3. O. V. kūno nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 26 smūgių bukais kietais daiktais. 4.O. V. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. 5. O. V. nustatyti kūno sužalojimui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai (t. 1, b. l. 70-71);

2025 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), buto kambaryje. Namas mūrinis penkių aukštų, stovi galais į vakarų ir rytų puses, trijų laiptinių. Nuo vakarų pusės antra laiptinė. Atidarius laiptinės duris lipame laiptais į penktą aukštą, buto durys, vakarų sienoje. Atidarius duris einame koridoriumi į vakarų pusę, jame pasukame į pietus, tenai yra kambarys. Palei vakarų sieną stovi sofa-lova, ant jos sudėta patalynė. Kambario viduryje matyti rudos spalvos kilimas ant kurio guli apverstas baltos spalvos stalas (t. 1, b. l. 16-23);

2025 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d., 10.25val. registruotas pranešimas adresu Laižuvos g. 1, Akmenė, apie tai, kad prieš 5 minutes pranešėją ir jo mamą užpuolė mamos sugyventinis. Mušė rankomis. GMP atsisakė. Gauti paaiškinimai: Atvykus namo duris atidarė blaivi (nustatytas 0,00 prom.) O. V., kuri paaiškino, kad pas ją namuose yra jos sugyventinis Ž. B., kuris girtas, agresyvus bandė pulti ant jos, metė stiklinį butelį, tačiau nepataikė. Aiškino, kad Ž. namuose ieškojo alkoholio ir visus kaltino vagyste, kad neva kažkas paėmė jo butelį. Aiškino, kad namuose yra jos sūnus T. V., kuris išsigandęs Ž. elgesio kvietė pareigūnus, dėl ko vėliau Ž. jį mušė. Užėjus į namo vidų ant sofos rastas sėdintis neblaivus (nustatytas 3,06 prom.) Ž. B., kuris aiškino, kad nieko blogo namuose niekam nedarė. Taip pat kitame kambaryje lovoje gulėjo O. V. sūnus T. V., kuriam buvo nustatytas 2,47 prom. girtumas. Asmuo aiškino, kad kai jis gulėjo prie jo priėjęs Ž. jam ne mažiau 4 kartus iš kumščio sudavė smūgius į galvos sritį, t. y: kairės pusės antakį. Paklaustas ar šiam reikalingi medikai, šis kategoriškai jų atsisakė, aiškino, kad tik skaudą minėtą sužalotą vietą. Apžiūrėjus asmenį prie šio kairės pusės antakio matėsi nežymus patinimas, palietus pirštu jautėsi nežymus gumbas o ir pats nukentėjusysis aiškino, kad stipriai skaudą minėtą vietą ypatingai kai ją paspaudėme. Minėtam Ž. B. buvo išaiškinta, kad šis yra laikinai sulaikytas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, tačiau šis savo noru iš namų nėjo, todėl uždėjus spec. priemones - antrankius asmuo buvo išvestas iš patalpų ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Kadangi nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus, todėl su juo jokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, tačiau jo motina O. V. buvo apklausta kaip liudytoja, kuri matė muštynių faktą, pati muštynes kaip teigė, tvardė. Įvykio vieta buvo apžiūrėta, fotografuota (t. 1, b. l. 107-109);

2025 m. rugpjūčio 9-10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas gyvenamasis namas medinis, vieno aukšto, pažymėtas Nr. 1. Įėjimas į namo vidų iš rytų pusės. Pravėrus duris matoma koridoriaus patalpa, kurioje matosi netvarka, sukrauti ant žemės įvairūs daiktai. Pasisukus kairiau matomos medinės durys, kurias pravėrus patenkame į namo vidaus patalpą, matomas kambarys, dešiniau prie sienos pastatytas baltos spalvos šaldytuvas, šalia pastatyta sofa, priešais ją prie lango pastatytas staliukas, šalia matomas pastatytas fotelis. Tiesiai paėjus apie 2 ar 3 metrus matomas dar vienas kambarys, kuriame buvo galimai smurtauta. Užėjus į kambarį prie kairės pusės lango matoma pastatyta sofa, ant kurios gulėjo nukentėjusysis. Šalia sofos (lovos) matomas padėtas medinis staliukas, ant kurio padėta peleninė su cigarečių nuorūkomis, puodeliai bei kiti daiktai, kurie neturi reikšmės bylai. Šalia staliuko matomas pastatytas fotelis o už jo matomas langas. Priešais sofą prie dešinės pusės sienos pastatyta medinė sekcija ant kurios padėtas televizorius bei kiti namų apyvokos daiktai (t. 1, b. l. 111-117);

2025 m. rugpjūčio 9 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrint T. V. šiam matomas nežymus patinimas, guzas ties kairiu antakiu. Daugiau matomi viso veido nubrozdinimai, tačiau jie atrodo atsiradę iš seniau (t. 1, b. l. 119-124);

2025 m. rugpjūčio 29 d. T. V. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. tiksliai laiko negaliu pasakyti, mane namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje man gulint lovoje, sumušė Ž. B., t. y. ne mažiau keturis kartus trenkė į kairės pusės veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 134);

2025 m. rugpjūčio 9 d. pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal T. V. iškvietimą dėl jam sukelto fizinio skausmo. Matyti, kad T. V. nurodo vietą, kur jam buvo suduoti smūgiai į veidą, fiksuojamas patinimas kairėje veido pusėje. T. V. nurodo, kad jam skauda (CD diskas su vaizdo įrašu prie t. 2 galinio bylos viršelio).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 141 straipsnio 2 dalyje, kur įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo žmogui sukėlimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

Teisiamojo posėdžio kaltinamasis Ž. B. kaltu dėl smurto prieš sugyventinę O. V. prisipažino tik iš dalies, nurodė, kad tiek smūgių nukentėjusiajai O. V. nesudavė, kad ji būdama girta ir griūdama ant stalo galėjo taip susižaloti. Nors kaltinamasis Ž. B. teisminio proceso metu neigė sudavęs tiesioginius smūgius nukentėjusiajai O. V. į veidą su kumščiu, nurodydamas kad galimai kai stūmė O. V. galėjo jai per veidą kliūti su delnu, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti bausmės, nes juos paneigia kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pačios nukentėjusiosios O. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat ir liudytojos R. M. parodymai, kad kaltinamasis sudavė tiesioginius smūgius į veidą nukentėjusiajai. Byloje apklaustos nukentėjusiosios ir liudytojos R. M. parodymai patvirtina, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios O. V. kilo išgertuvių metu, dėl nukentėjusiosios skambučio kitam vyrui, po ko kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai O. V. į veidą. Kaip matyti iš bylos duomenų, visi įvykio dalyviai buvo neblaivūs, tik nukentėjusiajai, tiek ir kaltinamajam po įvykio buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Iš esmės nei vienas iš įvykio dalyvių negalėjo nurodyti kaip baigėsi išgertuvės. Iš nustatytų aplinkybių žinoma, kad nukentėjusiajai policijos pareigūnus iškvietė pašaliniai asmenys, matydami ant jos veido akivaizdžius sužalojimus, pati nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams ir medikams iš karto nurodė, kad jai smūgius į veidą bei kairį šoną (šonkaulius) sudavė sugyventinis Ž. B.. Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgius į veidą ir kitas kūno vietas nukentėjusiajai, smūgių sudavimo faktą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio odenoje, lūpose, dešiniame skruoste, smakro dešinėje, kairėje krūtyje, krūtinės dešiniame šone, juosmens kairiame šone, kairio klubakaulio sparno projekcijoje, kairėje šlaunyje, dešiniame sėdmenyje padarytos bukais kietais daiktais; O. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu, nėra būdingi griuviminei traumai; O. V. kūno nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 26 smūgių bukais kietais daiktais. Pagal susiformavusią praktiką kumštis pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietam bukam daiktui. Nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai O. V. tiesioginius smūgius kumščiu tiek į veidą, tiek ir į kitas kūno vietas, padarydamas jai nustatytus sužalojimus, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atmeta, kaip visiškai nepagrįstus, kaltinamojo teiginius, kad O. V. kūno sužalojimus galėjo patirti du kartus griūdama ant stalo, nes juos paneigia tiek pačios nukentėjusiosios O. V. paaiškinimai pareigūnams ir medikams iš karto po įvykio, taip pat jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos R. M. parodymai, bei specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, liudytojos teismo posėdžių metu ir ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti ne tik tiesioginiais nukentėjusiosios O. V. ir liudytojos R. M. parodymais, tačiau ir netiesioginiais jau anksčiau aptartais nukentėjusiosios paaiškinimais, užfiksuotais medicininiuose dokumentuose, fotonuotraukomis. Byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sugyventinės atžvilgiu, jo suduotais smūgiais nukentėjusiajai į veidą ir kitas kūno vietas buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis Ž. B. dėl jam pareikšto kaltinimo dėl smūgių sudavimo T. V. taip pat pripažino iš dalies, nurodydamas, kad smūgius sudavė, tačiau sudavė ne kumščiu o delnu. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad smūgiai jam į veidą buvo suduoti kumščiu, iš karto po smūgių sudavimo atsirado patinimas ant veido, kuris buvo užfiksuotas apžiūros protokole. Smūgių sudavimas nukentėjusiajam T. V. sukėlė fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusiajam T. V. buvo suduoti smūgiai į kairiąją veido pusę, po to atsiradusį patinimą bei jam sukeltą fizinį skausmą patvirtina ir byloje esantis pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašas, ten užfiksuota T. V. veido apžiūra. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, kaltinamojo suduotais smūgiais T. V. į veidą jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis Ž. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo Ž. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), šią aplinkybę patvirtina kaltinamajam iš karto po įvykių, abiem atvejais, nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 158-168), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 190-203), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstamos veikos baigtos; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą Ž. B. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančias savybes, tai, kad jau yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. B. nustačius laisvės apribojimo bausmės terminus tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės vidurkio ir maksimumo (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Ž. B. paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant pusę paskirtos švelnesnės bausmės, ir skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. liepos 16 d. 15.00 val. iki 2025 m. liepos 17 d. 16.30 val. (dvi paros), ir 2025 m. rugpjūčio 9 d. 10.35 val. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. 10.05 val. (dvi paros) ir laikytina, kad Ž. B. yra atlikęs 12 (dvylika) laisvės apribojimo dienų (t. 2, b. l. 3-5, 16-17; 47-49, 64-65).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jo elgesį teigiamai veiktų darbas seniūnijoje visuomenės labui, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nustatytinas 6 mėnesių terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).

Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai jam abiem atvejais buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, byloje esantys kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turi alkoholio vartojimo problemų, teismo vertinimu dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir padėti jam spręsti alkoholio vartojimo problemą, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. B. 2025 m. rugpjūčio 11 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 67-70) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. B. 2025 m. liepos 17 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, pasibaigė 2025 m. liepos 17 d., todėl teismas dėl jos panaikinimo nebesprendžia.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 125,67 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai O. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 84-87). Žala atsirado dėl kaltinamojo Ž. B. nusikalstamų veiksmų, jos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamasis Ž. B. su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 125,67 Eur suma priteistina iš kaltinamojo Ž. B. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenos su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašu ir teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašus, saugomi prie bylos, paliktini kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės ir paskirti Ž. B. subendrintą galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 16 d. 15.00 val. iki 2025 m. liepos 17 d. 16.30 val. (dvi paras), ir 2025 m. rugpjūčio 9 d. 10.35 val. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. 10.05 val. (dvi paras) ir laikyti, kad Ž. B. yra atlikęs 12 (dvylika) laisvės apribojimo dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, 3 dalimi, 70, 72⁵ straipsniais paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą;

– įpareigoti dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant dešimties mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkini ir priteisti iš Ž. B. 125,67 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 67 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas su pareigūnų kūno kamerų įrašu ir teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu, saugomus byloje, palikti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti nuteistajam, jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti Ž. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.