Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai I. M. ir jos atstovei adv. V. Laukevičienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui N. J., neatvykus suinteresuotam asmeniui S. V. (buv. M.), apie teismo posėdį pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. V. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad pareiškėja iš pradžių gali pretenduoti į nurodyto valstybinės žemės sklypo nuomą, o vėliau galės išreikšti savo valią ir dėl šio žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn. Todėl prašė teismo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo S. V. (buv. M.) iki teismo posėdžio nepateikė savo nuomonės dėl pareiškėjos pareiškimo, nors procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 1, 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja yra turto palikėjo R. M. dukra (b.l. 4). Iš teismui pateiktos mirties liudijimo kopijos seka, kad R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Iš Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų darytina išvada, kad velioniui R. M. 1993-03-09 nuomos teisėmis buvo išnuomotas 3,00 ha valstybinės žemės sklypas (b.l. 5, 29-34). Buvusi velionio sutuoktinė S. M. 2000-01-27 vietos valdžios atstovui pateikė atsisakymą nuo 0,58 ha išnuomotos žemės sklypo dalies (b.l.35). Pareiškėjos tėvas kito nekilnojamojo turto savo mirties diena neturėjo (b.l.6).

Nors pareiškėjos tėvas kito turto neturėjo, tačiau jam priklausė turtinė (žemės nuomos) teisė į 2,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad yra paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės. Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutai, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pa­reigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir parei­gos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš turtinių prievolinių santykių atsiradu­sios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus įstatymų daromas išimtis.

Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.

Kai į palikimo sudėtį įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepri­klauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniui kartu su paveldimais pastatais ar stati­niais pereina palikėjo teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ar statiniai. Tai gali būti teisės pagal ilgalaikės žemės nuomos sutartį, užstatymo teisė, servituto teisė į pastatų užimamą žemę. Įpėdinis, paveldėjęs pastatą, perima palikėjo teises ir parei­gas, susijusias su pastato užimama žeme.

Nors to meto teisės normos (1964 m. CK) nenumatė, kad neveiksnių ir ribotai veiksnių įpėdinių teises į palikėjo vardu atsiradusi palikimą įgyvendina jų tėvai arba globėjai, tačiau notarinė praktika laikėsi šio paveldėjimo teisės doktrinos reikalavimo. Kaip jau minėta pareiškėja po tėvo mirties turėjo teisę į jo vardu atsiradusį palikimą, tačiau kaip jau nurodyta, šią jos teisę turėjo įgyvendinti motina arba globėjai (rūpintojai) (1964 m. CK 13 str.). Kadangi nė vienas iš minėtų asmenų tuo metu neįgyvendino nepilnametės pareiškėjos subjektinės teisės į velionio tėvo palikimą, todėl jos turi būti ginamos, nes pavyzdžiui, pareiškėjos motina jau nuo 2005-09-18 buvo sulaikyta (Šiaulių apygardos teismo 2006-01-10 nuosprendis).

Pažymėtina, kad tuo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatos nenurodė, ar gali neveiksnių įpėdiniu vardu palikimą priimti jų tėvai ar globėjai, pradėję valdyti vaikų ar globotinių paveldimą turtą, nesikreipda­mi į notarą su pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Pastebėtina, kad 1964 m. CK neribojo palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs asmenys, nenustatė, kad nepilnamečiams priklau­sančio palikimo negalima priimti pradėjus jį valdyti. Taip pat 1964 m. CK nedraudė tė­vams ar globėjams valdyti nepilnamečių įpėdinių paveldimo palikimo, nenustatė, kad tėvai ar globėjai neturi teisės tokiu būdu priimti palikimo neveiksnių įpėdinių vardu. Todėl tėvai ir globėjai neveiksnių įpėdinių vardu galėjo priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis.

Taip pat teisės doktrina pripažino, kad tėvai ar globėjas, įstatymo nustatyta tvarka neatsisakę priimti palikimo neveiksnaus įpėdinio vardu ir pradėję valdyti neveiksnaus įpėdinio paveldimą turtą, laikytini priėmusiais palikimą neveiksnaus įpėdinio vardu. Jie patys negali paveldėti tokio palikimo, nes neatsisakė jo neveiksnaus įpėdinio vardu įstatymo nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo NŽT nepateikė teismui duomenų, kad pareiškėjos motina būtų pateikusi atsisakymą priimti jos nepilnametės dukters vardu atsiradusi velionio tėvo palikimą, todėl laikytina, jog pareiškėjai išliko turtinė paveldėjimo teisė.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai pagal 1964 m. CK nuostatas tai galėjo būti padaryta raštu - per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ar veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str. 5 d.). Iš to seka, kad savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo (1964 m. CK 40 str.). Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastimi yra jo ūkiniai, buitiniai ar kiti poreikiai, jie lemia norą sudaryti sandorį. Vienok sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, o būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes.

Paveldint pagal įstatymą, įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys atitenka tiems įstatyminiams įpėdiniams (nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies), kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne trumpiau kaip vienerius metus (1964 m. CK 574 str.). Įstatyme šie reikmenys nėra išvardinti, tačiau pagal teismų praktiką tokiais reikėtų laikyti baldus, patalynę, virtuvės reikmenis ir kt. daiktus, kuriais palikėjas naudojosi savo kasdieniniams poreikiams tenkinti. Prie namų apstatymo ir apyvokos reikmenų nepriskiriami vertingi meno kūriniai, istorinę reikšmę turinčios vertybės, antikvariniai daiktai, brangūs kilimai, vertingų paveikslų originalai ir kt. Pareiškėja išsikeldama pas globėjus (rūpintojus) pasiėmė ir dalį aukščiau nurodytų daiktų, todėl šiuo atveju yra teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėja ir faktiniu valdymu ne tik išreiškė valią priimti, bet ir priėmė velionio tėvo palikimą.

Tokiu būdu, pripažintina, kad pareiškėjai ne tik išliko turtinė teisė į velionio tėvo palikimą, bet ji taip pat atliko veiksmus, kurie laikytini įpėdinio valios išreiškimu, siekiant įgyti visas teises į velionio tėvo palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš šio palikimo

Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais laikytina, kad pareiškėja I. M. priėmė velionio tėvo palikimą, o taip pat ir turtinę (žemės nuomos) teisę į 2,42 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

CPK 442 str. 1 p. numato, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nustatyti specialia teismine procedūra - ypatingąja (neginčo) teisena. Šios teisenos pagrindinis ypatumas tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, bet remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrą faktą, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes. Teismas savo ruožtu iš gautų byloje duomenų daro išvadą, kad pareiškėja faktiniu valdymu irgi priėmė velionio tėvo palikimą.

Esant šioms aplinkybėms nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja ir faktiniu valdymu priėmė jos velionio tėvo R. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.

Atskirai pažymėtina, kad tuo tarpu įrodinėjimą teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad šie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes priešingu atveju pareiškėjams nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais bei įvertinus surinktų įrodymų visumą, tikslu, jog pareiškėja tiesiogiai per globėją, neišreiškė atsisakymo į velionio tėvo palikimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrįstas įrodymais ir tenkintinas (LR CPK 185 str.).

Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja I. M. po velionio tėvo R. M. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio tėvo palikimo įpėdine, priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir naudoti, o taip pat ir turtinę teisę į 2,42 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o kitiems įpėdiniams šis palikimas neperėjo ir turtas nėra perduotas ( LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į pareiškėjos vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuoti asmenys.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio tėvo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, kartu su turtine (žemės nuomos) teise į 2,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai I. M. nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą į velionio tėvo R. M. palikimą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.