Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 140 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. V. 2013 m. spalio 23 d., apie 18 val. 00 min., viešoje vietoje – prie autobusų stotelės „Petrašiūnai“, T. Masiulio gatvėje esančiame šile, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, dėl menkavertės dingsties įžūliais veiksmais, mažamečių A. J., E. R. ir K. A. akivaizdoje, asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, laikant mažamečio nukentėjusiojo L. R. rankas už nugaros, jis ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam L. R. į veido sritį, nuo ko šiam parkritus ant žemės ne mažiau aštuonis kartus spyrė jam į galvos sritį, tokiu būdu ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui L. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdamas tikslą sukelti fizinį skausmą, asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, laikant mažamečio nukentėjusiojo L. R. rankas už nugaros, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam L. R. į veido sritį, nuo ko šiam parkritus ant žemės ne mažiau aštuonis kartus spyrė jam į galvos sritį padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio žando-skruosto-smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus pakaušyje, sprande, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo, kairės pusės pirmo dantų vainikų kraštų nuskilimus, nosies sumušimą, tokiu būdu ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui L. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį, apie 19 val., jis atsivedęs L. R. į šilą prie galutinės autobusų stotelės Petrašiūnuose, Masiulio g. A. K. laikant nukentėjusiajam L. R. rankas, sudavė jam su kumščiu vieną kartą į įveidą. Nukentėjusiajam parkritus, jis dar aštuonis kartus iš kojos spyrė jam į veido sritį. Kartu su juo buvo ir šį įvykį matė K., A. ir dar du pažįstami asmenys. Nukentėjusįjį pažinojo, anot jo, jis atrodo labai jaunai, su juo kartais kartu eidavo sportuoti. L. R. sumušė dėl to, kad jis buvo lindęs prie jo draugės brolio ir negražiai elgėsi. Savo elgesį vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo T. V. padarytos nusikalstamos veikos, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

- nukentėjusiojo L. R. apklausos protokolu, kuriame jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 metų spalio 23 d. jis su savo draugais buvo prie treniruoklių, esančių T. Masiulio gatvėje. Apie 17 val. jam į mobilų telefoną paskambino pažįstamas T. V. ir pasakė, kad eitų sportuoti į profesinės mokyklos kiemelį. Jis atsisakė. T. vėliau paskambino jo draugui M. su tuo pačiu pasiūlymu. M. sutiko ir jie nuvažiavo į profesinės mokyklos kiemelį. T. tuo metu paskambino jam ir pasakė, kad laukia jų prie treniruoklių. Jie visi grįžo atgal prie treniruoklių. T. ten nerado. Palaukus kokia 15 minučių, atėjo T., o kartu su juo iš matymo pažįstami vaikai. T. iškart priėjo prie jo ir pasakė, kad eitų pasišnekėti. Jis su juo eiti atsisakė. T. liepė visiems jo draugams eiti iš ten. Jo draugai yra jo bendraamžiai, jie visi T. bijojo. Jis taip pat T. bijojo, nes T. pastoviai gąsdina, kad sumuš. Jo draugams nuėjus, jis taip pat sakė, kad eina su jais. T. pasakė, kad jis niekur neis ir jam eiti neleido atsistojęs prieš jį. Tada T. ir A. pakvietė jį eiti į šilą ir jie kartu nuėjo.Šile jie pastatė jį tarp savęs ir rąsto. Ant rąsto sėdėjo K. su A.. T., A. ir P. stovėjo taip, kad jis nepabėgtų. T. liepė jam atsistoti prieš jį. Pasakė A., kad laikytų jo rankas. A. priėjęs jo rankas laikė už nugaros. T. užsimojo kumščiu ir norėjo jam trenkti. Pirmo smūgio jis išvengė pasisukdamas į šoną. Tada T. dar labiau supyko ir trenkė dešinės rankos kumščiu į kairį skruostą. Tuo metu A. jį paleido ir jis nuo smūgio parkrito ant žemės. Jis pradėjo šaukti „T. baik, už ką“ ir taip toliau. T. pradėjo sakyti, kad tai už kieme numestas šiukšles, už tai, kad dėl jo sesers jis vos neišsiskyrė su savo drauge E. K., už laiptinėje apmėtytas lubas, už tai, kad skriaudžia L. K. ir kita. Su kiekvienu pasakymu jis suduodavo jam smūgį. Kiek smūgių sudavė ranka pasakyti negali, tačiau tikrai daugiau nei tris. Dar T. koja trypė ant jo suduodamas dešinės kojos padu iš viršaus. Tokiu būdu su koja sudavė 5-7 kartus. Sudavė į veidą ir galvos sritį. Po to T. apsisuko ir nuėjo nieko nesakydamas. Kiti vaikai nuėjo paskui jį, o jį patį paliko gulintį (23-24 b.l.);

- liudytojos A. J. apklausos protokolu, kuriame ji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad neprisimena kada, žino, kad spalio mėnesio antroje pusėje, neprisimena kurią dieną, maždaug apie 16-17 val., ji, K. A., A. K., L. R., T. kurio pavardės nežino, E., kurio pavardės taip pat nežino, nuo treniruoklių, esančių prie Petrašiūnų kapinių, nuėjo į netoliese esantį miškelį prie gulinčio didelio rąsto. Prieš jiems einant į miškelį T. ieškojo L. R., T. sakė, kad nori jį sumušti, taip pat T. sakė, kad užmiršo išgerti savo vaistų nuo nervų. Matėsi, kad T. yra labai nervuotas. Kai jie prie treniruoklių sutiko L. R., jis buvo su savo draugais. T. L. pasiūlė eiti į mišką parūkyti ir L. sutiko. L. draugams, kurių nepažįsta, T. liepė eiti namo. Nuėjus prie rąsto, T. nusivilko striukę, ją padavė K.. Priėjęs prie L. jis liepė jam rinktis, ar nori gauti vieną stiprų smūgį ar kelis silpnus. Neatsimena ką išsirinko L.. T. liepė A. laikyti L. rankas. A. laikė L. rankas už nugaros. T. užsimojo ir norėjo trenkti L. į veidą, tačiau L. nuo smūgio išsisuko. Tada T. dar labiau susinervavo. Kiek prisimena, T. dar trenkė L. į veidą stovinčiam, po to L. parkrito ant žemės. T. jį gulintį spardė ir trankė rankomis. Kiek T. sudavė smūgių, tiksliai neprisimena. A. L. nemušė ir kai T. pirmą kartą L. į veidą nepataikė, A. L. paleido ir sakė, kad daugiau jo nelaikys. Jie T. raminti nepuolė ir L. negynė. Kai ji ir K. sakė, kad T. nemuštų L., T. sakė, kad tylėtų ir jos daugiau nieko nesakė. Kiek žino, T. L. mušė dėl to, kad L. sesuo T. vos neišskyrė su jo drauge E., pavardės nežino, už tai, kad L. tyčiojosi iš E. brolio L.. Visa tai T. jiems sakė, kol dar nebuvo sutikęs L. R.. Kai T. liovėsi mušti L., jie visi nuėjo link kelio. L. liko gulėti. L. pasakė, kad ne ir nuėjo. Matydama tas muštynes jautėsi blogai, bijojo, kad L. nueis pas savo mamą ir iškvies policiją. Ji bijojo tik policijos. T. buvo labai susinervavęs. T. sakė, kad jeigu jie jam sakys, kad nustotų mušti L., tai jis muš juos (27, 28 b.l.);

- liudytojo E. R. apklausos protokolu, kuriame jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios datos neprisimena, prisimena, kad šių metų spalio mėnesį, vieną dieną jis buvo Petrašiūnuose pas savo draugę, kurios vardas A., pavardės nežino. Pakeliui susitiko su savo draugu A., pavardės neprisimena. Jie kartu nuvažiavo pas A.. A. išėjus namo, prie jų priėjo A. pažįstamas didesnis vaikinas, kurio jis nepažįsta ir jo vardo nežino. Jiems būnant kartu prie jų dar priėjo A. ir K.. Iš kur jos atėjo ir kur gyvena, nežino. Jie visi nuėjo prie Petrašiūnų kapinių. Ten didelis berniukas pasikvietė dar vieną jam nepažįstamą berniuką ir pasiūlė jam eiti parūkyti. Visi nuėjo link miško. Pakviestasis berniukas buvo su savo draugais, tačiau tas didelis berniukas jo draugams eiti kartu neleido. Nuėjo į miškelį prie didelio rąsto. Didelis berniukas pradėjo šaukti ant pasikviestojo berniuko, kad jį sumuš, kad jis šiukšlina, daugiau žodžių neprisimena, tačiau šaukė daug. Po to, matė kaip didelis berniukas norėjo trenkti pasikviestam berniukui į veidą, tačiau tas išsisuko, po to matė, kad trenkė kitą smūgį ranka į veidą ir pataikė. Matė, kad tuo metu, kai didesnis berniukas nepataikė kitam į veidą, to pasikviestojo berniuko rankas A. laikė už nugaros. Po to jis nusisuko ir nematė kiek dar didesnis berniukas smūgiavo. Girdėjosi, kad dar muša, tačiau nežiūrėjo, kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Jis buvo išsigandęs dėl L., tačiau T. nieko nesakė, nebandė jo sustabdyti, nes pats jo bijojo (31-32 b.l.);

- liudytojos K. A. apklausos protokolu, kuriame ji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad neprisimena tiksliai kada, apie 16-17 val., jai būnant kartu su T., pavardės nežino, žino, kad mokosi Petrašiūnų statybininkų rengimo profesinėje mokykloje, tamsių plaukų, rudų akių, tamsaus gymio, taip pat buvo A. J., A. K., E., jo pavardės nežino, jis A. draugas ir L. R.. Jie visi ėjo į miškelį prie Petrašiūnų kapinių. Miškelyje T. pradėjo L. priekaištauti. T. pasakė L., kad jis dabar turės atsiimti už visus jo šeimos blogus darbus. T. nusiėmė striukę, padavė jai ją laikyti, o pats liepė A. laikyti L. rankas. Matė kaip T. vieną kartą smūgiavo ranka L. į veidą, tačiau L. pasilenkė ir T. nepataikė. Tada T. pradėjo daugiau smūgiuoti. Matė dar du smūgius ranka į veidą, po to ji užsidengė savo veidą ir nežiūrėjo. Kai pakėlė akis, L. gulėjo ant žemės, o T. dar kartą jam spyrė ir trenkė ranka, į kur pataikė, ji nematė. Ji bandė T. raminti, tačiau jis iškart pasakė, kad nelįstų, nes gali netyčia gauti ir ji. Jai nepatiko, kad T. muša L., bandė sakyti, kad sustotų ir daugiau nemuštų. Taip elgėsi todėl, kad jai buvo gaila L.. Taip pat bijojo ir dėl T., kad jam paskui nebūtų blogų pasekmių (35- 36 b.l.);

- liudytojo A. K. apklausos protokolu, kuriame jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiksliai neprisimena kada, maždaug prieš keturias savaites, jis buvo miške Petrašiūnuose netoli kapinių. Su juo buvo E. R., T., kurio pavardės nežino, amžiaus taip pat nežino, atrodo, kad truputį už jį vyresnis, A. J. ir K. A.. Taip pat miške buvo ir vaikinas vardu L., kurio jis prieš tai nepažinojo. Miške T. kalbėjosi su L.. Iš pradžių jie kalbėjosi gražiai, po to T. pradėjo kelti toną, jis šaukė ant L. dėl to, kad L. neatsakė į jo klausimus, kodėl jis lenda prie mergaičių, kažką skundžia. T. L. pasakė, kad jei L. nekalbės, tai jis rimtai gaus į galvą. Jis sakė L., kad jis kalbėtų, tačiau L. tylėjo. T. L. pasiūlė rinktis ką jis nori - vieną stiprų smūgį ar kelis silpnus. L. neišsirinko. T. liepė jam L. palaikyti. Jis laikė L. rankas už nugaros. Tuo tarpu T. trenkė L. į veidą ir nepataikė, L. išsisuko. Jis L. paleido. Tada T. vėl trenkė ir pataikė L. į veidą, L. parkrito ant žemės. Po to jam paskambino mama. Jis sakė T., kad baigtų, kad nereikia L. mušti ir nuėjo toliau pakalbėti su mama. Nuėjęs toliau jis girdėjo, kaip T. muša L., tačiau smūgių nematė. Girdėjo tik kaip L. prašė, kad T. baigtų mušti, taip pat ir K. su A. ramino T. ir prašė jo liautis mušti. Atėjęs prie jų matė, kaip T. spyrė gulinčiam L. ir pataikė į koją ties keliu. T. pasakė, kad jau einam (40 b.l.);

- nukentėjusiojo L. R. atstovės pagal įstatymą V. V. apklaustos kaip liudytojos, apklausos protokolu, kuriame ji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. spalio 23 d., apie 18 val., buvo sumuštas jos sūnus L. R.. Sūnus jai pasakojo, kad jį nuo T. Masiulio gatvėje esančių kapinių Kaune, penki iš matymo matyti jaunuoliai nusitempė į šalia esantį miškelį ir tenai stipriai sumušė ( 17 b.l.);

- kaltinamojo T. V. atstovės pagal įstatymą V. V. apklaustos kaip liudytojos, apklausos protokolu, kuriame ji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra T. V. mama. Neprisimena kurią dieną T. jai papasakojo, kad jis sumušė kitą vaiką. Sakė, kad tas vaikas mušė jo draugės E. brolį ir kad jis dėl to tą vaiką sumušė. T. jai sakė, kad jis savęs nesuvaldė ir kad per stipriai sumušė tą vaiką. T. dėl to pats labai pergyveno. Jis pats sakė, kad jis susinervavęs negali savęs kontroliuoti ir pats prašė užregistruoti pas psichologą. Ji užregistravo T. pas psichologą ir šiuo metu jis ten lankosi ( 43 b.l.);

- 2013 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog nusikalstama veika buvo padaryta prie galutinės autobusų stotelės „Petrašiūnai“, T. Masiulio gatvėje esančiame šile (10-13 b.l.);

- 2013 m. lapkričio 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad L. R. pateikė tyrimui savo gimimo liudijimo AG Nr. 073567 kopiją, iš kurios matyti, jog L. R. yra gimęs (duomenys neskelbtini) (25-26 b.l.);

- 2013 m. lapkričio 6 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis L. R. atpažino kaltinamąjį T. V. ir pareiškė, kad minėtas asmuo 2013 m. spalio 23 d. jį sumušė šile prie T. Masiulio gatvės. Kaltinamąjį atpažino iš striukės, veido bruožų, tamsios odos ir tamsių plaukų (44-47 b.l.);

- 2014 m. sausio 7 d. specialisto išvada Nr. G2822/13(02), kurioje konstatuota, kad L. R. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio žando – skruosto – smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai pakaušyje, sprande, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo, kairės pusės pirmo dantų vainikų kraštų nuskilimas, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau devynių trauminių poveikų pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2013 m. spalio 23 d. (48-49 b.l.).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Taigi viešąja vieta laikytina tiek vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, tiek vieta, kurioje žmonės paprastai nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir gali bet kurią akimirką ten atsirasti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis T. V. padarė prie autobusų stotelės „Petrašiūnai“, T. Masiulio gatvėje esančiame šile. Taigi šios vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, kadangi joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kitų pašalinių asmenų, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu šalia kaltinamojo T. V. kartu su juo buvo jo draugai - liudytojai A. J., E. R., K. A., o taip pat nukentėjusįjį L. R. už rankų laikęs A. K..

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Taigi visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo kaip padarinių nustatymas ar paneigimas turi labai didelę reikšmę viešosios tvarkos pažeidimo bylose. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad nukentėjusįjį sumušė dėl to, kad jis buvo lindęs prie jo draugės brolio ir negražiai elgėsi (137 b.l.).

Kaltinamojo T. V. veiksmai – be aiškios priežasties dėl menkavertės dingsties sudavimas nukentėjusiajam L. R. kumščiu vieną kartą į veidą, o parkritus dar aštuonis kartus iš kojos įspyrimas jam į veido sritį buvo padaryti viešoje vietoje ir, kaip matyti iš kaltinamojo T. V. parodymų bei rašytinių įrodymų, kartu buvusių nepilnamečių draugų akivaizdoje. Tokie veiksmai yra vertintini kaip įžūlūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011). Jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir buvo sutrikdyta visuomenės tvarka bei rimtis, kadangi buvo nutrauktas nukentėjusiojo L. R. poilsis, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (48-49 b.l.), kartu buvę ir įvykį matę T. V. draugai A. J., E. R., K. A. patyrė didelį išgąstį ir baimę. Įžūlus kaltinamojo elgesys (nukentėjusiojo sumušimas dėl menkavertės dingsties) patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekus, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokį kaltinamojo psichinį santykį su veika parodo jo veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, demonstratyvumas.

Be to, nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis T. V. smurtavo prieš nukentėjusįjį L. R., kuris įvykio metu buvo mažametis – jam buvo 13 metų ( 25 b.l.) ir kaltinamasis, būdamas fiziškai pranašesnis prieš jį, suprato, kad smurtauja būtent prieš mažametį. Be byloje esančių rašytinių įrodymų šias aplinkybes patvirtina ir pačio kaltinamojo parodymai, kuris apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusįjį pažinojo, su juo sportuodavo, jis atrodė labai jaunai (137 b.l.). Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, L. R. dėl neteisėtų smurtinių T. V. veiksmų buvo padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio žando – skruosto – smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai pakaušyje, sprande, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo, kairės pusės pirmo dantų vainikų kraštų nuskilimas, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau devynių trauminių poveikį pasėkoje, ir šie padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (48-49 b.l.). Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė, kad smurtaudamas prieš mažametį nukentėjusįjį gali jį sužaloti, numatė, kad dėl šių jo veiksmų nukentėjusysis bus nežymiai sužalotas ir to siekė.

Nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo 16 metų, tai yra jau sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už jo padarytus nusikaltimus (BK 13 str. 1 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis T. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 140 str. 3 d., sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Skiriant kaltinamajam T. V. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis T. V. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Jis yra nepilnametis (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus), neteistas (83 b.l.), 2013 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu (84-85 b.l.), iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad jis administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Kaltinamasis T. V. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (70 b.l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (72 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog T. V. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruota. T. V. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje registruotas nuo 2013 metų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams T. V. yra žinomas kaip vaikas, epizodiškai darantis teisės pažeidimus (74 b.l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados duomenimis kaltinamasis T. V. nuo 2013 m. liepos 26 d. išrašytas iš policiją dominančių vaikų apskaitos pasibaigus elgesio apribojimo laikui (76 b.l.). Iš Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis T. V. mokosi Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro 10A klasėje. Jis turi pakankamai gabumų mokytis pagrindinio ugdymo dalykų, pamokas lanko, kartais vėluoja, pamokose pateiktas užduotis atlieka, kartais būna išsiblaškęs, mokosi patenkinamai. T. V. drausmingas, mandagus, ramus, draugiškas, komunikabilus, laisvalaikiu mėgsta sportuoti, daug laiko praleidžia su draugais ir prie kompiuterio (78 b.l.).

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam T. V. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, parinktų bausmių trukmes nustatant artimesnes minimalioms (BK 90 str. 1 d. 3p., 5 p., 91 str. 3 d., 48 str., 50 str.).

Kadangi kaltinamojo T. V. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. V. teisiamas pirmą kartą, yra nepilnametis, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, turtinę žalą yra atlyginęs, mokosi, pažadėjo teismui daugiau nebenusikalsti, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. V. atidedant vieneriems metams bei paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1p., 2 p., 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 -308 str., 313 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirti T. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. V. galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1p., 2 p., 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant T. V. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.