Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2022-07-14 · Administracinė byla Nr. A-3366-525/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-27Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaSprendimas · 2022-07-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
A-3366-525/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00609-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
N. T. K. A.-K., S. T. M. A. J., (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius, Energetikos ministerija "RR invest"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3366-525/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00609-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 8.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams N. T. K. A.-K., S. T. M. A. J., kurie taip pat yra F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K. atstovai pagal įstatymą, jų atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. M.,

vertėjui H. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių N. T. K. A.-K., S. T. M. A. J., atstovaujančių ir nepilnamečius vaikus F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių N. T. K. A.-K., S. T. M. A. J., atstovaujančių ir nepilnamečius vaikus F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai N. T. K. A.-K., S. T. M. A. J., atstovaudami savo nepilnamečius vaikus F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. MD-521 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečių N. T. K. A.-K., S. T. M. A. J., F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, paliekant pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie su Sprendimo dalimi dėl jų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sutinka, tačiau nesutinka, jog jiems nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pareiškėjai teigė, kad nėra pagrindų riboti vaikų judėjimo galimybę. VSAT netikrino, kaip jie elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė ten dirbančių darbuotojų dėl jų elgesio. Pareiškėjai vertino, jog nors jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, todėl bent vaikams yra netikslinga taikyti pačią griežčiausią priemonę.

3. Pareiškėjai teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima jau 10 mėnesių yra sulaikyta, jų du vaikai turi sveikatos sutrikimų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. rugpjūčio 1 d., neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tuo pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas. Pareiškėjai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respubliką, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimais pareiškėjai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalimi apgyvendinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimų priėmimo dienos. Šiuo metu pareiškėjų teisinis statusas yra pasikeitęs, kadangi jie nėra prieglobsčio prašytojai. VSAT Migracijos skyrius priėmė Sprendimą dėl pareiškėjų apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centre, 6 mėnesiams, iki 2022 m. spalio 13 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 21M41198 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimas) dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi, įvertinus visas aplinkybes ir byloje esančius dokumentus bei atsižvelgus į tai, kad: pareiškėjai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje; neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; todėl manyta, kad yra reali grėsmė, jog pareiškėjai gali pasislėpti. Atsakovas teigė, jog neribojant pareiškėjų judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II.

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjų N. T. K. A. K., S. T. M. A. J. ir jų nepilnamečių vaikų F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. rugpjūčio 1 d., neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tuo pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas. Pareiškėjai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respubliką, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

7.2. Pareiškėjai pateikė prašymą dėl prieglobsčio jiems suteikimo Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1757-415/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo pasikeitė pareiškėjų teisinis statusas Lietuvos Respublikoje – jie nėra prieglobsčio prašytojai.

7.3. VSAT Migracijos skyrius priėmė Sprendimą dėl pareiškėjų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams iki 2022 m. spalio 13 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi, įvertinus visas aplinkybes ir byloje esančius dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl manyta, kad yra reali grėsmė, jog pareiškėjai gali pasislėpti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi čia giminių, socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, jog yra didelė tikimybė, kad, pareiškėjams netaikius judėjimo laisvės apribojimų, jie bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdami tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, trukdys vykdyti sprendimą dėl jų išsiuntimo į kilmės šalį. Teismas vertino, kad pareiškėjams taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

9. Teismas pažymėjo, kad dabartiniu metu gyvenimo sąlygos Ruklos užsieniečių registracijos centre yra geros, pareiškėjams teikiamos būtiniausios medicininės ir socialinės paslaugos. Teismas nusprendė, kad VSAT Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, o pareiškėjų nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Teismas pareiškėjų skundą atmetė.

III.

10. Pareiškėjai N. T. K. A. K., S. T. M. A. J., atstovaudami savo nepilnamečius vaikus F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, panaikinti VSAT Sprendimo dalį dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo sąlygų ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde vadovaujasi Įstatymo 115 straipsniu ir akcentuoja, kad teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, ypač kiek tai susiję su šeimos ir vaikų interesų apsauga (žr., pvz., 2022 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2498-520/2022; 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022). Minėtose bylose, pasak pareiškėjų, užsieniečių prašymai dėl prieglobsčio taip pat jau buvo išnagrinėti galutinėmis neskundžiamomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ir tai nesudarė kliūčių teismui vertinti, jog vaikų ir šeimos interesai šiuo atveju yra prioritetinis teisinis gėris, lyginant su migracinės teisės reikalavimais.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjai nurodo, kad jų apgyvendinimas nuo atvykimo į Lietuvą momento de facto laikytinas sulaikymu. Pareiškėjai vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, aptariančia atvejus, kuomet sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), (žr., pvz., 2009 m. vasario 19 d. sprendimą byloje A ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 3455/05; 2010 m. liepos 27 d. sprendimą byloje Louled Massoud prieš Maltą, pareiškimo Nr. 24340/08; 2013 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Suso Musa prieš Maltą, pareiškimo Nr. 42337/12), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtinta sulaikymo sąvoka (bet kokia priemonė, kai valstybė narė izoliuotai laiko prieglobsčio prašytoją tam tikroje vietoje, kur prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė yra atimta) ir teigia, jog nors pareiškėjams yra užtikrinamos išgyvenimo sąlygos, jų buvimas ribojant laisvę yra per ilgas ir neprotingas bei neproporcingas siekiamiems tikslams, o tai itin neigiamai atsiliepia vaikų psichikai. Pareiškėjai jau ilgą laiką yra sulaikyti ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o priimtas Sprendimas pažeidžia visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose dėl elgesio su vaikais.

13. Pareiškėjai akcentuoja, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3869-492/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3912-492/2021; ir kt.). Pareiškėjų nuomone, šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjų ir jų vaikų teises varžančiomis priemonėmis, ypač, kai byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą vaikams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021; ir kt.).

Šalies argumentai

14. Pareiškėjai nurodo, kad jie pateikė savo originalius kilmės šalies išduotus pasus, taigi jų asmenybės yra nustatytos. Teismo argumentas, jog pareiškėjai neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra formalus, nes pareiškėjai jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą yra sulaikyti ir laikomi iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių, t. y. nes atsakovas pats sąmoningai tokias galimybes pareiškėjams riboja. Pareiškėjų vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis, prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, todėl skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

Atsiliepimas

15. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su pareiškėjų atvykimu, dėl jų priimtais sprendimais (Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis, Sprendimas), vadovaujasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 113 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, tačiau atsižvelgęs į laikotarpį, per kurį pareiškėjams buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje, atsakovas neprieštarautų, jei Sprendimas būtų pakeistas, paliekant pareiškėjams apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Sprendimo, kuriuo pareiškėjai N. T. K. A. K. ir S. T. M. A. J. ir jų nepilnamečiai vaikai F. N. T. A.-K. bei R. N. T. A.-K. apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams iki 2022 m. spalio 13 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumo ir pagrįstumo, ir pareiškėjų prašymo jiems taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų skundą, konstatavo, kad VSAT tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjų skundą atmetė.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti, neproporcingi ir prilygsta sulaikymui, toks Sprendimas pažeidžia vaikų interesus.

19. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti juos į kilmės valstybę. Šis Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 30 d. Pareiškėjai nebėra prieglobsčio prašytojai.

20. Nagrinėjamo ginčo kontekste primintina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta.

21. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

23. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar VSAT, priimdamas Sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, ir pareiškėjus apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. spalio 13 d. Pažymėtina, kad VSAT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodė, kad neprieštarauja, jog Sprendimas būtų pakeistas ir pareiškėjams būtų skiriamas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus bei atsižvelgdama į VSAT atsiliepime išdėstytą neprieštaravimą, pirmiausia nurodo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjų keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra nustatyta, kad yra jie pažeidę teisės aktais nustatytas apgyvendinimo taisykles, ribojimai judėti jiems taikomi pakankamai ilgą laiką (11 mėnesių). Taip pat pagal bylos duomenis pareiškėjų tapatybė yra nustatyta.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021; 2022 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2498-520/2022).

26. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

27. Pažymėtina, kad pats pareiškėjų neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką, teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų neturėjimas savaime neturėtų sudaryti pagrindo taikyti griežtesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo jau yra išnagrinėtas, vykdoma jų išsiuntimo iš Lietuvos procedūra. Kitos VSAT Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu (šeiminių, socialinių, ekonominių ir pan.) negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjų judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad jie ketina pabėgti ar pasislėpti, vengdami išsiuntimo iš Lietuvos.

28. Atsižvelgdama į tai, jog pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalį, VSAT priima sprendimą apgyvendinti užsienietį šio straipsnio laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad VSAT nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo nustatyti atitinkamas aplinkybes bei neturėjo pagrindo riboti pareiškėjų judėjimo laisvę. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, nepagrįstai neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų bei į šeimos interesus ir nesprendė tolesnio pareiškėjų judėjimo laisvės ribojimo proporcingumo klausimo.

29. Apeliacinio skundo prašymas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas, nes Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatytos dvi užsieniečių apgyvendinimo režimo klausimo išsprendimo alternatyvos – apgyvendinimas VSAT administraciniu aktu bei VSAT kreipimasis su teikimu į teismą, nustačius egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytus užsieniečio sulaikymo pagrindus. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjų sulaikymo pagrindai nebuvo nustatyti (jų apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas administraciniu aktu), svarstyti alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo galimybės nėra pagrindo.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti ir VSAT Sprendimo dalį, kuria apribota pareiškėjų judėjimo laisvė, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų N. T. K. A. K., S. T. M. A. J., taip pat atstovaujančių nepilnamečius vaikus F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K., apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. MD-521 dalį, kuria ribojama pareiškėjų N. T. K. A. K., S. T. M. A. J., taip pat atstovaujančių nepilnamečius vaikus F. N. T. A.-K., R. N. T. A.-K., judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas SutkevičiusDalia Višinskienė