Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, nedirbantis, praeityje teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas subendrinta 48 MGL dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda, taip pat uždraudžiant 1 metus laikyti ir nešiotis ginklą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. A. apklausiamas 2023 m. liepos 24 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytas automobilis priklauso jo tėvui, kuris mirė prieš dvi savaites. 2023 m. liepos 20 d. apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini) buvo savo tėvo namuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojo degtinę, išgėrė 150 g. Vartojo būdamas vienas. Jam išgėrinėjant, maždaug po valandos paskambino sutuoktinė, kuri nurodė, kad jų sodyboje, (duomenys neskelbtini) suveikė signalizacija ir ji negali jos išjungti. Sutuoktinė informavo, kad dėl signalizacijos skundėsi kaimynai. Sutuoktinė nesuprato, kad jis yra išgėręs, o pats jai nieko nesakė. Norėdamas sutvarkyti signalizaciją, sėdo į tėvo automobilį „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu stovėjo kieme ir pradėjo važiuoti. Važiavo Nemenčinės pl. Ir Kairėnų g., tačiau jam važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 3,27 promilių neblaivumas. Prie automobilio vairo sėdo nepagalvojęs apie pasekmes. Į tėvų namus atvyko viešuoju transportu norėdamas atlikti ūkio darbus. Nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis A. A. 2023 m. liepos 27 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad praeityje teistas dėl vairavimo būnant neblaiviam. Tuo metu taip pat vairavo tą patį automobilį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Paskirtą bausmę atliko. Tėvas mitė. Jis vienintelis paveldėtojas, sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojo R. P. 2023 m. liepos 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėju. 2023 m. liepos 20 d. darbo metu gavo pranešimą, kad kolegoms reikalinga pagalba. Vykstant pagal pranešimą ir važiuojant Nemenčinės plentu, Pabradės kryptimi, pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo kelio viduriu, vingiavo po kelią, trukdė jį apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančioms kitoms transporto priemonėms. Minėtas automobilis buvo sustabdytas prie Nemenčinės pl. ir Kairėnų g. sankryžos, o priėjus prie automobilio nustatė, kad jį vairavo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas. Vairuotojo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje ir nesuvokė reikalavimo pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą. Automobilio vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. A., paprašius išlipti iš transporto priemonės, jis sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. Vairuotojas tikrintis blaivumo atsisakė, tačiau maždaug už 15 minučių prie jų ekipažo privažiavo moteris, kuri prisistatė sustabdyto vairuotojo žmona J. Z. - A. Pastaroji sugebėjo įtikinti A. A.pasitikrinti blaivumą. Pirmu bandymu jam buvo nustatytas 3,30 promilės neblaivumas, o antru - 3,27 promilės neblaivumas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. V. 2023 m. liepos 20 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 20 d. apie 15.10 val. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), važiuojant Nemenčinės pl., Pabradės kryptimi, priešais pastebėjo kelio viduriu vinguriuojant važiuojantį automobilį „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris trukdė apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Vilniuje, Nemenčinės pl.-Kairėnų g., prieš sankryžą buvo sustabdytas automobilis „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas A. A.. Jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi, nesuvokė reikalavimo pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą. Tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė,. Paprašius išlipti iš transporto priemonės, išlipęs sunkiai stovėjo, svirduliavo. Vairuotojas tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Prie jų privažiavo vairuotojo sutuoktinė, kuri patvirtino vyro tapatybę. Maždaug po valandos sutuoktinei pavyko įtikinti vyrą pasitikrinti blaivumą. Pirmu putimu, 16.08 val. jam nustatytas – 3,30 promilių girtumas, antru putimu, 16.24 val. jam nustatytas – 3,27 promilių girtumas.

Iš 2023 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio Nr. ARKA0021 bei jo patikros sertifikato Nr. 1938513 matyti, kad A. A. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali. Pirmo patikrinimo metu, 16,08 val. jam nustatytas – 3,30 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu, 16,24 val. – 3,27 promilių girtumas. Patikrinimo metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti.

Įvykio vietos ir daiktų 2023 m. liepos 20 d. apžiūros protokolu su fotolentele, iš kurio matyti, kad tiksli įvykio vieta Nemenčinės pl., Pabradės kryptis, kelkraštis. Taip pat apžiūrėtas kaltinamojo vairuotas automobilis „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas kaltinamojo vairuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenimis, automobilio „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas savininkas yra I. A..

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Škoda Fabia“ (pasirinkti metai 2001 m.) vidutinė kaina 2023 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo 1 310 Eur (su PVM).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina kaltinimui A. A. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore mažiausią – 3,27 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais byloje esančiais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais: liudytojo R. P. parodymais, tyrėjo R. V. 2023 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio rodmenimis bei kitais teismo ištirtais įrodymais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu ir objektyvumu.

Taigi, aptartų įrodymų visetas patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, jog prieš tai išgėrė degtinės ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vis tiek sėdo prie vairo ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas mažiausias 3,27 promilių neblaivumas). Todėl tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. A. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei nurodė, kad sutinka, jog automobilis būtų konfiskuotas. Taip pat kaltinamasis prašo sumažinti specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 2 metų 6 mėnesių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. A. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. 2023 m. liepos 27 d. duomenimis kaltinamasis per vienus metus administracinėn atsakomybėn netrauktas. Praeityje teistas du kartus, iš kurių 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu už analogiško nusikaltimo padarymą. Taigi, matyti, jog tai nėra pirmas kartas, kai kaltinamasis vairuoja būdamas neblaivus. Vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,27 promilių girtumas), dienos metu, mieste, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokio jo poelgio skaudžių padarinių. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Taip pat teismas, įvertinęs, jog tai nėra pirmas kaltinamojo nusikaltimas, kai jis vairuoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sprendžia, jog baudos dydis turi būti didesnis nei minimalus baudos dydis, skirtinas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Tai, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės dydžiu bei atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 70 MGL (3 500 Eur).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam A. A. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. A. A. vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 3,27 promilės girtumo), vairavo Vilniaus mieste, dienos metu, remiantis liudytojo policijos pareigūno R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pareigūnai važiuodami kolegoms į pagalbą pastebėjo pavojingai važiuojantį automobilį, kuris važiavo kelio viduriu, trukdė eismui, dėl to jį sustabdė, o sustabdžius nustatyta, jog kaltinamasis nesiorientavo aplinkoje, jo judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo aplinkiniai ir jų turtas. Tokiu būdu kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors kaltinamasis prašė skirti mažesnį terminą baudžiamosios poveikio priemonės teisės naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, nei siūlo prokuroras, t. y. prašė skirti iki 2 metų 6 mėnesių, tačiau, teismas įvertinęs išdėstytą, taip pat tai, jog tai nėra pirmas kartas, kai kaltinamasis vairuoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sprendžia, jog kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 24 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Šios veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone, be to, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti likusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018; 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022 ir kt.).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Škodą Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis nuosavybės teise priklauso kaltinamojo tėvui I. A., kuris, kaip nurodė kaltinamasis mirė 2023 m. birželio 22 d. Kaltinamasis papildomos apklausos metu nurodė, jog jis yra vienintelis turto paveldėtojas, taip pat sutiko, kad minėtas automobilis būtų konfiskuotas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Tuo metu kaltinamasis taip pat būdamas neblaivus vairavo tą patį automobilį – „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) o tai rodo, kad kaltinamasis faktiškai naudojasi minėtu automobiliu ir antrą kartą juo padarė nusikaltimą. Taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 1,2, 3 dalys). VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 1 310 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į pavojingumą, į tai, jog tas pats automobilis antrą kartą tapo nusikalstamos veikos padarymo priemone, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinas; 3) dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. ((duomenys neskelbtini)) – paliktinas nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

2023 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į I. A. turtą – automobilį „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 105 MGL (5 250 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 70 MGL (3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudos.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti automobilį „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones: 1) specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; 3) dokumentų paėmimą (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

I. A. vardu registruotam automobiliui „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2396-1133/2023), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.