Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010, 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-162-415/2020).

Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas (jo atstovė advokatė L. M.) 2024 m. birželio 10 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2405-LLG-4736. Atsakovas 2024 m. liepos 31 d. pranešime informavo, kad trūksta duomenų prašymui nagrinėti, todėl prašymo nagrinėjimas sustabdomas iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo paklausimą, 2024 m. spalio 28 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas ir bus atnaujintas, gavus kompetentingos institucijos atsakymą, kuris būtinas sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 5 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2405-LLG-4736 ir priimti sprendimą per 14 dienų ar kitą teismo nustatytą protingą terminą. Atsakovas 2024 m. lapkričio 28 d. pateiktame atsiliepime į skundą informavo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, bet jau yra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, todėl artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, jog jis 2024 m. lapkričio 28 d. gavo pranešimą apie atsakovo priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutarties dalyje abstrakčiai nurodė, kad jis atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, įvertino ginčo turinį ir bylos nagrinėjimo stadiją, bet teismas neatskleidė, kokią teisinę reikšmę kokioms aplinkybėms suteikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymo išnagrinėjimas pavėluotai pareiškėjui nesukūrė neigiamų pasekmių, tik užvilkino administracinį procesą, tačiau teismas neįvardijo, kokios konkrečios faktinės aplinkybės patvirtina tokią išvadą, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš nagrinėjamo ginčo aplinkybių matyti, jog atsakovas veiksmus, patenkinančius pareiškėjo skundo reikalavimą, atliko po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą ir jo skundas buvo priimtas nagrinėti. Atsakovas šioje situacijoje rėmėsi tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad buvo būtina sustabdyti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą iki tol, kol bus gautas atsakymas iš kompetentingos institucijos, tačiau neteikė jokių konkrečių, objektyvių duomenų apie priežastis, nulėmusias, kad sprendimas dėl pareiškėjo 2024 m. birželio 10 d. pateikto prašymo buvo priimtas tik 2024 m. lapkričio 28 d. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju nepaneigta prielaida, jog pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su dokumentais apie pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimas ir pateikimas teismui), sprendžia, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį – 1 272,50 Eur (1 250 Eur už skundo parengimą ir 22,50 Eur žyminis mokestis) – pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus (2, 7 ir 8 p.), vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nurodė grąžinti pareiškėjo atstovei advokatei sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą yra tenkintinas iš dalies, t. y. pareiškėjui priteistina 1 250 Eur suma.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą ir pateikimą teismui) atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pakeičiama, priteisiant pareiškėjui 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra iš esmės pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad pareiškėjas (jo atstovė advokatė), teikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Ši suma yra priteistina pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pakeisti, t. y. pareiškėjo D. K. (D. K.) prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti pareiškėjui D. K. (D. K.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.