Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š., būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

Jis 2013 m. lapkričio 7 d., apie 17.28 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o taip pat neblaiviems, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,87 promilės etilo alkoholio), be to, Pylimo gatve privažiavęs nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su Geležinkelio gatve, kuri Pylimo gatvės atžvilgiu laikoma pagrindiniu keliu, sustabdė automobilį prieš gatvių važiuojamųjų dalių sankirtą, kad praleisti Geležinkelio gatve važiuojančias transporto priemones, po to, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, vairuojamu automobiliu pajudėjo iš vietos, dėl ko įvažinėdamas į Geležinkelio gatvės važiuojamąją dalį nedavė kelio ir partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pagal Geležinkelio gatvės šaligatvio liniją per Pylimo gatvės važiuojamąją dalį pro jo automobilio priekinę dalį ėjusį pėsčiąjį Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)m. Šio eismo įvykio metu Š. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas Č. O. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apklaustas teisme kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro ėjo pas draugą, kad paimtų automobilį nuvažiuoti į miestą. Draugas pasakė, kad automobilis stovi pas V.. Nuėjo pas V., kuris pasakė, kad pats nevažiuos, jog bus draugas su teisėmis. Kitą dieną jis, A. Š. pasakė, kad ateis. Jis, A. Š. atsikėlė, laukė ir draugas neatėjo. Tada jis, A. Š. atėjo pas V. ir atėjo draugas. Draugas sėdo prie vairo ir nuvažiavo į miestą. Kadangi jis, A. Š. mieste turėjo savo reikalų, todėl paprašė, kad nuvažiuotų į barą. Draugas išėjo, jis, A. Š. liko, išgėrė alaus. Pasak A. Š., jis skambino draugui, tačiau pastarojo telefonas buvo išjungtas, todėl sėdo ir išvažiavo. Važiuodamas per sankryžą sustojo, kad praleistų srautą automobilių, iš dešinės pamatė, kad važiuoja krovinis automobilis, jį praleido, pažiūrėjo į kairę, kažkas trinktelėjo ir pamatė, kad pertrenkė žmogų. Atvažiavo policija. Viską pripažįsta, niekur nedirba, su ieškiniu sutinka. Pasak A. Š., jis vairavimo teisų neturi, į miestą nevažiuoja, vietovėje pavažiuoja.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Š. Ž. parodė, kad 2013-11-07 apie 17.10 val., išėjo iš PC „IKI“ parduotuvės, Sodų g. 22, ir palei Geležinkelio gatvę ėjo link Pylimo gatvės. Iki Pylimo gatvės ėjo šaligatviu. Buvo tamsus paros metas, nelijo. Priartėjęs prie nereguliuojamos Pylimo - Geležinkelio gatvės sankryžos, prieš kertant Pylimo gatvę sustojo ant šaligatvio, nes pastebėjo, kad iš kairės Pylimo gatve dideliu greičiu atvažiuoja automobilis. Minėtas automobilis priartėjęs prie sankryžos sumažino greitį bei pilnai sustojo. Pagalvojo, kad automobilis sustojo jo, Š. Ž. praleisti, todėl įsitikinęs, kad yra saugu kirsti Pylimo gatvę ramiu žingsniu žengė nuo šaligatvio į kelio važiuojamąją dalį. Nuo šaligatvio žengė, jam, Š. Ž. atrodo, kaire koja, o kita dar buvo ant šaligatvio, kai pajuto smūgį į kelio važiuojamąją dalį žengusią koją. Nuo smūgio neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant pilvo, nukrito ant kelio važiuojamosios dalies automobiliui iš priekio, o galva nukreipia link šaligatvio. Kai nukrito dešinė ranka buvo prispausta prie kūno, jį, Š. Ž. partrenkęs automobilis dešinės pusės priekiniu ratu užvažiavo ant dešinės rankos ir dešinės pusės nugaros maždaug iki mentės. Kai ant savęs pajuto automobilio svorį pradėjo šaukti. Automobilis ratu užvažiavęs ant jo, Š. Ž., nedavažiavęs iki mentės sustojo, greičiausia tuo metu vairuotojas išgirdo, kad jis šaukia, tad įjungęs atbulinę pavarą pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tokiu būdu automobilis nuvažiavo nuo jo, Š. Ž. ir skersai pervažiavęs Pylimo gatvę sustojo ant šaligatvio. Kai automobilis nuvažiavo, jis, Š. Ž. atsisėdo ant šaligatvio. Priėjo automobilio vairuotojas bei paprašė neskambinti policijai, bet jis, Š. Ž. surinko 112 ir pranešė apie įvykį. Įvykio vietoje automobilio vairuotojas prašė nekviesti policijos, pasisiūlė nuvežti į gydymo įstaigą bei atlyginti žalą, bei paaiškino, kad žiūrėjo į priešingą pusę, todėl nepastebėjo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai buvo pristatytas į VšĮ RVU ligoninę, gydymą tęsė Naujosios Vilnios poliklinikoje. Prašė nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą iš medicininių dokumentų. Įvykio metu nukentėjo, prašė pripažinti nukentėjusiuoju. (b. 1. 30)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. parodė, kad 2013-11-07, po darbo ėjo Geležinkelio gatve nuo stoties link Pylimo gatvės. Buvo tamsus paros metas, įjungtas gatvės apšvietimas. Einant pastebėjo kaip Pylimo gatve link Geležinkelio gatvės važiuojantis automobilis tarsi bandydamas užvažiuoti ant kliūties, užvažiuoja ant žmogaus. Iš tolo jai, I. J. atrodė, kad automobilis dešinės pusės priekiniu ratu užvažiuoja ant žmogaus galvos. Automobilio vairuotojas du kartus bandė užvažiuoti ant kliūties (pėsčiojo), o po to pavažiavęs atbuline eiga vairą pasuko kairiau ir sustojo lies Geležinkelio gatve. Ji, I. J. surinko 112 ir pranešė apie įvykį. Įvykio vietoje policijos pareigūnų nesulaukė. Po to kai automobilis sustojo, pėsčiasis atsirado ant bordiūro ir pasakė, kad per galvą neužvažiavo. Kokiu atstumu ji, I. J. buvo iki Pylimo gatvės tiksliai nurodyti negali. Įvykio metu buvo tamsu, tad tikslesnių įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Ji, I. J. neatkreipė dėmesio bei nematė, kada ir kaip pėsčiasis įžengė į Pylimo gatvę bei kada pastarasis nukrito. Ji, I. J. tik matė, kai automobilis užvažiavo ant gulinčio pėsčiojo. Daugiau nieko nurodyti negalėjo. (b. 1. 25)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. parodė, kad „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis yra registruotas jo tėvo Č. O. vardu, bet paskutiniu melu pastoviai naudojasi jis, nes tėvas guli ligoninėje. 2013-11-07 ryte atėjo kaimynas A. Š., kuris paprašė paskolinti automobilį, kad galėtų nuvažiuoti į darbą. A. Š. paaiškino, kad pastarąjį nuveš jo draugas, kuris turi teises. Jis, V. O. A. pateikė visus dokumentus ir nuėjo savo reikalais. Kada automobilis išvažiavo iš kiemo nematė, taip pat nematė, kas jį vairavo. 2013-1 1-07 vakare sužinojo, kad tėvo vardu registruotas automobilis dalyvavo eismo įvykyje. (b. 1. 27)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi patrauktas ant šaligatvio, ties namu Geležinkelio g. 3, Vilniuje. (b. I. 4-8)

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis. (b.9-10)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10628/13(01) nurodyta, kad Š. Ž. kraujyje rasta 0,23 promilės etilo alkoholio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. nurodė, kad Š. Ž. nustatyta minkštųjų audinių patinimas su žaizdomis dešinio peties srityje, minkštųjų audinių patinimas dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, dešinio žastikaulio viršutinės dalies fragmentinis lūžis, dešinio stipinkaulio apatinės dalies fragmentinis lūžis, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Sužalojimai galėjo būt padaryti galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 32)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10637/13(01) nurodyta, kad A. Š. kraujyje rasta 1,87 promilės etilo alkoholio. (b. l. 68)

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentejusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymas) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad A. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o taip pat neblaiviems, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,87 promilės etilo alkoholio), be to, Pylimo gatve privažiavęs nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su Geležinkelio gatve, kuri Pylimo gatvės atžvilgiu laikoma pagrindiniu keliu, sustabdė automobilį prieš gatvių važiuojamųjų dalių sankirtą, kad praleisti Geležinkelio gatve važiuojančias transporto priemones, po to, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, vairuojamu automobiliu pajudėjo iš vietos, dėl ko įvažinėdamas į Geležinkelio gatvės važiuojamąją dalį nedavė kelio ir partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pagal Geležinkelio gatvės šaligatvio liniją per Pylimo gatvės važiuojamąją dalį pro jo automobilio priekinę dalį ėjusį pėsčiąjį Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šio eismo įvykio metu Š. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas Č. O. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. Š. kaltę visiškai patvirtina pačio kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, byloje surinkti kiti aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai. Pagrindiniai bylos duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo Š. Ž. sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą šioje byloje yra 2013-11-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės išvada iš kurios matyti, kad Š. Ž. nustatyti minkštųjų audinių patinimas su žaizdomis dešinio peties srityje, minkštųjų audinių patinimas dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, dešinio žastikaulio viršutinės dalies fragmentinis lūžis, dešinio stipinkaulio apatinės dalies fragmentinis lūžis, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, t.y. ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būt padaryti galimai aptariamo eismo įvykio metu. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus padarinius, A. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, A. Š. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo rezultatas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – kito žmogaus Š. Ž. nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl A. Š. veika atitinka BK 281 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę A. Š., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių, neatsargių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant A. Š. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, teistumas išnykęs, buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2008-09-15 iki 2008-09-26, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Š. arešto bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. Š. skirtina bausmė didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniuose santykiuose viena iš subjektų, turinčių teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą, grupių – įvairūs socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai, kuriems ši pareiga nustatyta įstatymo ir susieta su eismo įvykiu. Ši mokėjimo pareiga ir teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą tokią pareigą įvykdžius nepriklauso nuo to, ar kaltininkas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę valdant transporto priemonę. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemtų tik tinkamo atsakovo nustatymą: jei sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas – draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis), o jei sutartis nesudaryta arba nėra atsakingojo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų) – eismo įvykio kaltininkas ir transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis).

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 5459,27 Lt civilinį ieškinį byloje, kurį prašė priteisti iš A. Š. jeigu jis bus pripažintas kaltu. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. parodė, jog sutinka su Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškiniu. Iš byloje esančio gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog Š. Ž. buvo suteiktos žastikaulio, blauzdikaulio, šeivikaulio ir čiurnos procedūros, kai nėra komplikacijų ir (ar) gretutinių ligų, ortopedo traumatologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo (kai paciento konsultacijos metu paskiriamas (keičiamas) ir atliekamas vienos rūšies procedūrų kursas) (suaugusiems), fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo (suaugusiems), reabilitacija II: judamojo – atramos aparato pažeidimai (reabilitacijos trukmė 20 dienų) paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 5459,27 Lt. Iš byloje esančio gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos po įvykio. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, eismo įvykio metu kaltinamasis žalą padarė naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę – automobilį. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas nuostatas, nustatytas aplinkybes Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi ir priteistinos iš eismo įvykio kaltininko ir transporto priemonės valdytojo A. Š..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 11994,13 Lt civilinį ieškinį byloje, kurį prašė priteisti iš A. Š. . Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog sutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškiniu. Iš byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų kopijų matyti, jog Š. Ž. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2013-11-18, nuo 2013-11-19 iki 2013-11-25, nuo 2013-11-26 iki 2013-12-05, nuo 2013-12-06 iki 2013-12-12, nuo 2013-12-13 iki 2013-12-18, nuo 2013-12-19 iki 2013-12-27, nuo 2013-12-28 iki 2014-01-06, nuo 2014-01-07 iki 2014-01-28, nuo 2014-01-29 iki 2014-02-07, nuo 2014-02-08 iki 2014-02-11, nuo 2014-02-12 iki 2014-02-19, nuo 2014-02-20 iki 2014-02-26, nuo 2014-02-27 iki 2014-03-05, nuo 2014-03-06 iki 2014-03-07, nuo 2014-03-08 iki 2014-03-14, nuo 2014-03-15 iki 2014-03-24, nuo 2014-03-25 iki 2014-04-03, nuo 2014-04-04 iki 2014-04-04, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-13 sprendimu Nr. 6-12-282097 Š. Ž. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-11-09 iki 2013-11-13, nuo 2013-11-14 iki 2013-11-18 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 547,95 Lt ligos pašalpa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-17 sprendimu Nr. 6-12-284626 Š. Ž. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-11-19 iki 2013-11-25 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 608,84 Lt ligos pašalpa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-01-09 sprendimu Nr. 6-12-7762 Š. Ž. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-11-26 iki 2013-11-30, nuo 2013-12-01 iki 2013-12-31, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-06 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 3165,96 Lt ligos pašalpa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-02-19 sprendimu Nr. 6-12-44443 Š. Ž. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-01-07 iki 2014-01-28 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 1948,29 Lt ligos pašalpa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-02-19 sprendimu Nr. 6-12-44444 Š. Ž. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-01-29 iki 2014-01-31, nuo 2014-02-01 iki 2014-02-19 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 1948,28 Lt ligos pašalpa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-03-13 sprendimu Nr. 6-12-66398 Š. Ž. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-02-20 iki 2014-02-28, nuo 2014-03-01 iki 2014-03-07 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 1461,22 Lt ligos pašalpa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-04-08 sprendimu Nr. 6-12-94020 Š. Ž. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-03-08 iki 2014-03-31, nuo 2014-04-01 iki 2014-04-04 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 2313,59 Lt ligos pašalpa. Eismo įvykio metu kaltinamasis žalą padarė naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę – automobilį. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, į nustatytas aplinkybes, vertina, jog ligos pašalpos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam patirtais sužalojimais, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. Š. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

A. Š. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš A. Š. 5459,27 Lt žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti, priteisti iš A. Š. 11994,13 Lt žalai atlyginti.

A. Š. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.