- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2-2639/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00457-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šakyna“, R. B., A. D., R. V., R. K.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „United Transline“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šakyna“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1127-267/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistics“ ieškinį atsakovams R. B., R. B., A. D., R. V., R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Šakyna“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „United Transline“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas yra kilęs dėl žalos, padarytos sudarant sandorius prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ir jo kreditorių interesams, atlyginimo.
Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „Šakyna“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovas BUAB „CB Logistics“ prašė priteisti iš atsakovo R. B. 443 796,01 Lt žalą, iš kurios solidariai 57 580 Lt su atsakove R. B., 132 051,68 Lt su atsakove R. K., 34 796,10 Lt su atsakovais A. D. ir R. V., 98 932,67 Lt su atsakovais UAB „Šakyna“ ir A. D..
Reikalavimų užtikrinimui buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atitinkamai ieškinyje nurodytai prašomai priteisti sumai atsakovų nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis. Šį prašymą ieškovas grindė tuo, kad nėra tikras, jog atsakovai neperleis kitiems asmenims savo turto, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių žalos atlyginimas gali būti apsunkintas ar tapti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovams R. B. 443 796,01 Lt sumai, R. B. 57 580 Lt sumai, R. K. 132 051,68 Lt sumai, A. D. 133 728,77 Lt sumai, R. V. 34 796,10 Lt sumai ir UAB „Šakyna“ 98 932,67 Lt sumai priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, atsakovų finansinė padėtis nėra žinoma, taigi tikėtina, jog atsakovai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Siekdamas užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovų teisių bei turtinių interesų apsaugą, teismas nurodė pirmiausia areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ieškinio sumai, ir tik jų nepakakus leido areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Šakyna“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį ta apimtimi, kuria atsakovui UAB „Šakyna“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, ir ieškovo BUAB „CB Logistics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Šakyna“ atmesti kaip nepagrįstą.
Skunde teigiama, jog įmonė turi turto už 190 519 Lt, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro tik 49 731 Lt, tuo tarpu iki 2013 m. pirmojo pusmečio ji gavo 24 028 Lt grynojo pelno, per 2012 m. gavo 65 320 Lt, o per 2011 m. - 59 275 Lt grynojo pelno. Įmonė veiklą vykdo nuo 1992 m. gegužės 12 d., eilę metų dirba pelningai, jos turto kiekis taipogi yra stabilus. Įmonės atžvilgiu daugiau nėra pareikšta jokių ieškinių, todėl abejoti jos sąžiningumu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apriboja įmonės verslo veiklą, dėl ko gali sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais ir įmonės darbuotojais.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „CB Logistics“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymėta, jog iš apelianto pateiktų duomenų negalima spręsti apie tikrąją jo finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu, kadangi nėra duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus ir kt. Apeliantas ignoruoja aplinkybę, jog didžiąją dalį jo turto – 93 487 Lt, sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Nėra jokių garantijų, jog šie debitoriniai įsiskolinimai bus padengti. Centrinės hipotekos įstaigos pateikta informacija patvirtina, jog apelianto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pakanka 98 932,67 Lt sumai užtikrinti, taigi įmonės veikla laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržyta nebuvo. Akivaizdu, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrinta ieškovo – bankrutuojančios įmonės, bei apelianto teisėtų interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro klausimai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo įvardintas priežastis – didelė ieškinio suma suponuoja esant tikėtina, jog atsakovai gali perleisti turimą turtą, remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi pripažino sudarančiomis pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Fakto, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą jo atžvilgiu, apeliantas neginčija, tačiau neigia egzistuojant grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Jeruzalės boulingo klubas“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. K. ir kt. v. E. O. ir kt., bylos Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Santeka“ v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 2-447/2009). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. UAB „Ardera“ ir kt., bylos Nr. 2-1385/2012).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovo išdėstytais argumentais dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, jog 98 932,67 Lt suma apeliantui yra didelė, todėl preziumavo egzistuojant būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Siekdamas paneigti faktą, kad 98 932,67 Lt suma (lyginant ją su jo finansine padėtimi) jam nėra didelė apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie savo skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 37), 2012 m. gruodžio 31 d., 2012 m. birželio 30 d. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas (b. l. 38-41). Iš apelianto finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės turto vertė 2013 m. birželio 30 d. buvo 190 519 Lt, iš jo trumpalaikis turtas – 162 891 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 49 731 Lt. 2013 m. birželio 30 d. apelianto pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė iki 2013 m. birželio 30 d. uždirbo 24 028 Lt grynojo pelno. 2011, 2012 metų apelianto finansiniai ūkinės – komercinės veiklos rodikliai rodo, kad įmonė visą laiką dirbo pelningai, turto vertė keitėsi nežymiai. Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis yra stabili, įmonės pasyvų ir aktyvų santykis teigiamas. Vis dėlto apelianto veiklos finansiniai rodikliai nepaneigia didelės ieškinio sumos prezumpcijos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, pirma, iš apelianto ieškovo reikalaujama priteisti suma sudaro daugiau nei pusę viso apelianto nuosavybės teise turimo turto, antra, esminę apelianto turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (57 927 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (93 487 Lt)), trečia, apelianto veiklos pelningumas per se nepatvirtina, jog jam 98 932,67 Lt suma, lygi apelianto kelerių metų pelnui, nėra didelė. Iš to, kas paminėta, spręstina, jog apeliantas neįrodė, kad jo atžvilgiu ieškovo pareikštas reikalavimas yra dėl nedidelės sumos (CPK 12, 178 straipsnis).
Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų esą teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nepagrįstai apribota apelianto veikla, galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto antstolės 2013 m. spalio 10 d. surašyto Turto aprašo aišku, jog vykdydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį antstolė areštavo tik apeliantui priklausantį nekilnojamąjį (stoginės ir sandėlys) bei kilnojamąjį (kelių transporto priemonės) turtą. Taigi apelianto piniginės lėšos ar reikalavimo teisės į skolininkus areštuotos nebuvo, o tai reiškia, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto veiklos iš esmės nevaržo, reikšmingų nepatogumų jam nekelia. Tuo atveju, jeigu faktinė situacija pasikeistų, apeliantui įstatymas suteikia teisę prašyti teismo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, reikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146, 148 straipsniai). Įvertinus, jog pirmosios instancijos teismas piniginių lėšų areštą numatė tik kaip subsidiarią laikinąją apsaugos priemonę, konstatuotina, kad apelianto atžvilgiu parenkant taikytiną laikinąją apsaugos priemonę - turto areštą, laikytasi ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti apelianto atžvilgiu ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, tokiu būdu užtikrinant apelianto nuosavybės teise turimo turto masės stabilumą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.