- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-19-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- E.S.-A.
- Atsakovas
- O.M.A.A.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E.S.-A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės E.S.-A. ieškinį atsakovui O.M.A.A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Taip pat prašė priteisti laikiną išlaikymą dukteriai po 500 Lt per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui išsivežti iš Lietuvos Respublikos M.A., gim. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-30 nutartimi patenkintas ieškovės E.S.-A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovui O.M.A.A. uždrausta išsivežti nepilnametę dukrą M.A. už Lietuvos Respublikos ribų iki byloje bus priimtas sprendimas.
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateikė prašymą taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir uždrausti jam lankytis sutuoktiniams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnametės dukters M. laikiną gyvenamąją vietą su motina; priteisti laikiną išlaikymą dukteriai po 400 Lt periodinių išmokų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išpažįsta musulmonų tikėjimą, yra prasidėjęs Ramadano mėnuo, kurio metu musulmonai meldžiasi penkis kartus per dieną ir nieko nevalgo, kol nenusileidžia saulė. Laikytis Ramadano taisyklių atsakovas verčia šalių nepilnametę dukrą M.A. Mergaitė verkia, maldauja tėčio pasigailėti, atsakovas klupdo dukrą ir reikalauja ilgas valandas klūpoti, melstis, neleidžia mergaitei valgyti iki vakaro. Dukrai pravirkus ar atsisakius tai daryti, sutuoktinis ją muša per rankas, dėl to jos dažnai nusėtos mėlynėmis. Toks atsakovo elgesys kelia grėsmę šalių nepilnametės dukters psichinei sveikatai, ji tapo jautri, uždara, o nereguliari mityba gali padaryti nepataisomą žalą jos fizinei sveikatai.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-10-20 nutartimi ieškovės E.S.-A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas konstatavo, jog musulmonų religinės bendruomenės Lietuvos Respublikoje yra laikomos valstybės pripažįstamomis tradicinėmis religinėmis organizacijomis; Konstitucijos 26 str. yra įtvirtinta tėvų (globėjų) teisė nevaržomai rūpintis vaikų (globotinių) religiniu, doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus ir kiekvieno žmogaus teisė bei laisvė praktikuoti savo tikėjimą ir mokyti jo. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių atsakovo veiksmų galimą arba keliamą realią grėsmę jų dukters psichinei ar fizinei sveikatai, ieškovė dėl netinkamo, žiauraus tėvo elgesio dukters atžvilgiu nesikreipė į policiją, prokuratūrą, jokią valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, medicinos įstaigas, vaikų psichologus. Teismas pažymėjo, jog iš ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų šalių gyvenamųjų vietų matyti, kad šalys jau gyvena skyrium: ieškovė – (duomenys neskelbtini), atsakovas – (duomenys neskelbtini), o jų nepilnametę dukrą augina ir auklėja ieškovė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-10-20 nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog teismas atsižvelgė tik į vieną Konstitucijos straipsnį; pažymi, kad sutuoktinis prievartinį religijos mokymą, fizines bausmes taiko dukrai, kuriai dar nėra 5 metų. Nurodo, jog negali pateikti teismui jokių įrodymų dėl vaiko skriaudimo, kadangi sutuoktinis kasdien grasina, kad tuo atveju, jei pasiskųsianti, atims vaiką išveš slapta į Jordaniją ir suteiks Jordanijos pilietybę; pagal Šariato įstatymus jokių teisių į vaiką nebeturės. Nurodo, jog mažamečio vaiko teisė į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės reikia apginti jau dabar, norint, kad vaikui nebūtų padaryta nepataisoma moralinė ir fizinė žala. Nurodo, jog ieškinyje nurodė kitą gyvenamąją, kadangi bijo, jog atsakovas pasirašytinai priims jai adresuotus teismo siųstus dokumentus, tačiau jų neperduos, bute (duomenys neskelbtini) yra tik priregistruota, ten gyvena jos mama; butui (duomenys neskelbtini), įsigyti yra paėmusi kreditą. Apeliantė nurodo, jog teismas nutartyje nepasisakė dėl vaiko laikino išlaikymo; sutuoktinis savo pajamas naudoja išimtinai savo poreikiams tenkinti, neprisideda prie vaiko išlaikymo, mokesčių ir kredito mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė niekaip nepagrindžia savo argumentų dėl kenkimo dukters fizinei ir psichinei sveikatai, pažymi, kad ieškovė pati ne kartą naudojusi fizinę prievartą dukters atžvilgiu. Nurodo, jog nebūdamas aktyviu religijos išpažinėju, dukters neverčia melstis, dukra jį myli, noriai ir šiltai bendrauja, ką patvirtina pridedami įrodymai. Dėl laikino išlaikymo nurodo, jog yra pateikęs teismui priešieškinį, pareiškęs prašymą nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas dar nėra išspręstas, patenkinus analogišką ieškovės prašymą aukštesnėje instancijoje, mano, jog toks sprendimas turės tiesioginės įtakos apylinkės teismo apsisprendimui, todėl ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo atmestinas.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Atsiliepimas
CPK 314 str. numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujai pateiktus įrodymus. Kolegija prijungia prie bylos atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, kuriais pagrindžiami atsakovo atsikirtimai atskirajam skundui, kadangi akivaizdu, jog dėl objektyvių aplinkybių, jie nebuvo pateikti į bylą anksčiau, nes nebuvo skundo ir nebuvo pagrindo atsikirtimams.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso teisės normas.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturiniams interesams konkrečioje byloje. Vienos iš CK 3.65 str. numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų bei vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 ir 2 p.). Byloje nustatyta, jog tarp nepilnamečio vaiko tėvo ir motinos yra kilęs konfliktas dėl įpareigojimo vieną sutuoktinį gyventi skyrium bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantė savo prašymą grindžia tuo, jog atsakovas išpažįsta musulmonų tikėjimą, yra prasidėjęs Ramadano mėnuo, laikytis Ramadano taisyklių atsakovas verčia šalių nepilnametę dukrą; mergaitė verkia, maldauja tėčio pasigailėti, atsakovas klupdo dukrą ir reikalauja ilgas valandas klūpoti, melstis, neleidžia mergaitei valgyti iki vakaro, dukrai pravirkus ar atsisakius tai daryti, sutuoktinis ją muša per rankas, dėl to jos dažnai nusėtos mėlynėmis. Apeliantės teigimu, toks atsakovo elgesys kelia grėsmę šalių nepilnametės dukters psichinei sveikatai, ji tapo jautri, uždara, o nereguliari mityba gali padaryti nepataisomą žalą jos fizinei sveikatai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog musulmonų religinės bendruomenės Lietuvos Respublikoje yra laikomos valstybės pripažįstamomis tradicinėmis religinėmis organizacijomis; Konstitucijos 26 str. yra įtvirtinta tėvų (globėjų) teisė nevaržomai rūpintis vaikų (globotinių) religiniu, doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus ir kiekvieno žmogaus teisė bei laisvė praktikuoti savo tikėjimą ir mokyti jo. Konstatuotina, jog kitos religijos išpažinimas savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be to akivaizdu, jog tai, kad atsakovas išpažįsta kitą religiją, ieškovė žinojo ir suprato jų santuokos sudarymo metu; taip pat turėjo žinoti ir lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigą (CK 3.27 str. 1 d.). Kolegija sutinka, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių atsakovo veiksmų galimą arba keliamą realią grėsmę jų dukters psichinei ar fizinei sveikatai, ieškovė dėl netinkamo, žiauraus tėvo elgesio dukters atžvilgiu nesikreipė į policiją, prokuratūrą, jokią valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, medicinos įstaigas, vaikų psichologus; tik tokių objektyvių duomenų buvimas būtų pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kolegija pažymi, jog kaip matyti iš atsakovo pateiktų pažymų iš Vaikų lopšelio-darželio „Krivūlė“, atsakovas meiliai bendrauja su dukra, nėra pastebėta fizinio smurto žymių ant mergaitės kūno (b.l. 39, 40). Bendra atsakovo charakteristika teigiama (b41).
Pažymėtina ir tai, jog viena laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui O.M.A.A. išsivežti nepilnametę dukrą M.A. už Lietuvos Respublikos ribų iki byloje bus priimtas sprendimas – yra pritaikyta byloje.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir nesant pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kolegija laiko, jog nėra tikslinga pasisakyti dėl apeliantės argumentų dėl procesiniuose dokumentuose nurodomos ieškovės gyvenamosios vietos bei faktinės gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
Dėl laikino išlaikymo priteisimo, kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad atsakovas yra pateikęs teismui priešieškinį, pareiškęs prašymą nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą; atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas dar nėra išspręstas, patenkinus analogišką ieškovės prašymą aukštesnėje instancijoje, toks sprendimas turės tiesioginės įtakos apylinkės teismo apsisprendimui. Atsižvelgtina ir į tai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d. 1 ir 2 p. (sutuoktiniai nėra įpareigoti gyventi skyrium, nenustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų), laikytina, jog gyvendami kartu, sutuoktiniai kartu ir teikia įstatymų numatytą privalomą išlaikymą vaikui.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestamas, paliekant 2008-10-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.