- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-211-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03667-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje E. P. protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., grąžinta Šiaulių AVPK Kelių policijos biurui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2013 m. gruodžio 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-12-05, 23.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas R. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs jo atsitrenkė į atitvarus, palikęs automobilį šalia eismo įvykio vietos, iš įvykio vietos pasišalino, nusistatyti girtumą alkotesteriu atsisakė, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas KET 16, 18, 133 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutarimu grąžino E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, padaręs išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai ir tai trukdo teismui priimti sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
Skunde Institucija nurodo, kad ATPP nurodyti teisingi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) punktai: 16 punkte nustatyta, kad „Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis“, 18 punkte nustatyta, kad „Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“, 133 punkte nustatyta, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, t. y. eismo įvykis įvyko pažeidus KET 133 punkto reikalavimus.
Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2007 m. spalio 17 d. aprobuotame pasitarime buvo konstatuota – „kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, t. y., ar gali būti pašalinti taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas). Institucijos nuomone, tai, kad pareigūnas neįrašė „124¹ str. 7 d.“, nėra esminis protokolo trūkumas. Taip pat skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str. nustatyta, jog nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, todėl teismas turėjo galimybę pateikti paklausimą PC „(duomenys neskelbtini)“ administracijai dėl eismo įvykio metu patirtos žalos nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. P. nesutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundu ir mano, kad 2014-03-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nurodyti trūkumai trukdė teismui priimti teisingą sprendimą. Be to, prašo prijungti prie administracinio teisės pažeidimo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvertinti ją nagrinėjant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas
ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos.
Teismas sutinka su tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Iš tiesų administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Apylinkės teismo skundžiamame nutarime įvardyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra visiškai nepagrįsti, nes E. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole atskleista jo padarytų pažeidimų esmė, nurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas ir kitos būtinos aplinkybės, nurodyta, kokius KET pažeidimus E. P. padarė ir kokius ATPK straipsnius pažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje, tiek bylą žodine tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apylinkės teismui nekilo jokių abejonių dėl E. P. inkriminuojamų teisės pažeidimų esmės, nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikacijos – pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje pripažino sukėlęs eismo įvykį, neneigė kitų jam inkriminuojamų faktinių aplinkybių, reiškė apgailestavimą dėl to, kas įvyko (41 b. l.). Maža to, pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, žodinio proceso tvarka nagrinėjo E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, ištyrė kitus byloje surinktus įrodymus, kuriuos išdėstė savo nutarime. Tai, kas paminėta, rodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas netrukdė teismui nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. P. inkriminuojamus kaltinimus, teismas bylą faktiškai išnagrinėjo, tuomet neaišku, kodėl apylinkės teismui išėjus priimti sprendimą, E. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole atsirado esminių trūkumų. Atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys, kad ne kiekvienas administracinio teisės pažeidimo protokolo netikslumas laikytinas esminiu trūkumu, trukdančiu nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiruošti gynybai ir gintis nuo kaltinimų, priimti teisingą sprendimą.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra atskleista E. P. inkriminuojamų pažeidimų esmė, nurodyta, kokius KET punktų reikalavimus E. P. pažeidė ir administracinę atsakomybę už jų padarymą numatantys ATPK straipsniai. Minimas administracinio teisės pažeidimo protokolas savo turiniu atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, nėra jokių esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurie būtų administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teismui sutrukdę priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme suteikia teismui galimybę pašalinti visas klaidas ir abejones, siejamas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir interesų užtikrinimu ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Kaip minėta, E. P., duodamas parodymus apylinkės teismo posėdyje, jokių abejonių dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų esmės, nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos nekėlė. Taip pat pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų administracinių teisės pažeidimų byloje, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžia nesiejama su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą. Institucijos apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, todėl apylinkės teismas pats turėjo imtis iniciatyvos, kad gauti sprendimo priėmimui reikalingus duomenis.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui iš naujo surašyti dėl kažkokių neesminių trūkumų, formalių techninių veiksmų atlikimui, kaip konkrečiu atveju, kad nustatyti, kieno nuosavybė yra atitvarai, į kuriuos atsitrenkė E. P., vairuodamas automobilį, ir ar buvo padaryta kokia žala, yra nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei sudaro prielaidas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 punkto nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
Teismas nepasisako dėl byloje surinktų įrodymų, dėl E. P. pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais klausimais, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti naują sprendimą priimsiančio ir bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą ir E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.