Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-3126-855/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
2-3126-855/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02359-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. S., G. S.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3126-855/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02359-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.; 114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant pareiškėjoms V. S. ir G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir G. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys –Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė O. Ž., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos V. S. ir G. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo močiutės M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą – ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pradėję turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad jų tėvas F. S. mirė (duomenys neskelbtini), po kurio mirties palikimą pagal įstatymą paveldėjo pareiškėjos bei jų mama A. S.. Močiutė M. S. kitų vaikų, išskyrus pareiškėjų tėvą, neturėjo, mirė būdama netekėjusi. Nurodė, kad močiutei priklausė ½ dalis nurodyto nekilnojamojo turto, kuriame pareiškėjos su tėvais gyveno ir augo nuo pat gimimo, iki šiol gyvena name ir jį prižiūri, remontuoja būstą ir aplinką, moka reikalingus mokesčius, rūpinasi turtu, kaip savo nuosavybe.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybė nėra priėmusi palikimo po M. S. mirties, neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, į teismo posėdį neatvyko.

Suinteresuotas asmuo notarė O. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos V. S. ir G. S. yra F. S., mirusio (duomenys neskelbtini), dukros bei M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkės (b.l. 7-13). Po F. S. mirties jo turtą paveldėjo dukros – pareiškėjos V. S. ir G. S. bei sutuoktinė A. S. (b.l. 15, 24). Kaip nurodė pareiškėjos, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po M. S. mirties niekas, įskaitant jos vienintelį sūnų F. S., dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų palikėja nėra sudariusi (b.l. 14, 23). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, M. S. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei šulinio, esančių (duomenys neskelbtini). (b.l. 18-22, 38-41).

Pareiškėjos paaiškino, kad nuo pat savo gimimo, tiek iki močiutės M. S., tiek iki tėvo F. S., kuris į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties dėl savo ligos nesikreipė, mirties, tiek po mirties nuolat gyveno ir faktiškai naudojosi ir valdė minėtą palikėjai M. S. priklausiusį namą bei kitus statinius, juos prižiūrėjo, tvarkė, kol buvo nepilnametės – turtu rūpinosi motina A. S., o sulaukusios pilnametystės - remontavo, mokėjo su pastatais susijusius mokesčius (už elektrą), t.y. elgėsi su šiuo nekilnojamuoju turtu, kaip su savo nuosavybe, daro tai iki šiol. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai - Vilniaus r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2005-10-12 pažymos, išrašai iš atsiskaitymo už palikėjos pastatams suteiktą elektros energiją knygelės (b.l. 16-17, 25-33), o taip pat liudytojo A. S. parodymai apie tai, kad mirus M. S. jo, būdama įstatyminė savo dukterų V. S. ir G. S. atstovė, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, juo rūpinosi, išlaikė, remontavo, valdė, manydama, jog jos sutuoktinis bei dukterys yra vienintelės teisėtos turto paveldėtojos. Duomenų apie tai, kad kiti asmenys po M. S. mirties būtų faktiškai perėmę jos turėtą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, byloje nėra. Taip pat ir šioje byloje jokių prieštaravimų dėl pareiškimo iš suinteresuotų asmenų gauta nebuvo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo močiutės M. S. mirties pareiškėjos V. S. ir G. S., iš pradžių – atstovaujamos motinos A. S., o sulaukusios pilnametystės - pačios priėmė palikimą, pradėjusios faktiškai valdyti palikėjos turtą, t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo močiutės M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusios jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja R. V.