- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-644-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41744-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Danutė Giačaitė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- T. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nuteistojo T. A. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. A. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta - 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 metai 3 mėnesiai.
2. Bausmės pradžia - 2019 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga - 2021 m. vasario 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. liepos 13 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. A..
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis T. A. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodamas, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, kurie leistų teismui pagrįstai tikėtis, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis T. A. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik Komisijos išvadomis ir priimdamas spendimą išsamiai neįvertino nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. T. A. laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, yra atlikęs ½ bausmės, civilinių ieškinių nepriteista, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais bei vaikų motina, nusikalstamos veikos susijusios su smurtu prieš šeimos narius – tėvą bei seserį, tačiau nuteistasis jų atsiprašė bei su jais susitaikė. Apeliantas teigia, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis visiškai pakeitė savo požiūrį į gyvenimą ir vertybes, suvokė alkoholio daromą žąlą (nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus), noras gyventi kitaip jį pastūmėjo daryti išvadas ir keisti savo gyvenimo būdą bei ateityje nebenusikalsti. Nuteistasis pasiryžęs rūpintis savo vaikais, dengti įsiskolinimą už alimentus, dirbti legalų darbą.
5.2. Kaip teigia apeliantas, atvykęs į pataisos namus norėjo lankyti priklausomybės atsisakymo programą „Keisk požiūrį“, tačiau išvyko į teismą, o vėliau dėl karantino programa nebevyko ir nevyksta iki šiol. Bausmės atlikimo metu T. A. nei karto nepažeidė rėžimo nustatytos tvarkos, išreiškė norą įsidarbinti liejimo ceche, tačiau kol kas laisvos darbo vietos neatsirado. Laisvėje apie 11 metų dirbo stogdengiu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo T. A. skundą, negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo T. A. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 91 balą, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
10. Kaip teigia pats T. A., jis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, drausminių nuobaudų neturi, laukia laisvos darbo vietos liejimo ceche, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir visiškai pakeitė savo požiūrį į gyvenimą bei suprato alkoholio daromą žalą, yra pasiryžęs gyventi dorai ir nebenusikalsti. Tačiau įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kurias nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.
11. Laisvės atėmimo bausmę T. A. atlieka už smurto panaudojimą prieš seserį, o šis teistumas jam nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas dar penkis kartus, ankstesni keturi teistumai taip pat smurtinio pobūdžio, pirmą kartą buvo teisiamas būdamas 17 metų, kas rodo, jog asocialaus elgesio nuostatos susiformavo dar būnant nepilnamečiu. Jo atžvilgiu buvo taikytas laisvės apribojimas, tačiau nuteistasis darė naujus nusikaltimus ir nevykdė teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.
12. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistasis teigia, kad su artimaisiais, kurių atžvilgiu vartojo smurtą yra susitaikęs, toliau bendrauja, tačiau informacija apie T. A. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
13. Nuteistojo T. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama vidutinei rizikos grupei ir atitinka 91 balą. Pažymėtina, kad nuteistasis pirmojo tyrimo 2019 m. gruodžio 6 d. pagal OASys metodiką buvo atsisakęs. Nors T. A. drausmine tvarka nebaustas, tačiau nėra ir skatintas. Įvertintina ir tai, kad net ir šiuo metu T. A. pasižymi silpna savitvarda, konfliktų metu yra linkęs naudoti smurtą, praranda savitvardą apsvaigęs nuo alkoholio, pasekmių suvokimas nėra pakankamas. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tiek nusikaltimą, už kurio padarymą asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį (smurtinis nusikaltimas), tiek ir ankstesnius jo nusikalstamus veiksmus (smurtinio pobūdžio), leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, kaip tvirtina pats nuteistasis apeliaciniame skunde, todėl negalima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės susitvardyti konfliktinėje situacijoje ir tokiu būdu susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.
14. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir po socialinės reabilitacijos programų išklausymo, nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra silpnoki, empatijos jausmas išvystytas silpnai, o mąstymas išlieka nelankstus, gana kategoriškas. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. A. geba reikšti savo mintis, diskutuoti įvairiomis gyvenimiškomis temomis, sugeba išklausyti kitą pusę, tačiau yra linkęs bendrauti tik su tais asmenimis, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas, kas įvertinus T. A. praeityje buvusį elgesį leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis gali pasirinkti situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, ypač pavartojus alkoholio. Nors pataisos namuose alkoholio vartojimas nėra užfiksuotas, tačiau nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, priklausomybės atsisakymo programos pataisos namuose taip pat nėra išklausytos. Šių aplinkybių visumai neigiamai charakterizuoja asmenį ir neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
15. Nors T. A. priteistų ieškinių neturi, tačiau pagal vykdomuosius raštus skolingas 103,40 eurus, iš apeliacinio skundo matyti, kad įsiskolinimai susiję su vaikų išlaikymu. Kaip teigia pats nuteistasis, jis yra pasiryžęs rūpintis savo vaikais ir dengti įsiskolinimus, tačiau šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija nėra linkusi tikėti, kadangi nuteistasis pataisos namuose nedirba, nors yra išreiškęs norą dirbti būtent liejimo ceche, praeityje taip pat neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nors jo teigimu turi 11 metų stogdengio darbo patirties. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. A. pataisos namuose gauna pinigines perlaidas iš draugės, tačiau nesistengia padengti turimų įsiskolinimų. Todėl teismas pagrįstai abejoja T. A. pasikeitusiu požiūriu į gyvenimą bei vertybes.
16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų jo elgesio pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad T. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.