Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini) darbininke, anksčiau teista du kartus (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‒ ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. mušdama, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, t. y. 2023 m. lapkričio 26 d., apie 16.55 val., būdama daugiabučio namo antrojo aukšto koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą R. T. atžvilgiu, t. y. kilus konfliktui tyčia sudavė pastarajai vieną smūgį dešinės rankos delnu į kairįjį skruostą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. T. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji S. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 26 d., apie 16.55 val., būdama visiškai blaivi, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo, antrojo aukšto koridoriuje sutiko R. T. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, minėto konflikto metu S. P. neištvėrė, vieną kartą delnu sudavė R. T. į kairįjį skruostą ir išėjo. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, R. T. atsiprašė o ji jai atleido. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 80– 82).

Kaltinamosios S. P. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Viliaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45405-23, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 26 d. buvo gautas R. T. pranešimas, kuriame ji nurodo, jog 2023 m. lapkričio 26 d., apie 16.55 val., jai būnant daugiabučio namo, antrojo aukšto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo jos pažįstama S. P., apie penkiasdešimt penkerių metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, trumpų rudos spalvos plaukų, kuri R. T. pasirodė neblaivi ir pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu, S. P. prieš R. T. panaudojo fizinį smurtą, o būtent dešinės rankos delnu, vieną kartą trenkė į kairįjį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1, b. l. 5–13)

2023 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. T. parodė, kad 2023 m. lapkričio 26 d., apie 16.55 val., pasiėmusi cigaretę, eidama link bendro balkono, koridoriuje, antrame aukšte, pamatė savo pažįstamą S. P., kuri pamačiusi R. T. pradėjo garsiai šaukti, vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. R. T. jai nieko neatsakė, nes nenorėjo kelti konflikto. R. T. pasirodė, kad S. P. yra stipriai neblaivi, nes jos kalba buvo nerišli, ji svirduliavo į šonus. R. T. jos paklausė kas atsitiko, kodėl ji ją taip vadina, ji pradėjo kažką neaiškiai sakyti apie savo dukrą Mariną, bet R. T. tiksliai nesuprato kas jai negerai. Kadangi S. P. buvo agresyvi, ji priėjo prie R. T. ir panaudojo prieš ją smurtą, o būtent dešinės rankos delnu, vieną kartą trenkė į kairįjį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusioji S. P. paklausė, ką ji daro, nurodė, kad jai labai skauda dantį. S. P. jai atsakė necenzūriniu žodžiu ir išėjo iš koridoriaus, tačiau kur ji išėjo, R. T. nežino. Konflikto metu, koridoriuje buvo tik R. T. ir S. P., todėl niekas kitas konflikto nematė. Kiek R. T. yra žinoma, S. P. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. S. P. piktnaudžiauja alkoholiu ir yra agresyvi (el. b. t. 1, b. l. 18–21)

2024 m. gegužės 10 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji R. T. parodė, kad skausmą dešimt balų sistemoje vertina keturiais, skaudėjo trisdešimt minučių. Į teismo medicinos specialistus nesikreipė, nes nebuvo jokių žymių, į medikus taip pat nesikreipė, su S. P. susitaikė. Civilinio ieškinio R. T. neteiks, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas butų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jokių pretenzijų S. P. neturi. Skausmas R. T. buvo padarytas mažareikšmis (el. b. t. 1, b. l. 76–79).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. P. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be pačios S. P. parodymų, jos kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė S. P., Viliaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pranešime išdėstytos aplinkybės, kuomet nukentėjusioji pranešė apie patirtą fizinį smurtą.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog S. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, mušdama, t. y. panaudodama fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ‒ tyčia suduodama jai vieną kartą delnu į kairįjį skruostą, sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio S. P. inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pranešus S. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji nurodė, kad su bausmės dydžiu sutinka (el. b. t. 1, b. l. 124–127). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – S. P. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (teistumas už paskutinę įvykdytą nusikaltimą išnyko 2022 m. gegužės 23 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji anksčiau teista už analogišką nusikalstamą veiką (el. b. t. 1, b. l. 89–92) (teistumas yra išnykęs, tačiau šis duomuo vertintinas kaip S. P. charakterizuojanti aplinkybė), administracine tvarka nebausta (el. b. t. 1, b. l. 131–132), dirbanti Vilniaus rajono savivaldybėje (el. b. t. 1, b. l. 128–130), našlė. Byloje nėra duomenų apie S. P. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. P. už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąją bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant 1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas); vartoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šie įpareigojimas ir draudimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

S. P. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pareiškime užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašė teismo paskirti kaltinamajai BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis minėtu straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Bylos duomenimis nukentėjusioji yra kaltinamosios pažįstama, jokie juos siejantys giminystės ryšiai byloje nenustatyti, todėl prokurorės prašymas skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, netenkintinas.

S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėju ‒ panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; 2) turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; 3) vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; 2) turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; 3) vartoti alkoholinius gėrimus.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę ‒ rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus ‒ panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jai suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.