- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- I-3395-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01489-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Bronius Januška, Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- V. Š., I. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- V. S., A. S., G. S., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Olga Siomina
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Rositos Patackienės, dalyvaujant pareiškėjų V. Š. (V. Š.) ir I. Š. atstovei advokato padėjėjai Olgai Siominai, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aurelijai Čeponienei, nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. S., A. S., G. S. (G. S.) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. S., A. S., G. S. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. Š. ir I. Š. skunde prašo teismo panaikinti 2011-12-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos V. S. išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jie ir V. S. yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų statinių (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkai, kuriems, atitinkamai, priklauso po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis nurodytų statinių. 2006-11-14 tarp tuometinių namo bendrasavininkų buvo nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota patalpų naudojimo tvarka. Pareiškėjai, V. S. bei tretieji asmenys G. S. bei A. S. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrasavininkai. V. S. 2004-09-15 buvo surašytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtos gyvenamojo namo priestato statybos. V. S. nepašalinus šio pažeidimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą dėl savavališkai pastatyto priestato ir kitų statinių nugriovimo. Tarp pareiškėjų ir namo bendrasavininkų buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys taikiai užbaigė ginčus civ. byloje Nr. 2-529-235/2009 pagal A. S. ir V. S. ieškinį dėl teisės pripažinimo, bei civ. byloje Nr. 2-570-541/2009 pagal VAVA ieškinį V. S. ir A. S. dėl savavališkai pastatyto priestato ir kitų statinių nugriovimo. Minėta taikos sutartimi šalys susitarė, kad V. S. ir A. S. atliktų/įteisintų gyvenamojo namo rekonstrukciją taip, kaip tai numatyta projektiniuose pasiūlymuose. Susitarimo 1.1. p. detaliai buvo surašyta šalių susitarimo esmė. Tačiau 2011-11-22 V. S. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybes administraciją su prašymu specialiems architektūros reikalavimams nustatyti, prie kurio pridėjo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, neatitinkantį šalių 2009-04-28 susitarimo sąlygų, taip pat kartu su prašymu nepateikė pareiškėjų rašytinio sutikimo. Dėl šios priežasties Architektūriniai reikalavimai V. S. buvo išduoti neteisėtai, pažeidžiant pareiškėjų, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkų interesus, tai sudaro pagrindą šį individualaus administracinio teisės aktą panaikinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2011-12-16 išdavusi bendrasavininkams Architektūrinius reikalavimus, pažeidė pareiškėjų teises valdyti, naudotis ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pat ankstesnius bendraturčių susitarimus šiuo klausimu.
Taip pat nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija prieš išduodama Architektūros reikalavimus, turėjo patikrinti jų atitikimą 2009-04-28 tarp šalių sudarytai taikos sutarčiai, o nustačius tokius neatitikimus, atsisakyti išduoti Architektūros reikalavimus. Mano, kad V. S., pateikdama prašymą Architektūros reikalavimams gauti, nepranešė apie taikos sutarties sudarymo faktą. Kadangi 2009-04-28 taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, Architektūriniai reikalavimai dėl jų prieštaravimo taikos sutarties nuostatoms (kadangi juose buvo pritarta projektiniams sprendiniams, dėl kurių bendrasavininkai nesitarė), turi būti panaikinti. Pažymėjo, kad anksčiau galiojusio STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.3 p. buvo numatyta, kad Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybes administracijos tarnautojui) prašymą ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Šiuo metu galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje, pakeitus Statinio projektavimo sąlygų sąvado sąvoką specialiųjų architektūrinių reikalavimų ir prisijungimo sąlygų sąvokomis, jų išdavimo formalumai įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nėra sureglamentuoti, atsiradus tam tikrai teisės spragai.
CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl mano, kad, taikant teisės analogiją, esant bendrosios dalinės nuosavybės santykiams, asmuo, besikreipiantis dėl Specialiųjų architektūrinių sąlygų išdavimo, turėtų pateikti ir bendrasavininko sutikimą tokioms sąlygoms išduoti, kadangi priešingu atveju būtų sudaryta grėsmė kito bendrasavininko teisėtų interesų pažeidimui, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju. Specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo tvarką atskirai nustato kiekvienos savivaldybės administracija. Atitinkamo dokumento, reglamentuojančio Specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimą Vilniaus m. savivaldybės administracijoje surasti nepavyko, tačiau mano, kad lygiateisiškumo principui užtikrinti, savivaldybių reikalavimai dėl dokumentų pateikimo neturėtų būti skirtingi (b. l. 1-4).
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1410 ha) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. S. ((duomenys neskelbtini)), V. Š. ir I. Š. ((duomenys neskelbtini)), G. S. ir A. S. ((duomenys neskelbtini)). Pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. S. ((duomenys neskelbtini)) ir V. Š., I. Š. ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus m. 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-529-235/2009 pagal ieškovų A. S. ir V. S. ieškinį atsakovams V. Š. ir I. Š., tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VAVA, G. S., A. S., kuriuo ieškovai prašė pripažinti jiems teisę kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo, neturint gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkų V. Š. ir I. Š. sutikimo. Teismas 2009-04-29 nutartimi ieškovų A. S., V. S. ieškinį atsakovams V. Š., I. Š. dėl teisės pripažinimo paliko nenagrinėtu. Ieškovai, sutikus atsakovams, posėdžio metu atsiėmė ieškinį. Pagal CPK 139 str. 1 d. nuostatas, ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį be atsakovo sutikimo, vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą. Pažymėjo, kad jokia taikos sutartis, kurią pareiškėjai mini skunde, teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-529-235/2009 nėra aptarta ir nebuvo teismo patvirtinta, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamus 2011-12-16 Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo žinoti apie tarp kitų šalių sudarytus tarpusavio susitarimus. Pažymėjo, kad kaip matyti iš pareiškėjų prie skundo pridėto 2009-04-28 susitarimo, jį pasirašė A. S., V. S. bei V. Š., I. Š.. Susitarime (14 p.) šalys susitarė, kad susitarimą laiko bet kokiais pirmosios (A. S., V. S.) ir antrosios (V. Š. ir I. Š.) šalies sutikimais, reikalingais pagal Projektinius pasiūlymus rekonstruoti gyvenamąjį namą įteisinti šią rekonstrukciją/statybas, taip pat įregistruoti nuosavybės teises į po rekonstrukcijos/statybų suformuotus naujus nekilnojamojo turto vienetus ar vieneto dalis. Teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2533-728/2012 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams V. Š. ir I. Š. dėl teisės pripažinimo - pripažinti teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo neturint statinių bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių V. Š. ir I. Š. sutikimų pagal pridedamą atestuoto architekto A. P. IĮ „Arta“ parengtą gyvenamojo namo rekonstrukcijos planą tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. S., G. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, priėmė sprendimą už akių, nuspręsdamas ieškinį atmesti. Teismas pažymėjo, jog pagal naują Statybos įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2010-10-01, projektavimo sąlygų sąvadas nėra išduodamas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 3 d. yra išduodami savivaldybės administracijos nustatyti specialieji architektūros reikalavimai. Bendraturčių sutikimas reikalingas, kai pateikiamas prašymas statybą leidžiantiems dokumentams gauti, rekonstruojant statinius. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimas patenkintas ir 2011-12-16 išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ginčo objekto nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovės reiškiamas ieškinys atmestinas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagal 2011-11-22 V. S. prašymą Specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, 2011-12-16 išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui (užsakovui) V. S. gyvenamojo namo dalies (buto) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. rekonstravimo projektui. Minėtus reikalavimus atsakovas išdavė gyvenamojo namo dalies (buto) rekonstravimo projektui rengti pateikus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus ir vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. nuostatomis. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimą, nenustato reikalavimų, kad išduodant minėtus reikalavimus būtų gautas bendrasavininko (žemės sklypo ir/ar statinio) sutikimas. Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo išskiriami esminiai dalykai: specialiuosius architektūros reikalavimus išduoda savivaldybės administracijos direktorius, jie turi neprieštarauti Kultūros paveldo departamento išduotiems specialiesiems paveldosaugos reikalavimams bei saugomos teritorijos direkcijos išduotiems specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams ir būtent juos turi atitikti statinio architektūra. Ankstesnės įstatymo nuostatos aiškiai nustatė, kad norint gauti projektavimo sąlygų sąvadą yra būtini bendraturčių sutikimai. Tačiau nuo 2010-10-01 projektavimo sąlygų sąvadas nebeišduodamas, o pagal Statybos įstatymo naują redakciją statinio projektas rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus išduotais Specialiaisiais architektūros reikalavimais. Specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimas neturi jokios įtakos nei vienai iš daiktinių teisių - valdymo, naudojimo ar disponavimo, t. y. neapriboja, nesuvaržo ir kitaip tų teisių neįtakoja ir neapsunkina. Pagal Statybos įstatymo nuostatas Specialieji architektūros reikalavimai yra tik pagrindas rengti statinio projektą kurio pagrindu yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Būtent statybą leidžiančio dokumento išdavimas galimai turi įtakos valdymo teisei, t. y. atsiranda teisinis pagrindas turtui daryti fizinį poveikį. Šiuo atveju išduodant statybą leidžiantį dokumentą, jo išdavimo tvarka yra griežčiau reglamentuota. Išdavus Specialiuosius architektūros reikalavimus, negali būti pažeistos bendrasavininkų teisės ir teisėti interesai, nes iš esmės 2011-12-16 Specialiaisiais architektūros reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini) nėra varžoma, apribojama ar dar kitaip pažeidžiama, keičiama bendrasavininkų valdymo, naudojimo ar disponavimo teisė. Todėl atmestinas pareiškėjų teiginys, kad buvo pažeistos jų teisės valdyti, naudotis ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Be to pareiškėjai nenurodo jokių argumentų, kaip konkrečiai pažeidžiama ar galėtų būti pažeista jų teisė valdyti, naudoti ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, atsakovui išdavus ginčijamus Architektūros reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad bendraturčių sutikimas bus reikalingas pateikiant prašymą statybą leidžiantiems dokumentams gauti, rekonstruojant statinius. Šiuo atveju V. S. kartu su prašymu gauti statybos leidimą privalės pateikti ir kitų (tiek statinio-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų sutikimus, o jų nepateikus - statybą leidžiantis dokumentas negalės būti išduotas.
Dėl pareiškėjų teiginio, kad skundžiamu administraciniu aktu pažeidžiami bendraturčių susitarimai, nurodo, kad savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, išduodama ginčijamus 2011-12-16 Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. priimdama administracinį sprendimą), veikia vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakovo veiklą. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, jokie sutartiniai kitų privačių asmenų įsipareigojimai negali turėti įtakos atsakovo veiksmams priimant administracinius sprendimus, jeigu kitaip nėra apibrėžta įstatyme ar kitame teisės akte. Todėl taip pat visiškai nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjų teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama Specialiuosius architektūros reikalavimus, turėjo patikrinti jų atitikimą 2009-04-28 tarp kitų šalių sudarytai taikos sutarčiai, o nustačius tokius neatitikimus, - atsisakyti išduoti Architektūros reikalavimus. Pažymėjo, kad V. S. 2011-11-22 prašymą Specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti pateikė dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies patalpų rekonstravimo projekto rengimo. Ginčijami specialieji architektūros reikalavimai V. S. (kaip statytojui (užsakovui)) taip pat yra išduoti gyvenamojo namo dalies (buto) (duomenys neskelbtini) (butas 3), Vilniaus m. rekonstravimo projektui rengti. Tai reiškia, kad projektas pagal išduotus reikalavimus gali būti rengiamas tik tai daliai, kuri nuosavybės teise priklauso V. S. - leidžiama rekonstruoti pavienio gyvenamojo namo dalį trečiajam asmeniui V. S. nuosavybės teise valdomoje sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“. 2011-12-16 Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog santykiai su trečiaisiais asmenimis grindžiami Statybos įstatymo 6 str. 4 d., LR CK nuostatomis ir STR 2.02.01:2004 V skirsniu „Trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga“. Numatyta ir tai, kad gyvenamojo namo dalis (butas) turi būti rekonstruotas taip, kad statybos metu ir naudojant statinį po rekonstravimo trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Taip pat nurodo, jog nesutinka, kad pareiškėjai apie 2011-12-16 V. S. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavimo faktą sužinojo tik gavę atsiliepime nurodytą Vilniaus m. l-ojo apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-2533-728/2012, o susipažino su šio dokumento turiniu tik 2012-05-03, jų atstovams atvykus į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą susipažinti su byla. Mano, kad pareiškėjai praleido terminą realizuoti savo teisę ir pateikti skundą dėl 2011-12-16 Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kadangi apie ginčijamo dokumento išdavimą jiems buvo žinoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011-12-23 pateikus atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-2533-728/2012 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams V. Š. ir I. Š. dėl teisės pripažinimo-pripažinti teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo neturint statinių bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių V. Š. ir I. Š. sutikimų pagal pridedamą atestuoto architekto A. P. IĮ „Arta“ parengtą gyvenamojo namo rekonstrukcijos planą. Procesiniai dokumentai pareiškėjams buvo įteikti, tačiau jie nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Pažymėjo, kad 2011-12-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikdama atsiliepimą į ieškinį Nr. A104-4922 (3.11.1-TD-3.), nurodė, kad 2011-12-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracija V. S. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiančius rekonstruoti pavienio gyvenamojo namo dalį V. S. nuosavybės teise valdomoje sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai pareiškėjams civ. byloje Nr. 2-2533-728/2012 buvo įteikti tinkamai, byloje buvo pateiktas minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas su nurodyta informacija apie ginčijamų reikalavimų išdavimą, jie turėjo ir galėjo susipažinti su jų teises ir teisėtus interesus liečiančia teismine byla ir joje esančiais dokumentais. Jeigu jie to ir nepadarė, tai veikė ne tik kad neatsakingai ir apdairiai, bet ir naudojosi savo procesinėmis teisėmis nesąžiningai. Mano, kad pareiškėjai piktnaudžiauja jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, nes pareiškėjai daug anksčiau galėjo žinoti apie išduotus ginčijamus reikalavimus (b. l. 39-46).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai bando klaidinti teismą ir kitas suinteresuotas šalis pateikdami neišsamią informaciją apie ginčo objektą - savavališkų statinių įteisinimą. Pareiškėjai žino, kad dar 2004-07-09 buvusi namo bendrasavininkė V. Z. G. pateikė jai ir A. S. notariškai patvirtintą sutikimą dėl pastato rekonstrukcijos. Pareiškėjai taip pat siekdami sau naudos, savaip interpretuoja Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą, kuriame aiškiai konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-16 V. S. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiančius rekonstruoti pavienio gyvenamojo namo dalį V. S. nuosavybės teise valdomoje sklypo dalyje, todėl tokiu atveju nereikia bendraturčių sutikimo. Pareiškėjams procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka, jie nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl teismas priėmė sprendimą už akių. Pareiškėjų pateiktas 2009-04-28 bendraturčių susitarimas neturi jokios juridinės galios, nes nėra notariškai patvirtintas, be to, susitarimas buvo sudarytas tiktai formaliai, tam, kad būtų sustabdytas bylinėjimasis, kurio metu pareiškėjai ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bandė įrodyti, kad savavališka pastato rekonstrukcija pažeidžia jų teises ir, kad buvo vykdoma po 2006 spalio mėn. (b. l. 32-33).
Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjų ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas yra 0.1410 ha, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. S. ((duomenys neskelbtini)), V. Š. ir I. Š. ((duomenys neskelbtini)) bei G. S. ir A. S. ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 47-49); pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. S. ((duomenys neskelbtini)) ir V. Š. bei I. Š. ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 50-53).
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. 2011-11-22 su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti Specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektui rengti (b. l. 58).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija V. S. 2011-12-16 išdavė Specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalies (buto), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektui rengti (b. l. 56-57).
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-12-16 V. S. išduotų Specialiųjų architektūrinių reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo nesant pastato bendrasavininkų sutikimo.
Iki 2010-09-30 galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 20 str., reglamentavusio statinio projektą ir statinio projektavimo sąlygas, 1 d. numatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis: 1) šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; 2) privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu). Statybos įstatymo 2 d. buvo nustatyta, kad statytojas, siekdamas gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) pateikia prašymą ir: 1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); 2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija; 3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Detalesnė statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarka buvo nustatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215, kuriuo 4 p. numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi teisę patvirtinti taisykles, detalizuojančias šio reglamento nustatytą statinio projektavimo sąlygų rengimo tvarką, jos procedūras, atsižvelgdamas į vietos sąlygas ir aplinkybes bei šiose procedūrose dalyvaujančių valstybės institucijų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų) interesus.
2010-07-02 įstatymu Nr. XI-992, įsigaliojusiu 2010-10-01, Statybos įstatymo 20 str. buvo pakeistas ir nebenumato, kad prieš pradėdamas rengti statinio projektą, statytojas turėtų gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215, nuo 2010-10-01 taip pat neteko galios. Nuo 2010-10-01 galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 20 str., reglamentuojančio statinio projektą ir prisijungimo sąlygas, 3 d. nustato, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: 1) savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; 2) Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje; 3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.
Kaip matyti iš ankščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, nuo 2010-10-01 galiojančios redakcijos Statybos įstatyme nėra nustatyta, kad iki statinio rekonstrukcijos projekto pradžios išduodamiems specialiesiems architektūriniams reikalavimams gauti yra būtinas žemės sklypo, ant kurio yra statinys, ar statinio bendraturčių sutikimas, atitinkamai – pareiškėjų skundas, kuriame reikalavimas panaikinti Specialiuosius architektūrinius reikalavimus dėl to, kad nebuvo pateiktas žemės sklypo, ant kurio yra statinys, ar statinio bendraturčių sutikimas, yra nepagrįstas.
Taip pat pažymėtina, kad jokia taikos sutartis, kurioje būtų aptartas V. S. įsipareigojimas gauti žemės sklypo, ant kurio yra statinys, ar statinio bendraturčių sutikimą iki išduodant Specialiuosius architektūrinius reikalavimus statinio rekonstrukcijos projektui rengti, teismo nėra patvirtinta, o žemės sklypo, ant kurio yra statinys, ir statinio bendraturčiai savo, kaip teigiama, pažeistas teises bet kokiu atveju galės ginti rekonstrukciją leidžiančio dokumento išdavimo metu, kada jų sutikimas iki tokio pobūdžio leidimo išdavimo, kaip numato Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p., yra būtinas.
Atsiliepimas
Kiti skunde ir atsiliepime į skundą nurodyti skundo pagrįstumo / nepagrįstumo argumentai nėra reikšmingi. Pažymėtina, kad atsiliepimo į skundą teiginiai, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, pagrįsti, kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovės atstovė, tik spėjimu, o įvertinus tai, kad sprendimas už akių, iš kurio pareiškėjai teigia sužinoję apie ginčijamų sąlygų išdavimą, priimtas jiems nepateikus atsiliepimo į ieškinį, trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į ieškinį jiems bent iki sprendimo už akių priėmimo ir neturėjo būti siunčiamas.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjų atstovės teismo posėdyje nurodytoje Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2011-08-01 nutartyje Nr. A502-2303/2011 pateikiamas Statybos įstatymo nuostatų aiškinimas nagrinėjant šį ginčą nėra aktualus, nes minėtos administracinės bylos dalykas - statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo, išduotų iki 2010-10-01, teisėtumas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmetamas, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų V. Š. ir I. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.