Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B. (G. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1992-12-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m. BK) 146 straipsnio 2, 3 dalis, 153 straipsnį – 6 metų laisvės atėmimo bausme; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-03-09 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – pataisos darbai be laisvės atėmimo 1 metams, 1/10 turto konfiskavimu; 3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-04-05 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu; 4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-05-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį – 6 MGL bauda su 200 Lt turto konfiskavimu; 5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-11-13 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto bausmė; 6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 2 MGL dydžio bauda; 7) Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio baudą; 8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-13 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 MGL dydžio bauda; 9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 24 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-04-29 laikotarpiu nuo 12.15 val. iki 12.20 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliktu spynoje raktu atrakinęs statomo namo duris įsibrovė į vidų ir iš striukės kišenės pagrobė J. V. priklausančią piniginę, 20 € vertės, kurioje buvo J. V. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, J. V. vardui išduotas vairuotojo pažymėjimas, AB SEB banko mokėjimo kortelė, automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros lapas, 4 nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, ir 25 € įvairiomis kupiūromis bei iš striukės kišenės pagrobė D. V. priklausančią piniginę, 10 € vertės, kurioje buvo D. V. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, AB SEB banko mokėjimo kortelė, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės ir 7 kupiūros po 50 € ir viena 20 € kupiūra, iš viso 370 €, bei su pagrobtais daiktais automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą – J. V. priklausantį, iš viso 45 € vertės turtą ir svetimą – D. V. priklausantį, iš viso 380 € vertės turtą.

Kaltinamasis G. B. teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad kai jį areštavo, pralaikė 4 paras, todėl jis davė tokius parodymus, kad tik jį išleistų, nes jam tuo metu buvo abstinencija. Nukentėjusieji sakė matė kas vogė, tai jie ateis ir jo neatpažins, nes jo ten nebuvo. Automobilis, kuriuo padarytas nusikaltimas yra jo, šiuo metu konfiskuotas. Jis automobilį buvo davęs savo pažįstamam, kurio vardas Jūra, bet pavardės nežino. Norėjo jį surasti, bet nepavyko. Narkotikų dabar nenaudoja, dalyvauja metadono programoje ir gerai suvokia, ką kalba. V. L. paėmė jo mašiną. Kur pastarasis gyvena – nežino. Jis berods 1963 m. gimimo. Kur jis, kaltinamasis, buvo 2016-04-29, negali pasakyti, turbūt namie. V. L. kelis kartus jo paprašė mašinos, jam jos reikėjo važinėjant su reikalais. Kada tiksliai prašė – nepamena. Gal 2-3 kartus jam mašiną davė, niekam kitam nedavė. Pažįsta jį nuo 1990 m., V. L. paskambino jam ir paprašė mašinos. Jis atvažiavo pas jį į namus ir padavė raktelius, o mašiną grąžino vakare. Pareigūnai jam apklausų metu negrasino. Jie jam aiškino kaip ir kur, kas buvo pavogta. Kai pareigūnai pasakė, tai taip ir parašė. Anksčiau jis turėjo to Volodios telefono numerį. Nuo 2016 m. jis būna namie, pavartojus metadono dirbti negali. Nuo metadono nėra abstinencijos. Kasdien reikia gerti metadoną.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, kad kaltinamasis savo kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis J. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio metu dirbo Padvarės g., Gulbinuose, su D. V. ant pastolių. Namo durys buvo užrakintos, bet raktas buvo spynoje iš lauko pusės. Dirbo už kampo. Jis matė kaip du kartus pravažiavo baltos spalvos „Audi“ automobilis. Jis atkreipė į jį dėmesį, nes pirmą sykį pravažiuojant jis užkliuvo už bordiūro ir nuvažiavo. Antrą sykį išgirdo automobilio durelių trenksmą ir pamatė, kad namo durys atidarytos. Nušoko nuo pastolių ir pamatė, kad dingo jo piniginė. Rūbai buvo viduje, jis vilkėjo darbinius rūbus. Jie su kolega buvo ant pastolių, klijavo fasadą. To automobilio numerio nematė. Ten buvo senos laidos, baltos spalvos Audi automobilis, keleivio pusės durelės buvo aplamdytos. Dingo jų piniginės, jos buvo striukės vidinėje kišenėje. Pinigų jose nebuvo daug, tačiau buvo visi dokumentai: automobilio dokumentai, pasai. Vėliau, kai jau pasidarė naujus dokumentus, jam paskambino iš Rudaminos policijos komisariato ir pranešė, kad rado jo dokumentus. 109 € civilinį ieškinį palaiko. Vairuotojo nematė, tik siluetą matė. Tas žmogus buvo nestambaus kūno sudėjimo, bet daugiau nieko negali pasakyti. Negali pasakyti, ar ten buvo kaltinamasis. Automobilyje buvo vienas žmogus. Pirmą sykį, kai užkabino bordiūrą, matyt atliko žvalgybą, o antrą sykį nuvažiavo jau su pavogtais daiktais.

Nukentėjusysis D. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis tik gali patvirtinti ką sakė J. V.. Jis matė, kad baltos spalvos automobilyje sėdėjo lieso sudėjimo žmogus. Namo durys buvo uždarytos, jose buvo raktai, nes kitaip ir neatidarysi namo durų. Kai antrą sykį pro namą pravažiavo „Audi“ automobilis, dingo jų daiktai. Jie dirbo už kampo. Automobilis sustojo turbūt prie durų. Jie išgirdo kaip užsidarė automobilio durelės ir kolega nubėgo pažiūrėt. Jie tik matė nuvažiuojančią mašiną. 395 € civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja O. K. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities 1 PK ir šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Ji gavo medžiagą, kai asmuo jau buvo sulaikytas, įteikė pranešimą apie įtarimą, apklausė, paskyrė kardomąją priemonę ir G. B. paleido. Kaip buvo nustatytas įtariamasis – nežino, tai darė kiti pareigūnai. Kaltinamasis kalbėjo lietuviškai, berods jis ir rašė lietuviškai. Jis prisipažino, parodymai buvo trumpi. Sakė, kad važiavo savo automobiliu, kad pavogė. Tiksliai visko, ką jis sakė – nepamena. Po to jis buvo antrą kartą apklaustas, kai buvo pareikštas galutinis įtarimas. Iki tol buvo apklausti pareiškėjai, patikslintas nuostolis, nustatytos aplinkybės. Ji apklausė pareiškėjus po G. B. pirminės apklausos. Nukentėjusieji tikslino aplinkybes, nuostolį. Berods vienas sakė, kad automobilyje važiavo du asmenys, o kitas sakė, kad vienas. Po to jai paskambino G. B. advokatas ir sakė, kad jo ginamasis norės atlyginti nuostolį. Kadangi buvo duomenų, kad G. B. nuo kažko gydėsi, tai užsakė pažymas ir buvo gautas specialisto išvada dėl teismo psichiatrinės ekspertizės netikslingumo. Advokatas telefonu sakė, kad gins G. B. ir siūlė atlyginti nuostolį, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Derino su prokuroru baudos dydį. Po to paaiškėjo, kad G. B. atlieka areštą ir todėl negalėjo pas juos atvykti. Vėliau jis paskambino ir pasakė, kad jokių pinigų neturi, nes išleido. Ji pasakė, kad negali laukti ir bylą siųs į teismą, jeigu ką, tai kaltinamasis su nukentėjusiaisiais galės atsiskaityti teismo posėdžio metu ar prieš jį. G. B. galutinio įtarimo metu taip pat prisipažino kaltu, pasirašė. Pirminės apklausos gerai nepamena, gal ir buvo asmuo kažkiek apsvaigęs, bet jis po apklausos iš karto buvo paleistas. Antros apklausos metu jis tikrai atėjo normalus. Buvo adekvatus, o ir ekspertizė buvo atlikta. Jis niekada nesakė, kad tai ne jis padarė, to neminėjo ir advokatas. Niekas negrasino, nemušė, nebuvo jokio spaudimo. Nukentėjusieji nematė žmogaus, todėl atpažinimo nebuvo.

Siekiant patikrinti kitus baudžiamojoje byloje esančiu įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. B. nurodė, kad su pareikštu įtarimu supažindintas, jo esmę suprato, sutinka duoti parodymus. Jis jau kelis metus vartoja narkotikus. Įrašytas į įskaitą ir buvo gydomas ligoninėje. Šiuo metu gydosi pagal „Metadono“ programą. 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje jis važiavo savo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žaliųjų ežerų rajone. Pamatė namą, kur vyko statybos darbai. Gatvės pavadinimo nežino. Matė, kad prie namo dirbo darbininkai. Nusprendė apsižiūrėti ir pabandyti pavogti ką nors iš jų asmeninių daiktų. Automobilį pastatė šiek tiek toliau, užėjo į namo vidų pro duris. Durys buvo atidarytos, ar buvo durų spynoje raktas, pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio. Užėjo į vidų ir pamatė kabančius ant sienos drabužius. Darbininkai dirbo toliau, špakliavo sienas. Jis apžiūrėjo drabužius ir iš kišenių, atrodo kelnių, o gal ir striukių, pavogė dvi pinigines. Pasiėmęs pinigines iš karto išėjo iš namo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Prisimena, kad abi piniginės buvo juodos spalvos. Vienoje buvo atrodo 40 €, galimai po 20 € kupiūromis, tiksliai neprisimena, gal ir mažiau. Kitoje piniginėje buvo 370 €, 50 € kupiūros ir 20 €, dar kokios kupiūros buvo neprisimena. Pinigines išmetė pro automobilio langą, bet kurioje vietoje neprisimena. Negalėtų parodyti nei namo iš kur pavogė pinigines, nei vietos kur išmetė pinigines, nes neprisimena. Pinigus išleido savo poreikiams – maistui, automobilio kurui. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi ir ateityje tai daugiau niekada nepasikartos. Ketina geranoriškai atlyginti padarytą pareiškėjams žalą, galimai iki teismo posėdžio pradžios (b. l. 55, 60).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad namas, į kurį įsibrauta, nebaigtas statyti, aplink jį yra pastoliai, įėjus į namo vidų yra kabykla, kur kabo rūbai (b. l. 14).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. B. kaltė dėl turto vagystės įsibraunant į gyvenamąją patalpą pilnai įrodyta aptartais įrodymais. Nors G. B. teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus ir pakeitė, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino tik dėl to, kad jam buvo abstinencija ir jis norėjo kuo greičiau būti paleistas į laisvę, o nusikaltimą iš tikrųjų padarė kitas žmogus, tokia G. B. versija yra nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, nelogiška ir neįtikinama, todėl teismas tokiais jo parodymais nesivadovauja. Teisminio nagrinėjimo metu G. B., paklaustas, kam jis davė savo automobilį, negalėjo konkrečiai nurodyti, kas tas asmuo, kuris neva su jo automobiliu padarė nusikaltimą. Jis nurodė, kad tai buvo asmuo vardu J., bet pavardės nežino. Vėliau, kuomet kaltinamojo gynėjas nurodė, kad asmuo yra pavarde L., kaltinamasis nurodė, kad jis yra V. L.. Anot G. B., jis nežino, kur gyvena L., jo gimimo datą nurodė (duomenys neskelbtini) m., kai tikroji V. L. gimimo data yra (duomenys neskelbtini) m. G. B. nenurodė teismui kaip jis susipažino su V. L., taip pat nenurodė ir jokių konkrečių aplinkybių, kaip jis automobilį perdavė V. L., kaip jis sužinojo apie tai, kad neva V. L. padarė nusikalstamą veiką. G. B. tik labai abstrakčiai nurodė, kad jis perdavė automobilį V. L., bet kur pats buvo tą dieną, nurodyti negalėjo. Ši versija, kad automobilį kaltinamasis buvo perdavęs V. L., buvo iškelta tik teisme, kai kaltinamąjį ėmėsi atstovauti advokatas V. Kirpičnikovas, kuris, beje, teismuose nuolat atstovauja ir V. L. kaip gynėjas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net du kartus. Jeigu pirmos apklausos metu 2016-06-10 jis buvo laikinai sulaikytas, galimai jautė abstinenciją, todėl suprantama, kad norėjo ištrūkti į laisvę, tačiau šiais argumentai nėra galimybės paaiškinti to, kodėl jis analogiškus parodymus davė ir 2017-03-28, nes tuo metu jis nebuvo sulaikytas, kaip paaiškino tyrėja, su juo iki antros apklausos vyko pokalbiai telefonu, kad jis atlygins žalą ir byla bus perduota teismui su prašymu priimti baudžiamąjį įsakymą. Pats G. B. nurodė, kad pareigūnai jo atžvilgiu jokios prievartos nevartojo. Be to, abu nukentėjusieji teisme nurodė, kad asmuo, kuris vairavo automobilį buvo nestambaus – lieso, kūno sudėjimo, koks ir yra G. B., priešingai nei V. L.. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu būtent G. B., netgi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo naudojosi automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes buvo baustas už tai, kad 2016-04-15 sukėlė eismo įvykį, 2016-04-19 vairavo automobilį neturėdamas teisės to daryti (b. l. 80-81), o V. L. turėjo savo automobilį, nes buvo baustas už tai, kad 2016-05-02 neblaivus vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. 156. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog būtent G. B. įvykdė vagystę, jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis pagrobė turtą įsibraudamas į gyvenamąją patalpą. Vagystė baigta.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas už vagystes ir nusikaltimus susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, trauktas administracinėn atsakomybėn), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. B. yra nuo narkotinių medžiagų priklausantis, niekur nedirbantis, neįgalus asmuo, teistas bent 8 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė 2016-04-29, t. y. nuo paskutinio nuteisimo praėjus beveik 4 m. (2012-10-26), vėliau dar buvo nuteistas du kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Už nusikaltimą nuosavybei paskutinį kartą jis buvo teistas tik 2002 m. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant arešto bausmę, artimesnę sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

J. V. pareiškė 109 € dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, D. V. – 395 €. Ieškiniai pagrįsti byloje surinktais duomenimis, nukentėjusieji neteko pinigų dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, todėl tenkintini visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. B. (G. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 50 (penkiasdešimties) parų areštu bausmę, pastarąją atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti G. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-09 iki 2016-06-10 (viena diena). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

J. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. B. 109 € (vienas šimtas devyni eurai) nukentėjusiojo J. V. naudai.

D. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. B. 395 € (tris šimtai devyniasdešimt penki eurai) nukentėjusiojo D. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.