- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 2-619-944/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10139-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Kauno vandenys“
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 759,86 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3). Nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-12-13 Kaune, Rytų ir Varpo gatvių sankryžoje, automobiliui Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant šulinio dangčio buvo sugadinta automobilio važiuoklė ir duslintuvas. Remiantis Kauno m. VPK 2010-12-13 nutarimu, automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 759,86 Lt dydžio žala. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 759,86 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Vadovaujantis administracinės bylos medžiaga, žala padaryta dėl netinkamos šulinio būklės. Transporto priemonės vairuotojas negalėjo laiku pastebėti kliūties bei nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos. Šulinio, dėl kurio įvyko avarija, savininkas yra UAB „Kauno vandenys“.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad ieškovas buvo pateikęs pretenziją 259,66 Lt sumai, o ieškinys pareikštas 759,86 Lt sumai, ieškovas nepagrindė sumos padidėjimo. Paaiškino, kad automobilio sugadinimai nėra būdingi įvažiavus į pravirą šulininį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-04-21 buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdrausta transporto priemonė Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). 2010-12-13 įvykio metu, užvažiavus ant atviro šulinio, buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė (b. l. 7-8, 13). UAB „Autofortas“ už atliktus automobilio remonto darbus, remiantis remonto sąmata, išrašė PVM sąskaitą faktūrą 919,19 Lt sumai (759,66 Lt + PVM) (b. l. 57-60). 2010-12-29 priimtas sprendimas išmokėti 259,66 Lt draudimo išmoką, nuostolio sumą sumažinant 159,53 Lt PVM suma ir 500 Lt besąlyginės išmokos suma. 259,66 Lt draudimo išmoka pervesta automobilį remontavusiai UAB „Autofortas“ (b. l. 16). 2011-02-04 priimtas sprendimas išmokėti 500 Lt draudimo išmoką, tai yra besąlyginės išmokos sumą (b. l. 25, 63). Dėl žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pretenziją UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojančiam vandentiekio šulinius (b. l. 5). Byloje ginčo, kad autoįvykio vietoje yra atsakovui priklausantis šulinys nėra. Ieškovas reiškia ieškinį subrogacijos pagrindu dėl žalos atlyginimo.
Teismas nurodo, kad CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos. Šioje byloje ginčo, kad už šulinio priežiūrą atsakinga atsakovė, byloje nėra. Darytina išvada, kad už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose. Byloje pateiktas tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio Rytų g./Varpo g., kad eismo įvykio metu – 2010-12-13, atsakovės avarinėje tarnyboje nebuvo gauta panešimų apie įvykį, neįrodo, kad šis šulinys įvykio metu buvo tvarkingas. Byloje pateiktas 2010-12-13 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotoja kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio vietoje šulinys buvo praviras. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos – tinkamai prižiūrėti esančius šulinius, jų dangčius, tinkamu nevykdymu.
AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti draudėjui išmokėjo 259,66 Lt ir 500 Lt sumas, iš viso 759,66 Lt, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (LR CK 6.247 str.). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus įmonės turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti LR CK 6.251 str. įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, žala įvertinama pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes.
Ieškovo pateikta automobilį remontavusios UAB „Autofortas“ remonto sąmata ir jos pagrindu išrašyta sąskaita faktūra patvirtina, kad automobilio remonto ir detalių kaina – 919,19 Lt (759,66 Lt + PVM). Dėl ieškovo draudėjui išmokėtos 259,66 Lt sumos ginčo nekilo, atsakovas ginčijo 500 Lt sumą. 500 Lt suma pranešimuose apie nuostolių atlyginimą apibrėžiama kaip besąlyginė išskaita. Ši suma nurodyta ir transporto priemonių draudimo liudijime. AB „Lietuvos draudimas“ internetiniame puslapyje viešai skelbiamose ir visiems prieinamose draudimo sąlygose besąlyginė išskaita (franšizė) apibrėžiama kaip draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, draudimo išmoka nemažinama besąlyginės išskaitos suma, kai kaltininkas yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuota 759,66 Lt draudimo išmoka 2010-12-29 sprendimu buvo sumažinta besąlyginės draudimo išmokos suma ir draudėjui buvo išmokėta 259,66 Lt suma (b. l. 14, 16), tačiau vėliau, nustačius atsakingą už žalą asmenį, 2011-02-04 priimtas sprendimas ir draudėjui išmokėta besąlyginė išskaita, t. y. 500 Lt (b. l. 15, 17).
Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Keliuose, kuriais važiuoja automobiliai paprastai yra daug šulinių, kurie uždengti dangčiais. Tinkamai pritvirtinti šulinių dangčiai paprastai neatsidaro per juos važiuojant, todėl vairuotojai net ir būdami maksimaliai apdairūs ir atidūs šių dangčių neprivalo apvažiuoti, juos pamatę vertinti kaip kliūtį kelyje, tikėtis, kad šuliniai gali būti tinkamai nepritirtinti ir praviri. Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai, kad tamsiu paros laiku, sningant, galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos būklę pastebėti pravirą šulinį ir išvengti autoįvykio. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo mažinti prašomą priteisti žalą. Pastebėtina, kad byloje jokių duomenų, kad automobilio sugadinimai yra nebūdingi įvažiavus į pravirą šulinį, nėra pateikta. Darytina išvada, kad šių aplinkybių atsakovė neįrodė (LR CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 759,66 Lt skola.
Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.
Visiškai patenkinus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 72 Lt žyminio mokesčio, ieškovo naudai priteistina iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, buveinė Aukštaičių g. 43, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT 77 7300 0100 0054 3713, 759,66 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 66 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.