- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 1-152-672/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2014 m. kovo 18 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, veikdamas kartu su K. K., bendrais veiksmais tyčia sugadino svetimą – I. K. priklausantį turtą: nulaužė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. K., dešinės pusės išorinį vaizdo veidrodėlį, išlaužė kuro bako dangtelį, nulaužė galinio lango valytuvą, išlaužė apdailos plastmasę prie priekinio stiklo valytuvų, įlenkė dešinės pusės priekinį sparną, padarydami nukentėjusiajai I. K. bendrai 500 Lt turtinę žalą, ir tokiais vandališkais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, V. K. 2014 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose paėmęs iš kartu gyvenančio V. D., šiam nežinant, pastarojo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelę, mobilaus ryšio telefonu ją nusipaveikslavo ir taip neteisėtai įgijo vienos svetimos – V. D. priklausančios, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, V. K. 2014 m. rugsėjo 10 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas V. D. priklausančios AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės kodų kortelės duomenis, neteisėtai juos panaudojo atlikdamas finansinę operaciją, prisijungė prie AB „Swedbank“ banko V. D. internetinės bankininkystės ir iš V. D. sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 397 Lt tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis ir pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą 397 Lt, padarydamas V. D. 397 Lt turtinę žalą.
Be to, V. K. 2014 m. rugsėjo 10 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas V. D. priklausančios AB Swedbank banko elektroninės bankininkystės kodų kortelės duomenis, neteisėtai juos panaudojo atlikdamas finansinę operaciją, prisijungė prie AB Swedbank banko V. D. internetinės bankininkystės ir iš V. D. sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 719,20 litus, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis ir pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą – 719,20 Lt, padarydamas V. D. 719,20 Lt turtinę žalą.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
V. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2014 m. kovo 18 d., apie 22 val., jis vaikščiojo su draugais (duomenys neskelbtini). Vaikščiojo jis, V. D. ir K. K.. Praėjo pro automobilį (duomenys neskelbtini). Kaip tik netoli to automobilio V. D. nuėjo pas pažįstamą, o jis ir K. K. liko gatvėje. Kai V. D. nuėjo, jis su K. K. liko dviese, priėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bandė atsukti automobilio kuro dangtelį, bet nepavyko. Tada priėjo K. K. ir pabandė atsukti ir jis. Bet jam nepavyko, todėl jis paėmė ir nulaužė tą dangtelį. Kodėl taip elgėsi, nežino, buvo girti ir gadino šiaip, be priežasties. Jis priėjo prie automobilio galo ir nulaužė automobilio galinio stiklo valytuvą. Valytuvą numetė už tvoros pas kaimynus. Tada K. K. įsiaudrino, įsibėgėjo ir ranka, kažkaip šonu, nulaužė dešinės pusės automobilio galinio vaizdo veidrodėlį. Po to K. K. priėjo prie automobilio priekio ir ten dar kažką nulaužė, bet jis nematė, ką. Parodė, kad jis nulaužė tik galinio lango valytuvą. Viskas, kas tam automobiliui sugadinta, padaryta K. K.. Nepamena, ką jie sakė V. D., kai šis grįžo. Nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, pasižada daugiau taip nesielgti (76, 77-78, 82, 84, 85 b. l.).
Nukentėjusioji I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos sūnaus vardu, stovėjo prie (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 18 d. pas jos sūnų atėjo V. D. ir pasakė, kad Z. K. sūnus K. K. jų automobiliui nuspyrė veidrodėlį. Ji 2014 m. kovo 19 d. nuvažiavo prie automobilio ir pamatė, kad automobiliui nebėra dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, nulaužtas kuro bako dangtelis, įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas, nulaužta dalis apdailos detalės, kuri yra palei priekinį lango stiklą, nulaužtas galinio lango valytuvas. Papildomos apklausos metu I. K. parodė, kad jai padaryta 500 Lt turtinė žala (56, 57, 60-61 b. l.).
K. K., apklausiamas kaip įtariamasis, davė parodymus analogiškus V. K. parodymams (103 b. l.).
2014 m. kovo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede foto lentelėje Nr. 196 užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), apgadinimai (50-55 b. l.).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
Ištyrus ir įvertinus kaltinamojo V. K., nukentėjusiosios I. K., K. K. parodymus, 2014 m. kovo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, teismas konstatuoja, kad V. K. 2014 m. kovo 18 d., apie 22 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) namo, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. veikdamas kartu su K. K., bendrais veiksmais tyčia sugadino svetimą – I. K. priklausantį turtą: nulaužė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės išorinį vaizdo veidrodėlį, išlaužė kuro bako dangtelį, nulaužė galinio lango valytuvą, išlaužė apdailos plastmasę prie priekinio stiklo valytuvų, įlenkė dešinės pusės priekinį sparną. V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 dalį, nes jis atlikdamas anksčiau minėtus veiksmus, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiosios turtui, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.
Dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimo, panaudojimo ir svetimo turto vagystės
V. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), savo kaltę pripažino ir parodė, kad V. D. nežinant telefonu nusipaveikslavo V. D. vardu išduotus elektroninės bankininkystės prisijungimo kortelės duomenis ir, V. D. nežinant, iš pastarojo sąskaitos per du kartus persivedė pinigus į savo sąskaitą. 2014 m. birželio 18 d. V. D. priėmė gyventi kartu adresu (duomenys neskelbtini). V. D. buvo draugas ir anksčiau gyveno pas globėją. Pas globėją šiam gyventi nepatiko ir jis paprašė gyventi kartu su juo. Su V. D. sutarė, kad šis nupirks maisto ir sumokės už komunalinius patarnavimus, jokio nuomos mokesčio mokėti nesutarė. Tuo metu, ir dabar, jis niekur nedirbo. V. D. nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste, jis išmokė. Keletą mėnesių V. D. pirko maistą ir mokėjo už patarnavimus, kaip buvo sutarę. Pirmą mėnesį V. D. buvo pradėjęs girtauti ir išleido visus pinigus. Kitą mėnesį su V. D. sutarė, kad gautus pinigus šis perves į jo sąskaitą ir jie kartu nusipirks maisto ir sumokės mokesčius. Pamatęs, kad V. D. girtauja ir bijodamas, kad šis vėl pragers pinigus, jis, V. D. nežinant, iš stalčiaus paėmė V. D. elektroninės bankininkystės kortelę ir jos duomenis telefonu nusipaveikslavo tam, kad jei reikėtų persivesti pačiam pinigus. V. D. turėjo AB „Swedbank“ banko išduotus dokumentus. Slaptažodį ir prisijungimo ID numerį žinojo iš anksčiau, V. D. pats buvo pasakęs. Prisijungimo ID – (duomenys neskelbtini), slaptažodis – (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugsėjo 6 d. grįžęs namo pamatė, kad V. D. dėl kažko susinervinęs, pyksta. Pasiteiravus kas jam, nieko nesakė. Vėliau, būdamas lauke, telefonu gavo SMS žinutę iš V. D., kad šis išvažiuoja pas draugus į (duomenys neskelbtini) ir šiandien negrįš. Grįžęs namo pamatė, kad V. D. išvažiavo susirinkęs visus savo daiktus. Parašė žinutę, kodėl šis taip pasielgė. V. D. įkalbėjo grįžti su daiktais atgal. Kitą rytą V. D. išėjo dirbti. V. D. prieš tai vakarą pradėjo jam nurodinėti ir jis su juo apsipyko dėl asmeninių priežasčių. Ryte pagalvojęs, jog nebenori, kad V. D. gyventų kartu, surinko jo daiktus ir nunešė jo seseriai. Pasiliko tik V. D. kompiuterį tam, kad galėtų persivesti iš V. D. sąskaitos pinigus į savo sąskaitą. Vėliau V. D. paprašė atiduoti banko dokumentus, tačiau jis nežinojo, kur jie yra, nes namuose jų nebuvo. V. D. pasakė, kad dokumentai yra rūsyje, jo darbiniuose rūbuose. Parašė V. D., kad vakare dokumentus atiduos, nes buvo išėjęs dirbti. Apie 21 val. V. D. banko dokumentus įdėjo į savo pašto dėžutę ir parašė šio ateiti pasiimti. Taip padarė, nes buvo ant jo supykęs, nenorėjo jo matyti. V. D. buvo žadėjęs dar duoti pinigų susimokėti mokesčiams ir, kad jis galėtų iš lombardo atsiimti savo kompiuterį, kurį buvo užstatęs už 400 Lt. Taip pat su V. D. buvo sutarę anksčiau, kad jis duos apie 1200 Lt. Už ką, nelabai gali paaiškinti, bet V. D. tuomet sutiko. Tą vakarą pinigų V. D. jam nedavė, todėl kitą rytą, 2014 m. rugsėjo 10 d., apie 13 val. sugalvojo iš V. D. sąskaitos persivesti pinigus į savo sąskaitą. Prisijungė prie V. D. interneto banko, prisijungimo duomenis turėjo. Sąskaitoje buvo apie 400 Lt, persivedė 397 Lt. Jis žinojo, kad kiekvieno mėnesio 10 d. V. D. mokama šalpos išmoka, todėl apie 16 val. vėl prisijungė prie V. D. interneto banko, pamatė, kad sąskaitoje yra virš 700 Lt, ir persivedė visus pinigus į savo sąskaitą. V. D. apie tai nieko nežinojo. Taip pasielgė, nes matė, kad V. D. tų pažadėtų pinigų jam taip ir neduos, tokią sumą, kokią buvo sutarę – 1200 Lt. Dėl tokio poelgio labai gailisi, pinigus V. D. artimiausiu metu gražins (128-129, 130-131 b. l.).
Nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyveno pas globėją O. D., su kuria susipyko ir iš jos išsikraustė. Jo draugas V. K. pasiūlė eiti gyventi pas jį. V. K. jam sakė, kad duos vieną kambarį, o maistui reikės prisidėti pinigais. Susitarė, kad nuomos mokesčio už kambarį mokėti nereikės. Jis pas V. K. pragyveno du mėnesius, t. y. nuo 2014 m. liepos mėn. iki rugsėjo 10 d. V. K. pats pinigų neturėjo ir niekur nedirbo. Jis mokėjo visus komunalinius mokesčius, už elektrą, vandenį. Taip pat jis pirko maistą abiems. 2014 m. rugsėjo mėn. pradėjo ieškotis gyventi kitur. Apie tai sužinojo V. K.. 2014 m. rugsėjo 10 d. jis ryte išėjo į darbą, o kai apie 10 val. grįžo į namus pas V. K., į butą patekti nebegalėjo, šis buvo užsirakinęs. Skambino telefonu V. K., tačiau šis su juo nekalbėjo, numesdavo ragelį. V. K. parašė jam žinutę, kad jis susimokėtų už nuomą, nes kitu atveju neatgaus nešiojamo kompiuterio, kuris buvo likęs bute. Taip pat bute buvo jo asmeniniai daiktai, tarp jų dokumentai, AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo kodai. 2014 m. rugsėjo 10 d. vakare V. K. parašė jam žinutę, kad jis ateitų ir iš pašto dėžutės pasiimtų elektroninio banko prisijungimo kodų kortelę. Nuėjęs iš pašto dėžutės pasiėmė banko dokumentus, pasą, neįgaliojo pažymėjimą. Vakare nuėjęs į parduotuvę norėjo atsiskaityti už prekes, tačiau parodė, kad nepakanka lėšų. Sesuo J. D. patikrino jo sąskaitą ir pasakė, kad visi jo pinigai yra pervesti į V. K. sąskaitą, nurodant pavedimo tikslą – už nuomą. Kad jis mokės nuomos mokestį, kai gyveno pas V. K., jie nebuvo sutarę. Sutarė, kad jis mokės tik mokesčius už paslaugas ir nupirks abiems maisto. Iš jo sąskaitos 2014 m. rugsėjo 10 d. viso buvo pervesta apie 1100 Lt. V. K. tikrai neleido persivesti pinigus, tai šis padarė jam nežinant. Sekančią dieną V. K. visus jo daiktus, t. y. drabužius, kompiuterį, atidavė. Keletą kartų V. K. yra leidęs pasinaudoti jo elektronine bankininkyste, bet tik tuomet, kai jis buvo šalia (7-8 b. l.).
Papildomai V. D. parodė, kad iš jo sąskaitos į V. K. sąskaitą anksčiau, t. y. 2014 m. rugpjūčio mėn. yra pervesti pinigai, tačiau šiuos pavedimus jis padarė pats. 2014 m. rugsėjo 25 d. V. K. jam atidavė 1120 Lt, todėl jis pretenzijų nebeturi ir civilinio ieškinio nereikš (10 b. l.).
Iš V. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Swedbank“ 2014 m. birželio 17 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d. išrašo matyti, kad iš šios sąskaitos 2014 m. rugsėjo 10 d. du atlikti mokėjimai, kurių sumos 397 Lt ir 719,20 Lt, į V. K. banko sąskaitą (12, 16 b. l.).
BK 214 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių rūšių nusikalstamas veikas: 1) gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento arba jo panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti; 2) gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą įrangos, kompiuterinės programos ar kitokios priemonės, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti; 3) pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą, laikymą, realizavimą ar panaudojimą svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti.
BK 215 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra mokėjimo instrumentų naudojimo tvarka. Šio nusikaltimo dalykas yra netikri ar suklastoti mokėjimo instrumentai, tikri arba žinomai netikri mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys. Baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti – tai mokėjimo instrumento pateikimas institucijai (darbuotojui), turinčiai teisę atlikti finansines operacijas (pvz., bankui, parduotuvėje kasininkui, banko mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis pripažino nustatytas aplinkybes, kaltės neneigė. Paaiškino, kad be V. D. leidimo ir jo žinios įgijo, t. y. nusifotografavo ir taip pasidarė kopiją, jam priklausančią internetinės bankininkystės kortelę su kodais, o ID kodą ir prisijungimo slaptažodį jau žinojo. Po to, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis ir pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą – iš viso 1116,20 Lt. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo parodymai, AB banko „Swedbank“ suteikta informacija – banko sąskaitų išrašai, kiti rašytiniai įrodymai. Surinktų ir ištirtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinimai V. K. pareikšti pagrįstai, jo kaltė įrodyta, veikos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl savo poelgių gailisi.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro registre nėra (25, 26, 31 b. l.).
Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja dėl bausmės rūšies (135 b. l.). Atsižvelgus į visumą aplinkybių ir konkrečiai padarytų nusikaltimų sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis atlygino padarytą žalą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:
už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje – 3 MGL, t. y. 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) dydžio bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje – 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtai įgytos mokėjimo kortelės panaudojimo 2014 m. rugsėjo 10 d., 13 val.) – 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto pagrobimo 2014 m. rugsėjo 10 d. 13 val.) – 7 MGL, t. y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą;
už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtai įgytos mokėjimo kortelės panaudojimo 2014 m. rugsėjo 10 d., 16 val.) – 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto pagrobimo 2014 m. rugsėjo 10 d. 16 val.) – 7 MGL, t. y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti, iš pradžių apimant bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), po to visas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies sudedant, ir skirti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę subendrintą bausmę – 15 MGL, t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę bausmę – 10 MGL, t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) / 376 € (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti 2014 m. kovo 26 d. nutarimu V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Nuteistasis per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti duomenis teismui apie sumokėjimą. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas paskirtą baudą gali pakeisti areštu.