- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-574-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12710-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- E. Z., A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. Z. ir A. S. prašymą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29881-984/2021 pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo patvirtino bylos šalių 2021 m. spalio 21 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, tėvas teiks vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, taip pat sutarties 5 punktu nustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-17339-869/2022 pagal pareiškėjų E. Z. ir A. S. prašymą pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 5 punktą, kuriuo buvo patikslinta tėvo bendravimo su vaiku tvarka.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas A. S. 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-17339-869/2022. Nurodė, kad pareiškėja E. Z. nesilaiko šalių sudarytoje taikos sutartyje nustatytų tėvo bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo A. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė pareiškėjui A. S. vykdomąjį raštą pagal pareiškėjų E. Z. ir A. S. 2022 m. kovo 31 d sudarytos ir 2022 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktą, numatantį: „5. Šalys susitaria, kad atsakovas su sūnumi, iki sūnus sulauks pilnametystės, bendraus vadovaudamasis žemiau nurodyta tvarka (Visais atvejais, jei nepavyksta laikytis numatyto grafiko, šalys įsipareigoja informuoti prieš 2 (dvi) kalendorines dienas; pranešimo būdas: SMS žinutė, el. laiškas). 5.1. Sūnaus ligos atveju jis būna pas ieškovę pirmą savaitę, nuo antros ligos savaitės, jei ne mažiau kaip 3 (tris) dienas iš eilės sūnus nekarščiuoja, ar neturi kitų rimtų ligos simptomų bei atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, 5 (penkias) darbo dienas tėvas slaugo vaiką pas save namuose, motina kasdien sūnų pristato tėvui į gyvenamą vietą 9:00 val. ir pasiima iš tėvo gyvenamos vietos 17:30 val. 5.2. Jei sūnus suserga būdamas pas atsakovą, kai prieš tai buvo sveikas, arba sūnaus sveikatos būklė stipriai pablogėja slaugant ligos atveju, atsakovas jį nedelsiant grąžina ieškovei ar pristato į gydymo įstaigą. 5.3. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 17:30 val., įsipareigojant sūnų pasiimti iš ugdymo įstaigos ir grąžinti motinai prie ugdymo įstaigos ar motinos darbo, informuojant SMS žinute apie grąžinimo vietą iki tos dienos 17 val. 5.4. Atsakovas iki sūnui sukaks 3 (trys) metai bendrauja su sūnumi neporiniais savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki 18 val., motina sūnų pristato ir pasiima iš tėvo gyvenamos vietos, ir sekmadieniais nuo 15:30 val. iki 17 val., įsipareigojant sūnų pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir ten pat grąžinti. 5.5. Atsakovas sūnui sukakus 3 (trims) metams bendrauja su sūnumi tokia tvarka: 5.5.1. poriniais metų savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki pirmadienio 8 val., įsipareigojant sūnų pasiimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti į jo ugdymo vietą. 5.5.2. Atsakovas bendrauja su sūnumi du (du) kartus per metus nepertraukiamai, ne ilgiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas atostogų metu, suderinus atostogų laiką prieš 2 (dvi) savaites elektroniniu paštu ar SMS su ieškove. 5.5.3. Vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus, atsakovas su sūnumi, turi teisę bendrauti 2 (du) kartus per metus nepertraukiamai, ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. 5.6. Švenčių dienomis su sūnumi tėvas bendrauja poriniais kalendoriniais metais – Velykų antrą dieną, Kalėdų pirmą dieną, Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 9–17 val., o neporiniais kalendoriniais metais – Velykų pirmą dieną, Kalėdų antrą dieną ir Naujų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 9–17 val., motina sūnų pristato ir pasiima iš tėvo gyvenamos vietos. 5.7. Sūnaus gimimo dieną poriniais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi, jei gimtadienis darbo dieną 15–18 val., jei savaitgalį 10–18 val., įsipareigojant sūnų pasiimti iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinti motinai prie ugdymo įstaigos ar tėvo gyvenamosios vietos. 5.8. Atsakovas su sūnumi praleidžia Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val., ieškovė – Motinos dieną. 5.9. Esant svarbioms priežastims, abipusiu šalių susitarimu, bendravimo tvarka su vaiku gali būti keičiama.“
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, patvirtino, kad E. Z. nevykdo taikos sutarties 5 punkte numatytos bendravimo tvarkos. Pareiškėja E. Z. nepasinaudojo teismo jai suteikta galimybe pateikti įrodymus, kad tinkamai vykdo taikos sutarties 5 punkto sąlygas. Dėl to teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja E. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas pareiškėjai nepranešė apie procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėja vykdė bendravimo tvarką, patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi. Vaikas 2022 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais dėl sveikatos pagal gydytojų rekomendacijas buvo gydomas ir reabilituojamas. Šiuo metu vaikas pagal gydytojų rekomendacijas nelanko darželio, jam yra atliekami imunologiniai tyrimai, reabilitacijos procedūros. Vaiko tėvas šias aplinkybes žino, nes buvo apie jas informuotas elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis. Taip pat vaiko tėvas pats prisijungia prie vaiko e-sveikata.lt portalo, lankosi su vaiku pas jo gydytoją. Šiuo klausimu su vaiko tėvu kalbasi ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, nes jis nuolat nesilaiko gydytojų rekomendacijų, daro žalą vaiko sveikatai, galimai vartoja psichotropines medžiagas ir kelia pavojų vaikui.
6.2. Pagal nustatytą bendravimo tvarką ligos metu tėvas su sūnumi bendrauja 5 darbo dienas. Vaiko tėvas turėjo prižiūrėti sūnų nuo 2022 m. spalio 10 d., tačiau dvi savaites (2022 m. spalio 9 d. – 2022 m. spalio 24 d.) bendravimo tvarkos nevykdė, su vaiku matėsi tik 2022 m. spalio 21 d. pas savo tetą A. G.. Tačiau dėl vaiko tėvo agresijos ir galimos žalos vaiko sveikatai susitikimo metu teko kviesti policiją. Tėvo bendravimo su vaiku tvarkoje nėra nustatyta, kad bendravimas su vaiku turi trukti 5 darbo dienas iš eilės. Pareiškėja vaiką tėvui buvo nuvežusi 2022 m. spalio 24 d. ir 27 d., lapkričio 3 d., 10 d., 14 d. ir 17 d. Dėl kitų susitikimų nepavyko susitarti.
6.3. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 22 d. pagrobė vaiką iš savo tetos, nurodęs, kad eina į kiemą pasivaikščioti. Vaiko tėvas apie tai pareiškėjos neinformavo, negrąžino vaiko. Dėl to pareiškėjai teko vaiko ieškoti su policijos pagalba. Pareiškėjas vaiką tuo metu vedėsi į žaidimų kambarį, vežė viešuoju transportu, davė ledų, nors gydytojai buvo nerekomendavę to daryti 3 mėnesius. Apie šį įvykį buvo informuotas Vaiko teisių apsaugos skyrius. Dėl to pareiškėja daugiau vaiko tėvui nebeveža iki tol, kol baigsis gydytojų rekomenduotas gydymas. Pareiškėja nuveža vaiką tėvo tetai, todėl jis turi galimybę pas ją bendrauti su vaiku saugioje aplinkoje antradienį ir penktadienį. Tačiau pats vaiko tėvas buvo iškvietęs savo tetai policiją, nes ji neleido vežti vaiko per pūgą viešuoju transportu.
6.4. Dėl vaiko sveikatos tėvo bendravimo su juo tvarka buvo keista pavasarį, nes vaikui buvo per sunku lankyti ir darželį, ir po jo susitikti su tėvu, su kuriuo pramogos būna gana aktyvios. Nuo 2023 m. sausio mėnesio vaikas toliau lankys darželį, todėl tėvas vėl turės galimybę bendrauti su vaiku pagal bendravimo tvarkos 5.3 ir 5.4 punktus. Ligos metu tėvas su sūnumi matėsi tiek laiko, kiek yra numatyta bendravimo tvarkoje (5 darbo dienas), taip pat turi galimybę bendrauti su vaiku pas savo artimuosius. Dėl to nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
7. Pareiškėjas A. S. atsiliepimo į atskirąją skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas yra 2022 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš e.sveikatos portalo, Vaiko situacijos vertinimo anketą, apeliantės elektroninius laiškus, šalių susirašinėjimą žinutėmis.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad ginčas kilęs iš teismo teisinių santykių apeliantės įrodymus prijungia.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
14. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė E. Z. ir A. S. yra nepilnamečio vaiko U. S. tėvai. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtinta šalių, sudaryta taikos sutartimi, kuria taip pat buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Nurodyta bendravimo tvarka buvo pakeista pareiškėjams pateikus prašymą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-17339-869/2022. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino. Apeliantė nesutikdama su priimta nutartimi pateikė atskirąją skundą.
15. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, jog apeliantė nebuvo informuota nei elektroniniu paštu, nei laišku apie pateiktą prašymą, prie sistemos nesijungė.
16. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė pirmosios instancijos teismui 2022 m. lapkričio 25 d., kuris bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija priimtas 2022 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. pranešimu pareiškėja E. Z. buvo informuota apie paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka ir teismo įpareigojimą pateikti teismui įrodymus apie taikos sutarties sąlygų dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą. Teismo pranešimas apeliantei išsiųstas elektroninėmis ryšio priemonės per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2022 m. lapkričio 29 d. Akcentuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinė byla Nr. e2SP-17339-869/2022 vedama tik elektronine forma, kadangi byla užvesta apeliantei E. Z. per LITEKO VEP posistemį, prie kurio jungiamasi per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą internetiniu adresu www.e.teismas.lt. (toliau EPP) pateikus prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse (toliau Taisyklės) reglamentuota Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), sąlygos ir tvarką. Asmuo, sukurdamas ir aktyvuodamas EPP paskyrą, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi taisyklių nustatyta tvarka (pavyzdžiui elektroninis parašas, elektronine bankininkystės prisijungimais ar teismo suteiktais prisijungimo duomenis) privalo pažymėti, kad, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis (Taisyklių 7.2. punktas). Šiame punkte aiškiai nurodyta, jog šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Taisyklių 32 punkte reglamentuota, jei teisės adresatas yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Apeliantės paskyra yra aktyvi, nėra deaktyvuota, apeliantė nėra pateikusi prašymo gauti procesinius dokumentus kitu būdu, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apeliantei teismo pranešimą siuntė į EPP paskyrą ir laikė tinkamai įteiktu.
17. Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė pareiškėjui vykdomąją raštą, kadangi apeliantės teigimus ji vykdė bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo apeliantė atsiliepimo į prašymą ar įrodymų, jog tinkamai vykdo teismo patvirtintą taikos sutartį nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės nurodytos aplinkybės dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymo bei pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog šalys skirtingai vertina, ar tinkamai vykdoma bendravimo tvarka, patvirtinta taikos sutartimi, tarp šalių kyla nuolatiniai ginčai, vykdant taikos sutartį.
18. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
19. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo privalo nustatyti, ar vykdoma teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos ir nustačius, kad taikos sutartis ar jos dalis nėra vykdoma išduoda vykdomąją raštą.
20. Iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio nustatyta, kad šalys taikos sutarties 5 punkte detaliai yra aptarę vaiko ir skyrium gyvenančio vaiko bendravimo tvarką, kuriuos 5.1. ir 5.2. punktais yra numatyta taip pat bendravimo tvarka vaiko ligos atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtinta bendravimo tvarka aiški ir konkreti, todėl esant apeliantės pateiktiems įrodymams dėl bendravimo tvarkos vykdymo, o taip pat vaiko ligos atvejus, šalims skirtingai vertinant, ar tinkamai vykdoma bendravimo tvarka, sprendžia, jog šiuo atveju tai gali būti nustatyta tik teismui išdavus vykdomąjį raštą ir jį pateikus vykdyti antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, todėl visos aplinkybės dėl tinkama taikos sutarties sąlygų vykdymo, esant šalių ginčui, ar kiekvienas iš tėvų tinkamai vykdo bendravimo tvarkos funkcijas bus nustatyta antstolio.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus materialiosios ar proceso teisės normas, tačiau dėsto faktines aplinkybes, iš kurių turinio daryti išvados, kad apeliantė yra įvykdžiusi visus tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos punktus nėra pagrindo. Akcentuotina kad atskirojo skundo teiginiai patvirtina, kad vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas nevyksta pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Aplinkybė, kad tėvas pareiškėjas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo patvirtina, jog tėvas nori bendrauti su sūnumi, yra linkęs vykdyti taikos sutartį, nevengia savo tėvo pareigų, tačiau tinkamai taikos sutarties sąlygų vykdyti nepavyksta, kadangi apeliantės ir pareiškėjo santykiai itin konfliktiški. Vien aplinkybė, kad vaikas su skyriumi nebendrauja pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, sudaro pagrindą vykdomojo rašto išdavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių apeliantės teigimu nebuvo vykdoma taikos sutartis nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, kad vaikas apeliantės teigimu buvo pagrobtas iš jos tetos pareiškėjo, patvirtina, kad skyrium gyvenančių tėvų santykiai konfliktiški, kas patvirtina, kad yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl vaiko sveikatos sutrikimų, esant taikos sutarties sąlygoms, kuriomis nustatytas skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas vaiko ligos atveju, nepaneigia aplinkybės, jog apeliantė gera valia vyko teismo patvirtintą taikos sutartį.
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.