- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-19
- Bylos Nr.
- A-438-1844-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 65.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) 2005 m. kovo 3 d. sprendimą Nr.68-90 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau -Vilniaus apskrities VMI) 2004-12-16 sprendimą Nr.17-2-294 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo".
Skunde nurodė, kad vietos mokesčių administratorius atliko patikrinimą pagal jo 2004-04-28 prašymą perskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį ir grąžinti 88 950 Lt mokesčio permokos skirtumą nuo pajamų, gautų už 2004-04-15 parduotą 0,778 ha žemės sklypą, esantį Avižienių sen., Bukiškio k., Vilniaus rajone. Mokesčių administratorių sprendimai, kuriais buvo atsisakyta grąžinti jam 88 950 Lt pajamų mokesčio sumą ir nurodyta, kad grąžinama yra tik 3 750 Lt pajamų mokesčio suma yra nepagrįsti ir neteisėti. Teigė, jog atsakovas nevisapusiškai, nepilnai išnagrinėjo mokestinį ginčą, neįvertino vietos mokesčio administratoriaus konsultacijos dėl mokesčių mokėjimo, mokestinių patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo. Nurodė, jog kilus būtinybei parduoti žemės sklypą, 2004-03-30 vietos mokesčio administratoriui pateikė raštišką prašymą pateikti konsultaciją dėl mokesčio mokėjimo. Vadovaudamasis 2004-04-23 vietos mokesčio administratoriaus raštu Nr.(13.1-13)-3-2-11893 bei ankstesne žodine konsultacija, pardavė žemės sklypą UAB "Autoradinys" už 600 000 Lt. Teigė, kad dėl vietos mokesčių administratoriaus tokio pobūdžio konsultacijos, atsirado neigiamos teisinės pasekmės, pasireiškiančios materialinės žalos padarymu. Be to, mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą, grubiai pažeidė patikrinimo atlikimo, jo rezultatų įforminimo procedūras, prie įteikto patikrinimo akto nebuvo pridėtas nei vienas priedas, kas apsunkina teisę į gynybą. Teigė, kad civilinėje teisėje sąžiningumas yra daugumoje atvejų preziumuojamas, todėl ir jo atveju mokesčių administratorius, teigdamas, kad sandorio šalys yra nesąžiningos, privalo nesąžiningumo faktą įrodyti. Pažymėjo, kad dovanojimo kaina yra reali, ekonomiškai pagrįsta ir atitinka tikrąją rinkos kainą. Žemės sklypo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į komercinę ir smulkaus verslo objektams statyti bei eksploatuoti paskirtį pakeičia žemės sklypo vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas pažymėjo, kad skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, nes skundžiamas sprendimas priimtas teisingai įvertinus bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškinant ir taikant Mokesčių administravimo įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normas, todėl yra pagrįstas ir teisingas. Nurodė, jog pareiškėjo motina J. B. 2001 metais įsigijo minėtą žemės sklypą už 25 000 Lt. Prieš sudarydama 2004-02-26 šio žemės sklypo dovanojimo sutartį, ji kreipėsi į R. V. individualią įmonę „Alama" dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo. Įmonė įvertino šį žemės sklypą 593 000 Lt suma, kuri ir nurodyta 2004-02-26 dovanojimo sutartyje. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad J. B. galėjo pati parduoti šį žemės sklypą UAB „Autoradinys", tačiau tokiu atveju nuo turto pardavimo pajamų jai reikėtų sumokėti į biudžetą 86 250 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą, todėl buvo pasirinktas kitas variantas - padovanoti šį žemės sklypą I. B. , kad įteisinti didesnę turto įsigijimo kainą. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis J. B. dovanotojo žemės sklypo rinkos vertė 2004-02-11 buvo 462 132 Lt, todėl jos aiškinimas, kad samdydama nepriklausomus turto vertintojus ji norėjo sužinoti dovanojamo turto rinkos vertę buvo įvertintas kritiškai. Šalių ketinimus išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti mokestinę naudą patvirtina ir neilgas laiko tarpas tarp turto dovanojimo ir pardavimo, taip pat pareiškėjo ir jo motinos prieštaringi paaiškinimai. Nustatyta, kad J. B. ir pareiškėjas užsiiminėjo nekilnojamojo turto pirkimu ir perpardavimu. Tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazėje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad 2000-08-25 -2004-02-26 laikotarpiu J. B. buvo įsigijusi 27 žemės sklypus ir 26 žemės sklypus pardavusi (ar kitaip perleidusi). I. B. 1999-06-10 - 2004-04-15 laikotarpiu įsigijo 7 žemės sklypus ir 4 žemės sklypus pardavė (ar kitaip perleido). Atsižvelgus į tai, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas ir jo motina gerai išmanė turto pardavimo pajamų apmokestinimo klausimus ir priimdavo apgalvotus sprendimus, kurių išdavoje buvo stengiamasi išvengti mokesčių. Išanalizavus visas aplinkybes, susijusias su nekilnojamo turto sandorių sudarymu, buvo konstatuota, kad 2004-02-26 žemės sklypo dovanojimo sandoriu taip pat buvo stengiamasi sumažinti mokėtiną į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumą. Pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir įrodymų visuma leidžia teigti, jog pareiškėjas ir jo motina J. B. , sudarę žemės sklypo dovanojimo sandorį, sukūrė formalias sąlygas mokesčių įstatymui apeiti, todėl šis sandoris prieštarauja Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam sąžiningumo principui. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, todėl I. B. mokesčio bazė ir mokesčio suma apskaičiuotos vadovaujantis 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 69 str. l d. nuostatomis. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkūrė iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas. Patikrinimo metu surinkta informacija patvirtino, kad šios Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos teisingai, todėl mokesčių administratorių sprendimuose pagrįstai nurodyta, kad I. B. turi teisę susigrąžinti 3750 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti, nurodė, jog palaiko atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime nurodytus motyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Autoradinys" dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus raj., Bukiškio kaime, pirkimui reikalingo ilgalaikio kredito gavimo kreipėsi į AB SEB Vilniaus banką dar 2003 m. gruodžio 22 d., t. y. likus iki dovanojimo sutarties sudarymo daugiau kaip 2 mėnesiams. Iš AB SEB Vilniaus banko gauta informacija ir dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta dar neturint ketinimų parduoti anksčiau nurodytą žemės sklypą UAB „Autoradinys". Pastaroji informacija taip pat paneigia ir pirkėjo UAB „Autoradinys" direktoriaus Vilniaus apskrities VMI 2005 m. birželio 15 d. duotus paaiškinimus, jog kalba dėl žemės sklypo pirkinio prasidėjo tik 2004 m. kovo viduryje. Teismo nuomone, byloje pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių galima spręsti, kad tiek J. B. , tiek ir I. B. užsiima nekilnojamojo turto prekyba (II t., b. 1. 53-98), todėl mokesčių administratoriui pagrįstai kilo abejonių dėl mokėtinos mokesčio sumos sumažinimo. Kita vertus, pirkimo -pardavimo sandoris sudarytas palyginti per pakankamai trumpą laiką nuo dovanojimo sutarties sudarymo (nepraėjus nė dviems mėnesiams). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratoriai teisingai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė pagrįstus sprendimus. Mokestinių santykių teisinio reguliavimo metodas (subordinacinis ir imperatyvus) bei dalykas (teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu bei išieškojimu) lemia, kad jie tiesiogiai reglamentuojami specifiniais teisės aktais (t. y. Mokesčių administravimo įstatymu ir šiuo atveju Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu), o Lietuvos Respublikos CK normos taikomos tik tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialūs įstatymai arba įsakmiai nėra nurodyta Lietuvos Respublikos CK. Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatymo normos įgalina mokesčių administratorių vertinti mokesčio mokėtojo gaunamų pajamų apskaičiavimo teisingumą remiantis įrodymų visuma, o ne vien tik civiliniu sandoriu. Teismas pabrėžė, jog kaip matyti iš AB SEB Vilniaus bankas pateiktos informacijos dar prieš du mėnesius UAB „Autoradinys" pradėjo rengtis sandorio sudarymui. Taigi pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo jis anksčiau minėto žemės sklypo neketino parduoti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas I. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas patikrinimo metu neteisingai apskaičiavo mokesčio bazę, kuri turi būti visai ne 575000 Lt, o mažesnė. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio nuostatas gyventojas, pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn ne individualios veiklos turtą iš gautų pajamų gali atimti turto įsigijimo kainą, sumokėtą komisinį atlyginimą bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Šia nuostata privalomai turėjo vadovautis ir mokesčių administratorius atlikdamas mokestinį patikrinimą. 2004-04-15 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad notarinius mokesčius, susijusius su sutarties sudarymu, sumoka šalys lygiomis dalimis. Šalys iš viso sumokėjo 3311 Lt, vadinasi aš sumokėjau 1655,50 Lt. Šios išlaidos yra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais (sutartimi) ir mokesčių administratoriaus pareigūnui, atlikusiam mokestinį patikrinimą buvo žinomos, bet į jas tikrinimo metu nebuvo atsižvelgta, nepaisant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatų, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos ir kitais dokumentais. Todėl mokesčių administratorius nustatydamas mokesčio bazę privalėjo įvertinti jam žinomas išlaidas.
Pareiškėjas teigia, jog byloje įrodymų, kurie be abejonių patvirtintų, kad 2004 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas turint tikslą gauti mokestinę naudą, nėra. Vieninteliu netiesioginiu įrodymu, leidžiančiu manyti, kad jis galėjo turėti tikslą gauti mokestinę naudą yra AB SEB Vilniaus banko pateikti dokumentai Vilniaus AAT. Tačiau byloje yra tiesioginių įrodymų patvirtinančių, kad išankstinio susitarimo tarp pareiškėjo ir UAB „Autoradinys" nebuvo. Byloje esantys, vietos mokesčių administratoriaus, atlikusio mokestinį patikrinimą, 2005 m. birželio 22 d. raštas Nr. (17.2-17)-3 „Dėl medžiagos pateikimo", Vilniaus m. 16-ojo notarės biuro notarės D. J. 2005 m. birželio 20 d. raštas Nr. 59/2005 „Dėl informacijos pateikimo" patvirtina, kad nėra jokių duomenų apie sandorio šalių išankstinį susitarimą dėl žemės sklypo pardavimo. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje „Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą" 1 dalyje nustatyta, kad „tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą". Kadangi byloje nėra duomenų, pareiškėjas siekė gauti mokestinės naudos, iškreipiant arba slepiant aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja apmokestinimo tvarką, formali sandorių forma atitinka realią, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti šio principo. Be to šio principo taikymas prieštarautų bendriesiems teisės principams, tokiems kaip sąžiningumas, protingumas ir teisingumas.
Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius patikrinimo metu visiškai neišsiaiškino ir netyrė aplinkybių dėl pareiškėjo motinos J. B. ketinimų parduoti žemės sklypą ar tartis dėl jo pardavimo. Kita vertus nei mokestinio patikrinimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvertinti tikrieji dovanojimo sandorio tikslai bei ketinimai. Neatsižvelgta, kad parduotas žemės sklypas komerciniu požiūriu randasi labai patrauklioje ir paklausioje vietoje, todėl pirkėjai kažkokiu būdu sužinoję šio sklypo savininką, jo gyvenamąją vietą ir kad dar savininkas yra garbaus amžiaus, pareiškėjo motinai, turinčiai sveikatos negalavimų, darė psichologinį spaudimą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog po tokių tariamų ar tikrų pirkėjų apsilankymo pareiškėjo motina, neketinanti parduoti žemės sklypo, labai jautriai reaguodavo, išgyvendavo, nerviniu pagrindu pakildavo kraujospūdis. Pareiškėjo teigimu, taip pat neatsižvelgta į jo motinos valią, kad numatomas statyti motelis būtų statomas pareiškėjo vardu, nors tai visiškai suprantama, kadangi garbaus amžiaus moteriai statybų našta būtų pernelyg sudėtinga ir sunki.
Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius patikrinimo akte ir sprendimuose teigia, jog neva jis vengė įvykdyti mokestinę prievolę, motyvuodamas tuo, kad nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki jo pardavimo praėjo trumpas laiko tarpas (o tiksliau -vienas mėnesis ir 19 dienų). Toks laiko tarpas jokiu būdu negalėtų būti vertinamas kaip trumpas laiko tarpas, jis buvo pakankamas, kad pasirengti ir sudaryti sandorį. Praktika rodo, kad dar didesnės vertės ir sudėtingesni sandoriai sudaromi kur kas per trumpesnį laiko tarpą. Šalyje nėra institucijos, kuri galėtų nustatyti koks laiko tarpas sandoriui sudaryti yra "trumpas" ir koks "ilgas", taip kaip nėra norminio teisės akto, kuris nustatytų terminus sandoriams sudaryti, paaiškintų "trumpo" ar "ilgo" laiko sąvokas. Civiliniame kodekse (CK) yra vartojamos sąvokos "protingas laikas" ir "protingas terminas". Pagal CK 6.35 straipsnio "Termino nustatymas" 1 dalį, terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas arba teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju terminą sandoriui sudaryti nenustatė nei įstatymas, nei šalių susitarimas, nei teismo sprendimas. Visi trys sandoriai (įsigijimo, dovanojimo ir pardavimo) buvo sudaryti per protingą laiką. Nekilnojamasis turtas įsigytas 2001-08-14, dovanotas- 2004-02-26, o parduotas - 2004-04-15, vadinasi tarp įsigijimo ir dovanojimo sandorių praėjo 2 metai 6 mėnesiai ir 12 dienų laiko tarpas, o tarp dovanojimo ir pardavimo- vienas mėnesis ir 19 dienų. Ši aplinkybė, kaip palanki mokesčių mokėtojui, patikrinimo metu nebuvo vertinama. Pareiškėjas mano, kad konstatuojant mokestinės naudos siekimą būtina įvertinti visą nekilnojamojo turto perleidimo sandorių grandinę nuo įsigijimo iki pardavimo ir tik įrodžius faktą, kad visi trys sandoriai sudaryti per palyginti neprotingą laiką, daryti išvadas.
Pareiškėjas pastebi, kad įsigyjamo turto kaina dovanojimo metu nebuvo padidinta. Tai patvirtina nepriklausomų ir tarpusavyje nesusiėjusių vertintojų - R. V. „Alama" ir V. J. įmonių, turėjusių kvalifikacinius atestatus, suteikiančius teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, įvertinimo ataskaitos. R. V. IĮ „Alama", registruota Vilniuje, dovanojamą turtą 2004-02-05 įvertino- 593000 Lt suma, o V. J. įmonė, registruota Panevėžyje, 2004-01-28 įvertino- 583000 Lt suma. Vadinasi, skirtingos įmonės, skirtingais tikslais tą patį žemės sklypą įvertino panašiai. Vertės skirtumas sudaro tik 10000 Lt, bet yra skirtumas ir vertinimo laike. Tai, kad dovanojimo sutartyje R. V. „Alama" įmonės įvertinimas pasirinktas žemės sklypo įkainavimo pagrindu, kaip vienas iš teisėtų būdų nustatyti dovanojamo nekilnojamojo turto rinkos vertę, neprieštarauja teisės aktams. CK nereikalauja, sudarant dovanojimo sutartį, atlikti šio turto įvertinimą, bet ir nedraudžia. Vietos mokesčio administratorius, peržengdamas savo kompetencijos ribas, bando apriboti asmens veiklos laisvę, nurodydamas, kad pasirinktas turto įvertinimo būdas yra netinkamas, kad turto vertę galima sužinoti ir kitais būdais. Pasirenkant turto įvertinimo būdą asmuo yra visiškai laisvas ir niekas jo pasirinkimo negali nevaržyti. Būtent šiomis aplinkybėmis yra paneigiamas patikrinimo akto teiginys, kad neva atlikus minėtą sandorį šalys sukūrė formalias sąlygas mokesčių įstatymui „apeiti", dovanojimo sutartyje žemės sklypo vertę pakelę panašiai iki tos vertės, už kurią vėliau buvo parduotas žemės sklypas tikrąją rinkos kainą. Sandorio šalys nieko „nepakėlė", sklypo vertė dovanojimo metu buvo reali, priimtina abiems šalims. Neabejotinai, kad žemės sklypas 2001-08-14 turėjo vieną rinkos vertę, o 2004-02-26- kitą. Žemės sklypo rinkos vertę įtakojo laikas bei jo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties į komercinę ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti paskirtį. Visiškai suprantama, kad tokio pat žemės sklypo rinkos vertė, esant skirtingai paskirčiai, bus visiškai skirtinga. Net VĮ Registrų centras nustatė šio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę ne 25000 Lt, o 462000 Lt.
Pareiškėjo manymu, mokesčių administratorius tariamą pažeidimą bando grįsti net jo ir motinos žinojimu ir išmanymu mokesčių įstatymų pajamų apmokestinimo klausimais. Ši mokesčio administratoriaus išvada nepagrįsta jokiais įrodymais. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu jau taip gerai jis ir jo motina žinojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatas, tai kodėl mokesčių administratorius, turėdamas būti nešališkas, patikrinimo akte neužsimenama, kad jeigu dar būtume žinoję ir išmanę ir GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostatą, pagal kurią ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jis įsigytas ankščiau negu prieš tris metus iki šio turto pardavimo, iš vis neapmokestinamos. Mokesčių administratorius įžvelgia negatyvią aplinkybių pusę, net tenai kur jų nėra. Pagal mokesčių administratoriaus išdėstytą nuomonę patikrinimo akte, sprendimuose gaunasi, kad įstatymų žinojimas ir išmanymas yra blogai. Pareiškėjo supratimu, įstatymų žinojimas ir išmanymas negali būti kažkoks blogis ar yda ir jais negalima įrodinėti pažeidimą. Kita mokesčių administratoriaus nustatyta aplinkybė, kad neva pareiškėjo motina J. B. 2000-08-25—2004-02-26 laikotarpiu buvo įsigijusi 27 žemės sklypus ir 26 žemės sklypus pardavusi (ar kitaip perleidusi). Byloje yra dokumentai iš kurių matyti, kad pareiškėjo motina J. B. įsigijo visai ne 27 žemės sklypus, o tik du. 2000-08-25 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 3,0 ha ploto žemės sklypą, esantį Bajorų k., Vilniaus r. sav. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu šio žemės sklypo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į individualiems namams statyti ir eksploatuoti ir padalyta į 25 sklypus. 2001-08-14 pirkimo- pardavimo sutartimi kartu su kitais asmenimis įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Bukiškio k., Vilniaus r. sav. Šios aplinkybės kaip ir aukščiau nurodytos, palankios mokesčių mokėtojui, patikrinimo metu nebuvo įvertintos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, skundžiamame sprendime nurodytas teiginys, jog sudarant žemės sklypo dovanojimo sandorį buvo sukurtos formalios sąlygos mokesčių įstatymui „apeiti", kad šis sandoris prieštarauja LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam sąžiningumo principui ir, kad neva šio sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, nėra nepagrįstas įrodymais. Žemės sklypo pirkėjo UAB „Autoradinys" direktoriaus paaiškinimas, duotas 2004-06-15 vietos mokesčių administratoriaus pareigūnui patvirtina, kad derybos dėl pirkimo- pardavimo vyko 2004 m. kovo mėn., t. y. jau po minėto žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, jog derybos dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo būtų vykusios iki dovanojimo sutarties sudarymo, tai būtų aplinkybė, patvirtinanti ketinimus parduoti žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo jį atmesti pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad finansinės – ūkinės operacijos su žemės sklypu už kurį gautos pajamos ir sudaro šio mokestinio ginčo dalyką, buvo atliktos 2004-02-26 – 2004-04-15 laikotarpiu.
Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kurio pirminė redakcija buvo priimta 1995-06-28.
Šio įstatymo 262 straipsnis nustatė galimybę mokesčio administratoriui neatsižvelgti į tuos sandorius, kurie sudaryti piktnaudžiaujant mokesčių srityje bei mokesčius apskaičiuoti, atkuriant iškreiptas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarką.
Pagal minėto įstatymo 2 ir 262 straipsnius būtina sąlyga tokiai mokesčio administratoriaus teisei atsirasti buvo nustatymas aplinkybės, kad mokesčio mokėtojas tokiais sandoriais turėjo tikslą tenkinti ne verslo poreikius, o gauti mokestinę naudą.
Vienokio ar kitokio tikslo, kaip subjektyvaus faktoriaus nustatymas yra galimas tik analizuojant faktiškai atliktus mokesčio mokėtojo veiksmus, kuriais ir yra įgyvendinami mokesčio mokėtojo turėti tikrieji tikslai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar iki dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo, žemės sklypo pirkėjas – UAB „Autoradinys“ – 2003-12-22 kreipėsi į banką dėl kredito gavimo pirkti šiam sklypui (t.2, b.l. 144).
Tai įrodo, kad jau tuo metu tarp sandorio šalių buvo susiformavęs tikslas žemės sklypą parduoti UAB „Autoradinys“, nes priešingu atveju būtų nelogiškas toks UAB „Autoradinys“ elgesys, žinant, jog žemės sklypas gali būti perleistas kitam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui), kuris žemės sklypo gali nebeparduoti, parduoti brangiau ir pan.
Tolesni faktiškai atlikti sandorių šalių veiksmai ir įrodo, kad minėtas tikslas faktiškai ir buvo įgyvendintas, nes šį žemės sklypą UAB „Autoradinys“ 2004-04-15 įgijo nuosavybėn.
Šiuo atveju dovanojimo sutartis patvirtina tai, kad ja buvo siekiama gauti mokestinę naudą, nes jei ne ši sutartis, žemės sklypo pardavėjas (pareiškėjo motina) turėtų mokėti žymiai didesnius mokesčius, nei jie galėjo būti priskaičiuoti pareiškėjui po dovanojimo sutarties sudarymo.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad dovanojimo sutarties sudarymo tikslas buvo gauti mokestinę naudą, kas savo ruožtu mokesčio administratoriui suteikė įstatyminę teisę neatsižvelgti į šį sandorį apskaičiuojant mokėtinus mokesčius.
Tačiau mokesčio administratoriaus ir teismo sprendimai yra iš dalies keičiami, nes mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę, iš jos neatėmė išlaidų, kurias sudarė sandorių šalių sumokėtos rinkliavos už sandorių notarinį tvirtinimą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Iš bylos matyti, kad be žemės sklypo įsigijimo kainos (25000 Lt) šį žemės sklypą įsigyjant bei parduodant buvo patirtos 1717,5 Lt dydžio išlaidos (t.1, b.l. 99; 108), kurios turi būti atimtos iš mokesčio bazės, o tai savo ruožtu sąlygoja ir pareiškėjui grąžintinos sumos dydį (600 000 Lt -(25000 Lt + 1717,5 Lt) = 573282,5 Lt x 0,15 = 85992,38 Lt; 90000 Lt – 85992,38 Lt = 4007,62 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. kovo 3 d. sprendimą ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje dėl I. B. grąžintino gyventojų pajamų mokesčio pakeisti ir I. B. grąžinti 4007,62 Lt gyventojų pajamų mokesčio.
Likusioje dalyje minėtų sprendimų nekeisti.
Nutartis neskundžiama.