- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-29
- Bylos Nr.
- N-756-1276-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarimo P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
II.
P. P. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo atsižvelgta į tai, jog nukentėjusysis E. Ž. nesilaikė KET, t. y. į eismo dalių sankirtą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „Stop“ kelio ženklinimo liniją, kai priekyje važiavusi transporto priemonė buvo sustojusi, be to, nukentėjusysis važiavo viršydamas leistiną greitį. Pareiškėjas nurodė, kad jis KET nepažeidė, nes pagal KET 204 punktą vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Sukdamas į kairę, pareiškėjas davė kelią transporto priemonėms, važiavusioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, o, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, įsitikinęs, kad yra saugu, važiavo iš sankryžos, tačiau negalėjo numatyti, kad nukentėjusysis, apvažiuodamas prieš jį trečioje eismo juostoje ta pačia kryptimi sustojusį prieš šviesoforą automobilį, įvažiuos į sankryžą.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti, Institucijos nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Nukentėjusysis E. Ž. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti, Institucijos nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, kad jis į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, kuris į geltoną pasikeitė įvažiavus į sankryžą, jis sustoti galėjo tik staigiai stabdydamas. Nurodė, kad prieš jį sustojusių transporto priemonių nebuvo, todėl jis KET nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutarimu P. P. skundą tenkino, panaikino Institucijos nutarimą ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad P. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Teismas iš liudytojų D. M. B. ir T. L. parodymų, iš eksperto išvados nustatė, kad nukentėjusysis E. Ž. vairavo automobilį viršydamas leistiną greitį, į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti liudytojo T. L. parodymais, nes jis nėra nei asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, nei nukentėjusiojo artimas pažįstamas. Teismas nurodė, kad, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui; vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau (KET 207, 208 punktai). Nukentėjusysis E. Ž. nenurodė eismo dalyvių, kuriems būtų pakenkta, jei nukentėjusysis būtų sustojęs prieš pėsčiųjų perėją ar horizontaliąją kelių ženklinimo „STOP“ liniją, todėl jis turėjo vadovautis KET 207 punkto reikalavimu. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusysis, matydamas P. P. automobilį įvažiavusį į sankryžą, įvažiuodamas į sankryžą pažeidė ir KET 202 punkto reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad neįvertinus nukentėjusiojo E. Ž. veiksmų priežastinio ryšio su eismo įvykiu, nepagrįstai nustatyta, kad P. P. veiksmai, jog jis neįsitikino eismo saugumu ir nepraleido iš priekio važiuojančios transporto priemonės, tiesiogiai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
III.
Apeliaciniu skundu E. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos E. Ž. nurodė atsiliepime į P. P. skundą dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teisme. Papildomai apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl autoavarijos vietos apžiūros plano, A. S. , kuris važiavo automobiliu kartu su apeliantu, paaiškinimo, nekvietė A. S. į teismo posėdį, nors duomenys apie A. S. buvo nurodyti. Teismas rėmėsi liudytojo T. L. parodymais, bet jo parodymai prieštaringi: tik teismo posėdyje jis nurodė, kad E. Ž. įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, o paaiškinime jis buvo nurodęs nesąs tikras dėl to, kokiam šviesoforo signalui degant E. Ž. įvažiavo į sankryžą, nes eismo įvykio metu buvo tamsu. Dėl šių priežasčių teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
2. Iš autoįvykio schemos, iš liudytojo policijos pareigūno A. B. parodymų, A. S. paaiškinimų, A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad būtent P. P. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu ir sąlygojo eismo įvykį. Ekspertizė taip pat neįrodo priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir eismo įvykio: ja tik nustatyta, kokiu greičiu važiavo apeliantas.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad jis turi būti tenkinamas.
P. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi, pareiga kviesti A. S. kaip liudytoją teko apeliantui, bet jis tokio prašymo teismui nepateikė. Teismas turėjo kviesti jį kaip liudytoją tik, jeigu būtų iškilusi būtinybė: ištyrus byloje buvusius įrodymus, tarp jų ir A. S. rašytinį paaiškinimą, tokios būtinybės nebuvo.
2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nesivadovavo autoavarijos vietos apžiūros planu. Apelianto pabrėžtos liudytojo T. L. abejonės dėl šviesoforo signalo nėra svarbios, kadangi liudytojas abejojo, ar apeliantas į sankryžą įvažiavo degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, o abu šviesoforo signalai yra draudžiamieji ir bet kuriam iš jų degant į sankryžą įvažiuoti negalima.
3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad autoavarijos priežastis buvo ta, kad apeliantas vairavo automobilį viršydamas leistiną greitį. Ekspertizės tikslas ir buvo nustatyti, kokiu greičiu važiavo apeliantas: priežastinį ryšį tarp apelianto veiksmų ir eismo įvykio nustatyti yra teismo pareiga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Todėl nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi autoįvykiui kilti.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi visiškai nešališko asmens, liudytojo T. L. parodymais, kad nukentėjusysis E. Ž. į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, be to jo vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl T. L. parodymų prieštaringumo. Paaiškinime liudytojas nurodė, jog tuo metu, kai automobilis Golf įvažiavo į sankryžą, šviesoforo signalas pasikeitė iš geltono į raudoną, nors dėl tamsos jis to šimtu procentu nesąs tikras (b. l. 18). Teismo posėdžio metu T. L. parodė, kad pamatęs greitai, lyginant su kitomis mašinomis, prieš sankryžą važiuojantį Golf automobilį, pagalvojo, jog jam reikia stabdyti, nes jau degė geltonas šviesoforo signalas. Susidūrimo metu degė raudonas šviesoforo signalas (b. l. 42). Tokias aplinkybes liudytojas nurodė ir įvykio vietoje policijos pareigūnui A. B. (b. l. 12). Taigi, liudytojo parodymai, kad E. Ž. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, yra nuoseklūs. Šio liudytojo parodymai dėl minėtų aplinkybių sutampa ir su liudytojos D. M. B. bei P. P. parodymais. Aplinkybę, kad E. Ž. važiavo viršydamas leistiną greitį, patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas (b. l. 36-37), kurio išvada pagrįsta autoavarijos vietos plano (b. l. 21) duomenimis. Be to, plane užfiksuota automobilio VW Golf stabdymo kelio trajektorija sankryžoje (įžambiai, iš trečios, kraštinės eismo juostos į pirmąją) kaip tik nepaneigia P. P. ir D. M. B. parodymų, kad E. Ž. į sankryžą įvažiavo apvažiuodamas prieš jį toje eismo juostoje sustojusį prieš šviesoforą automobilį. Tokio automobilio neužfiksavimas autoavarijos vietos plane yra visiškai suprantamas, kadangi policijos pareigūnai įvykio planą (schemą) sudaro atvykę į įvykio vietą ir jame fiksuoja tuos duomenis, kuriuos randa.
Apeliantas nepateikė teismui prašymo kvieti į teismo posėdį liudytojo A. S. , nors aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Be to, šis asmuo yra susijęs su apeliantu (jo uošvis), tad teismas pagrįstai nesirėmė jo paaiškinime nurodyta informacija, kuri paneigta kitais byloje surinktais ir teismo aptartais įrodymais.
Nagrinėjant bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas vienas asmuo, teismas negali spręsti dėl kitų, atsakomybėn nepatrauktų asmenų veiksmų atitikimo teisės normoms. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. veikoje jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pagrįsta. Tokioje situacijoje, kuomet nėra pagrindo išvadai, jog būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai – kairiojo posūkio manevro užbaigimas, įvažiavus į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui, ir degant draudžiamam šviesoforo signalui priešpriešiais važiuojančioms transporto priemonėms – buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą administracinę bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. Ž. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.