- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- 1S-15-581/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.12.4Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams (BPK 439 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2017 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 179 straipsnio 2 dalį pareikštas K. V. dėl to, kad jis pagal 2001-04-20 darbo sutartį, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir bendrovės direktorės Ž. V. 2007-04-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-04-11, būdamas paskirtas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros ūkį, pažeisdamas asmens, atsakingo už įmonės elektros ūkį, pareiginių nuostatų Nr. 3 reikalavimus: 26 punktą – organizuoti įmonės elektros įrenginių saugų ir patikimą darbą bei nuolat kontroliuoti jų techninę būklę, 31 punktą – reikalaujantį tvarkyti elektros energijos sunaudojimo apskaitą ir pateikti atitinkamoms įstaigoms ataskaitinius dokumentus, bei supažindintas, jog vadovaujantis 50 punktu už savo pareigų netinkamą vykdymą atsako LR įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdamas tarp tiekėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir vartotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-01 sudarytą elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties 8 punktą – vartotojas neturi teisės keisti elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos ir atvado prijungimo schemų, 22 punktą – vartotojas privalo užtikrinti elektros apskaitos prietaisų bei elektros apskaitos schemos elementų ir jų plombų apsaugą, laikotarpiu nuo 2006-12-19 iki 2007-03-16, (duomenys neskelbtini), ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio pastato – lentpjūvės išorinės sienos įrengtame įvadiniame suvartojamos elektros energijos apskaitos skyde (duomenys neskelbtini), minėto elektros energijos apskaitos prietaisų rekonstrukcijos metu, esant neužplombuotam įvadinio apskaitos skydo dangčiui, neteisėtai pakeitė elektros apskaitos jungimo schemą – kontakto vietoje pašalino izoliaciją nuo šešių antrinės grandinės laidų, ant minėtų laidų izoliacijos pašalinimo vietoje prikabino tarpusavyje nuosekliai storu valu sujungtas varines plokšteles, valo galą per įvadinio apskaitos skydo apačią išvedė šalia kabelių, įstatė kabelių gaubto tvirtinimo varžtus iš vidaus pusės, kad galima būtų veržles atsukti ir gaubtą nuimti nepažeidus plombavimo, pragręžė skylę sienoje ir valą ištempęs per sieną į pastato vidų, paslėpė užtinkuodamas, tokiu būdu užtrumpino antrinės elektros grandinės laidus, nueinančius į elektros skaitiklį (duomenys neskelbtini), toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo neteisėto elektros apskaitos jungimo schemos pakeitimo momento iki 2014-07-22, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, AB „(duomenys neskelbtini)“ už elektros apskaitos prietaisų priežiūrą ir kontrolę atsakingiems darbuotojams atvykus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros apskaitos prietaisų patikrinimus, nuosekliai storu valu sujungtas varines plokšteles atitraukdamas nuo elektros apskaitos skyde esančių nuskustų antrinės grandinės laidų bei po patikrinimų, tyrimu nerasto įnagio pagalba minėtas varines plokšteles vėl prispausdamas prie antrinės grandinės laidų nuskutimo vietų, taip vėl užtrumpindamas antrinės grandinės laidus, pajungtus prie elektros skaitiklio (duomenys neskelbtini)01, tokiu būdu sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitomos suvartotos elektros energijos kiekį, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai naudojosi neapskaityta elektros energija bendrovės gamybinei veiklai vykdyti - medienos apdirbimui, sunaudodama laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, 759340 kWh neapskaitytos elektros energijos – 112774,570 Eur (389388,033 Lt) sumai, nuo 2011-01-11 iki 2011-12-31, 758938 kWh neapskaitytos elektros energijos – 103140,219 Eur (356122,549 Lt) sumai, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, sunaudodama 720876 kwh neapskaitytos elektros energijos – 107769,375 Eur (372106,099 Lt) sumai, laikotarpiu 2013-01-01 iki 2013-10-31 sunaudodama 583896 kWh neapskaitytos elektros energijos – 90972,292 Eur (314109,130 Lt) sumai, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2013-12-31 sunaudodama 121906 kWh neapskaitytos – 18993,226 Eur (65579,8081 Lt) sumai, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-22 sunaudodama 414381 kWh neapskaitytos elektros energijos – 60835,242 Eur (210051,925 Lt) sumai, viso neteisėtai, iškraipydama įvadinio elektros skaitiklio (duomenys neskelbtini)01 rodmenis, sunaudojo 3359337 kWh elektros energijos, tuo AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), padarė didelę - 494484,92 Eur (1707357,55 Lt), turtinę žalą.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota prokurorui, motyvuojant tuo, jog surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 254 straipsnio 3 dalis). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad perduodant bylą teismui nebuvo pašalinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai. Pažymėjo, jog papildomo tyrimo metu buvo apklaustas tik liudytojas V. K. ir liudytojas S. Z., kurie papildomų duomenų, susijusių su pareikštu kaltinimu dėl neteisėto elektros vartojimo padarymo aplinkybių, taip pat laikotarpių nenurodė, neišspręstas žalos nustatymo bei paskaičiavimo klausimas. Teismas sprendė, jog kaltinamasis aktas turi trūkumų ir tai trukdytų teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Šalies argumentai
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Evaldas Šidlauskas skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį bei perduoti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
4. Nurodo, kad teismas nutartį priėmė nepilnai įsigilinęs į ikiteisminio tyrimo metu papildomai surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, todėl turi būti panaikinta, kaip nepagrįsta.
5. Teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje buvo pateiktas tik vienas motyvas, kuriuo buvo grindžiamas kaltinamojo akto byloje neatitinkamas BPK 219 straipsnio reikalavimams – tai, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ komisija pasirinko netinkamą nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydžio skaičiavimo būdą (nenumatytą Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse) bei nurodydama padarytos žalos dydį, neįvertino patiriamų elektros energijos tiekimo technologinių nuostolių ir nurodė, kad turtinė žala turėjo būti paskaičiuota vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 8 p., 72-74 p., 131.18 p. reikalavimais – pagal vartotojui leistiną naudoti galią ir vartotojo darbo valandų skaičių. Bylą grąžinus prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti buvo atlikti visi reikiami veiksmai, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi AB „(duomenys neskelbtini)“) atliko neteisėtu elektros energijos suvartojimu padarytos žalos dydžio skaičiavimus minėtoje nutartyje nurodytu būdu, taip pat buvo apklaustas Elektros apskaitų veiklos organizavimo skyriaus analitikas V. K., kuris nurodė, jog skaičiavimus atliko, vertindamas vartotojui leistiną naudoti galią ir darbo valandų skaičių - 24 valandas, kadangi elektra buvo naudojama visą parą, šiuo būdu sunaudojama elektra skaičiuojama konkrečiam vartotojui ir jokių technologinių nuostolių nėra.
6. Pažymi, jog tas faktas, kad dėl neteisėtų K. V. veiksmų AB „(duomenys neskelbtini)“ prisiteisė žalą civilinio proceso tvarka, neduoda pagrindo teigti, jog K. V. veiksmuose nėra BK 179 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Teigia priešingai, jog minėto straipsnio dispozicijoje yra aiškiai nurodyta, jog neteisėtas naudojimasis elektra, iškraipant skaitiklio rodmenis ir tuo padarant turtinės žalos, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nurodo, jog nusikalstamų veiksmų trukmė, padarytos žalos dydis, kiti požymiai, akivaizdžiai patvirtina esant padarytam nusikaltimui. Atkreipia dėmesį, kad minėtas neteisėto naudojimosi elektros energija faktas buvo nustatytas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (įvykio vietos apžiūrą, kratą ir kt. veiksmus), o ne kitomis, ne baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis, kas rodo, jog vien civilinės teisės normomis apginti AB „(duomenys neskelbtini)“ turtinius interesus nebūtų buvę jokios galimybės.
7. Prokuroras skunde nurodo, jog tai, kad K. V. pareikštame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos darymo laikotarpis yra ilgesnis, nei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nustatytas 3 metų laikotarpis, dėl kurio metu neteisėtai naudojantis elektros energija padarytos turtinės žalos galima reikšti pretenzijas civilinio proceso tvarka, nėra pagrindas teigti, jog dėl to negalima teisingai išnagrinėti baudžiamosios bylos ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Pažymi, kad Taisyklių 131.18 punktas, numatantis, jog operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo vartotojo elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį, kaip 3 metai, yra reikšmingas civilinio ieškinio dydžio nustatymui (atsižvelgiant į nustatytą terminą), bet negali būti taikytinas baudžiamojoje teisėje, kai ikiteisminio tyrimo veiksmais bei teisminio bylos tyrimo metu buvo nustatytas realus nusikalstamos veikos darymo laikotarpis (ilgesnis nei 3 metai) bei objektyviai (AB „(duomenys neskelbtini)“ išsaugojus 2010 metų duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotą el. energijos apskaitos prietaisais apskaitytos energijos kiekį ir neteisėtai suvartotą elektros energijos kiekį) nustatyta minėtu ilgesniu laikotarpiu AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi AB „(duomenys neskelbtini)“) padaryta turtinė žala. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui motyvuotai pagrindus, kad nurodytas 3 metų terminas privalo būti taikomas ir baudžiamojoje byloje, priimdamas sprendimą byloje, teismas minėtą laikotarpį (didesnį nei 3 metai) gali savo iniciatyva iš kaltinimo pašalinti. Neteisėtu elektros energijos suvartojimu padarytos žalos dydžiai yra paskaičiuoti už kiekvienų metų laikotarpius, paskaičiavimų lentelėje nurodytas paskaičiavimo būdas (įvertinus galios dydį, dienų ir valandų skaičių), kas rodo nesant jokių kliūčių teismui patikslinti žalos dydį.
8. Teigia, jog visos paminėtos aplinkybės patvirtina, jog Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje nurodyti BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimai ir kaltinamojo akto surašymo trūkumai ikiteisminio tyrimo metu buvo pašalinti, jokių kliūčių, dėl kurių teismui nebūtų galima teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, nėra.
Motyvuojamoji dalis
9. Skundas tenkinamas.
10. BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
11. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas.
12. Šioje baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams klausimai nagrinėjami ne pirmą kartą.
12.1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal prokuroro pareikštą kaltinimą K. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 2 dalyje. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota Panevėžio apygardos vyriausiajai prokurorei. Panevėžio apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai tiesiogiai trukdo teisingai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą. Nurodė, jog baudžiamojoje byloje yra trūkumų dėl nustatytos K. V. veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio. Akcentavo, kad byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityta elektros energija, o kartu – ir elektros energijos tiekėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) padaryta žala, buvo apskaičiuota ne vadovaujantis Taisyklių 131.18 punkte nurodyta tvarka, o Komisijos nutarimu pasirinkus kitą jos apskaičiavimo tvarką, t. y. mechaniškai iš visos elektros tiekimo linija (duomenys neskelbtini) patiektos elektros energijos atėmus apmokėtą šios linijos vartotojams patiektą elektros energiją, kas kelia rimtų abejonių dėl K. V. veiksmais padarytos turtinės žalos nustatymo aplinkybių ir jos dydžio nustatymo teisėtumo. Akcentavo, kad kiti turtinės žalos nustatymo variantai ir skaičiavimai byloje nebuvo pateikti, todėl juos palyginti ir nustatyti, ar iš tiesų Komisijos pasirinktas variantas yra pagrįstas ir labiausiai priimtinas vartotojui, galimybės nėra. Taip pat akcentavo, kad neapskaitytos elektros energijos paskaičiavimui, o kartu ir turtinės žalos dydžio nustatymui, tokiu būdu, kokį pasirinko komisija, yra būtina įvertinti ir elektros energijos tiekimo technologinius nuostolius, kurie turi būti apskaičiuoti ir įvertinti suprantama ir logiškai paaiškinama metodika. Apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini) ” civilinį ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) ” dėl 265378,02 Eur priteisimo nuostoliams atlyginti už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, todėl teismo vertinimu, šioje byloje yra būtina įvertinti, ar iš tiesų K. V. būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 179 straipsnį. Dėl visų paminėtų aplinkybių baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui.
13. Pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį bylą perdavus prokurorui buvo atlikti šie veiksmai: 2017 m. gegužės 11 d. raštu kreiptasi į AB „(duomenys neskelbtini) ” su prašymu atlikti skaičiavimus, vadovaujantis Taisyklių 131.18 punkte nurodytu būdu, kai žala yra skaičiuojama pagal leistiną galią ir elektros energijos vartotojo darbo valandų skaičių per parą bei pranešti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini) ” neapskaitomai suvartojo elektros energijos laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2014-07-22, kokia padaryta žala (4 t.,126-127 b. l.); 2017 m. gegužės 22 d. byloje gautas AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas su priedais, kuriuose nurodoma, kad Bendrovė apskaičiavo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2014-07-22 suvartotą elektros energijos kiekį Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytu būdu (vadovaujantis Taisyklėmis) ir kartu pateikė atliktų paskaičiavimų lentelę (4 t., 128-130 b. l.); 2017 m. gegužės 29 d. buvo apklaustas liudytojas V. K., kuris nurodė, jog pagal 2017 m. gegužės 11 d. prašymą atliko skaičiavimus pagal Taisyklių 131.18 ir 131.20 punktus, skaičiavimus darė nuo 2010-01-01 iki 2014-07-22; skaičiavimus atliko vertindamas vartotojui leistiną naudoti galią ir darbo valandų skaičių – 24 valandas, kadangi elektra gamybai buvo naudojama visą parą. Pažymėjo, jog šiuo būdu sunaudojama elektra skaičiuojama konkrečiam vartotojui ir jokių technologinių nuostolių nėra (4 t., 144-145 b. l.); 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pakartotinai apklaustas liudytojas V. K., kuris papildė paaiškinimus apie aukščiau minėtus skaičiavimus (4 t., b. l. 147-148); taip pat byloje buvo siekiama gauti duomenis apie tai, kas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-07-22, K. V., kuris atsakingas už elektros ūkį, ligos ir atostogų metu, atliko jo darbines funkcijas (4 t. b. l. 132-135); 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie įvykio aplinkybes specialiuoju liudytoju apklaustas S. Z., dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini) ” laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2015-01-30 (4 t., b. l. 152-153); 2017 m. rugsėjo 29 d. įtariamajam K. V. įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 2 dalyje; įtariamasis, naudodamasis jam suteikta teise, parodymus duoti atsisakė (4 t., b. l. 160-162); surinkti papildomi K. V. charakterizuojantys duomenys; 2017 m. spalio 30 d. surašytas kaltinamasis aktas, byla perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui (4 t., b. l. 181).
14. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, iš esmės motyvuodamas tuo, kad nebuvo pašalinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai. Nurodė, jog papildomo tyrimo metu buvo apklaustas tik liudytojas V. K. ir liudytojas S. Z., kurie papildomų duomenų, susijusių su pareikštu kaltinimu, dėl neteisėto elektros vartojimo padarymo aplinkybių, laikotarpių, žalos nustatymo bei paskaičiavimo klausimų, nesuteikė, šis klausimas liko neišspręstas, liudytojas V. K. nepateikė nuostolių paskaičiavimo metodikos, pats K. V., pareiškus įtarimą, parodymų nedavė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, papildomo tyrimo metu atliktus veiksmus ir surinktus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas į visus juos įsigilino nepilnai, todėl priimta nutartis naikintina, kaip nepagrįsta.
15. Jau aukščiau minėta, jog Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi byla buvo grąžinta prokurorui konstatavus kaltinamojo akto trūkumus dėl K. V. veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad papildomo tyrimo metu, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo atliktos ne tik liudytojų V. K. ir S. Z. apklausos, tačiau siekiant tikslinti K. V. veiksmais padarytos turtinės žalos dydį atlikti ir kiti veiksmai, dėl kurių apylinkės teismas visiškai nepasisakė. Jau minėta, kad byloje buvo atlikti ir pateikti paskaičiavimai, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitomai suvartojo elektros energijos laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2014-07-22 bei kokia padaryta žala, tai paskaičiuota, vadovaujantis Taisyklių 131.18 punkte nurodytu būdu. Byloje yra pateikta lentelė, kurioje nurodoma, kaip ir kokia žala buvo skaičiuota, nurodant tiek atskirais laikotarpiais, tiek bendrai padarytą žalą (4 t., b. l. 129-130). Taip pat byloje du kartus papildomai buvo apklaustas liudytojas V. K., atlikęs minėtus skaičiavimus, kuris išsamiau paaiškino, kaip buvo skaičiuojama žala (4 t., 144-145, 147-148 b. l.). Pažymėtina, kad šiuo metu kaltinimas K. V. pareikštas pagal BK 179 straipsnio 2 dalį ir jame padarytos turtinės žalos dydis nurodomas būtent pagal aukščiau minėtus papildomo tyrimo metu gautus duomenis (4 t., b. l. 182-183). Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, jog apylinkės teismas, neįvertinęs aukščiau paminėtų duomenų visumos, iš esmės, vadovaudamasis tik liudytojų V. K. ir S. Z. papildomo tyrimo metu duotais parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje išvardinti kaltinimo trūkumai, kurie sietini su neteisėto elektros vartojimo padarymo aplinkybėmis, laikotarpiais, žalos nustatymu bei paskaičiavimu, nėra argumentuoti ir pagrįsti, nors teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą privalo motyvuoti ir pagrįsti, kaip konkrečiai jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas ikiteisminio tyrimo stadijoje.
16. Apeliacinis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nors apylinkės teismas darydamas išvadą dėl kaltinamojo akto trūkumų juos siejo su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, nagrinėjamu atveju - su neteisėto elektros vartojimo padarymo aplinkybėmis, laikotarpiais, žalos nustatymu bei paskaičiavimu, tačiau lieka neaišku, kokiais duomenimis šią išvadą grindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, šiuo atveju kaltinamajame akte minimi duomenys yra nurodyti. Pažymėtina, kad pagal įstatyminį reglamentavimą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras, jam kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Nagrinėjamu atveju, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi bylą grąžinus prokurorui, buvo atlikta eilė papildomų tyrimo veiksmų, ir prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė teismui. Be to, BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, juolab, kad Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).
17. Aukštesniojo teismo vertinimu, Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartyje nenurodė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šiuo atveju 2017 m. lapkričio 30 d. surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo jam išnagrinėti bylą. Esant šioms aplinkybėms prokuroro skundas tenkinamas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko skundą tenkinti.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalį perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.