Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-14 · Administracinė byla Nr. A-469-1129-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
A-469-1129-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
P.D.
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–1129/07Procesinio sprendimo kategorija 16.6(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P.D. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas prašė teismą panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 3-0-128 TE „Dėl tarnybos eigos", kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos, o taip pat grąžinti jį į ankstesnes Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulinės rinktinės I - ojo būrio vyresniojo patrulio pareigas, priteisiant 41 776,56 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 51, 65). Pareiškėjas paaiškino, kad jis iš vidaus tarnybos buvo atleistas už tai, kad ne darbo metu, 2004 m. vasario 25 d., 15.30 val., Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Kudrėnų kaime, kelio Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai 8.470 km, vairuodamas automobilį neblaivus (lengvo girtumo laipsnio), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu, eismo įvykio metu buvo sužaloti žmonės. Konstatuota, jog tokiu būdu, nepaisydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga, parodydamas nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemindamas pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėjas teigė Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nepažeidęs ir pareigūno vardo nepažeminęs. Pareiškėjas paaiškino, jog baudžiamoji byla dėl autoavarijos buvo nutraukta, susitaikius su nukentėjusiaisiais, o Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nustatyta, kad autoįvykio metu jis automobilį vairavo būdamas blaivus. Be to, pareiškėjas paaiškino prašąs priteisti 41 776,56 Lt sumą už priverstinės pravaikštos laiką, terminą „iki teismo sprendimo priėmimo dienos" siedamas su patikslinto skundo padavimo data - 2006 m. kovo 29 d.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant norminių aktų nuostatų, dėl to, kad, nepaisydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būdamas girtas, sukėlė eismo įvykį, sąmoningai atlikdamas neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga, bei parodydamas nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemindamas pareigūno vardą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu skundą patenkino, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 3-0-128 TE „Dėl tarnybos eigos", kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, panaikino, grąžindamas pareiškėją į ankstesnes Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulinės rinktinės 1 - ojo būrio vyresniojo patrulio pareigas ir priteisdamas jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. kovo 29 d.

Nustatyta, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulinės rinktinės I - ojo būrio vyresniojo patrulio pareigų (b.1.12). Įsakymas priimtas remiantis Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2004 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 12-0-43 bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už tai, kad ne darbo metu, 2004 m. vasario 25 d., 15.30 val., Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Kudrėnų kaime, kelio Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai 8.470 km, būdamas Kelių eismo patrulinės rinktinės pareigūnu ir žinodamas, kad automobilio vairavimas būnant neblaiviam yra administracinis teisės pažeidimas, nepaisė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairavo automobilį neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės, t.y. sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga, šiuo poelgiu pažemindamas pareigūno vardą ir parodydamas nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams (b.l. 72-74).

Teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pažymėdamas, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką (administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas) Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo pagrindas gali būti taikomas tiek už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tarnybinių pareigų atlikimu, tiek ir nesusijusius, tačiau akivaizdžiai žeminančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančius, be to, tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), būtina konstatuoti visumą šios neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.3 p.) ( Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 402, 406).

Bylos faktiniai duomenys patvirtino, kad pareiškėjas neatliko kaltų veiksmų, kuriais būtų pažeminęs pareigūno vardą. Pažymėta, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00269-04, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, susijusią su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, konstatuota, jog iš kaltinimo šalintina kvalifikuojanti pareiškėjo veiką aplinkybė - transporto priemonės vairavimas, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio (b.l. 42-43). Šiuo teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jam ir nukentėjusiesiems susitaikius, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad avariją pareiškėjas padarė blaivus (b.l. 44-45). Nurodyta, jog toks faktinių aplinkybių įvertinimas baudžiamojoje byloje yra neginčytinas ir sukuria teisines pasekmes šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d.).

Nustatyta, jog pareiškėjo kalti veiksmai dėl eismo įvykio kilimo ir eismo įvykio metu kilusių pasekmių pasireiškė jo vairuojamos transporto priemonės išvažiavimu į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrimu su priešpriešiais važiuojančia transporto priemone, nesunkiai sužalojant kitus asmenis, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 164, 172 punktus. Tačiau jie padaryti neatsargiai, nesiekiant tyčia nevykdyti teisės normų reikalavimų. Nors pareiškėjo veiksmais sukeltas eismo įvykis buvo pavojingas, nes jo metu buvo sužaloti žmonės, sugadintas svetimas turtas, teismo konstatavimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas tyčia siekė tokių skaudžių pasekmių. Pareiškėjo veiksmai nevertinti kaip sąmoningas kaltas veikimas, nukreiptas nepaisyti teisės normų reikalavimų, akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos pareigūno vardą, vidaus tarnybos sistemos įstaigų autoritetą, griaunantis pasitikėjimą šiomis įstaigomis ar jas kompromituojantys. Todėl įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškėjas grąžintas į ankstesnes pareigas, atlyginant jam už priverstinės pravaikštos laiką (Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė konkrečios atlygintinos sumos paskaičiavimo, teismas nesiėmė vertinti pareiškėjo nurodytos sumos paskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo, pareiškėjui priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. kovo 29 d.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Apelianto manymu, teismas pažeidė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė pavėluotai (2004 m. rugpjūčio 6 d.), praleidęs vieno mėnesio (nuo skundžiamo akto paskelbimo) terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.), nepagrįstai šį terminą atnaujino. Pažymima, jog pareiškėjas su įsakymu dėl atleidimo buvo supažindintas tą pačią dieną - 2004 m. balandžio 27 d. (tai patvirtina ant įsakymo esantis jo parašas), nuo šios dienos jam tapo žinoma, jog pažeistos jo teisės, ir niekas jam galimybių kreiptis į teismą neapribojo. Teismas be pagrindo nesivadovavo ir 2004 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 12-0-43 įrodymais, pagal kuriuos pareiškėjas automobilį vairavo, būdamas neblaivus (liudytojų E.D., S.L., L.P. parodymai, 2004 m. vasario 25 d. įvykių suvestinė, biologinės terpės siuntimas, 2004 m. vasario 25 d. medicininės apžiūros aktas Nr. 556, 2004 m. balandžio 8 d. specialisto konsultacijos aktas Nr. 3-N/2004), nors jais remdamasis (jie paremti specialistų išvadomis), atsakovas turėjo pagrindą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai atmetė jo atstovo prašymą (2007 m. kovo 7 d. teismo posėdžio protokolas; b. l. 163) paskirti ekspertizę dėl P.D. neblaivumo nustatymo ir pavesti ją atlikti Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijai, įvertinant P. D. apžiūros aktą Nr. 556, 2004 m. vasario 27 d. teismo specialisto išvadą Nr. 705, 2004 m. balandžio 8 d. specialisto konsultaciją Nr. 3-N/2004, atliktą eksperimentą baudžiamojoje byloje ir 2005 m. sausio 15 d. specialisto konsultaciją Nr. 1-N/2005 (baudžiamojoje byloje tokia ekspertizė paskirta nebuvo, o atsakovas, joje nebūdamas šalimi, neturėjo galimybės apskųsti Kauno apygardos teismo nuosprendžio). Atsakovo manymu, byla išspręsta nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, jog teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti. Šiuo atveju po 2004 m. vasario 25 d. autoįvykio iš karto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik 2004 m. liepos 23 d., o 2004 m. vasario 26 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu baigtas 2004 m. balandžio 26 d., t. y. dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, 2004 m. balandžio 27 d. jis atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas remiasi Vidaus tarnybos statuto (patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr.IX-1538) 25 straipsnio 7 dalimi, teigdamas, kad šiuo atveju ši nuostata buvo pažeista, vien jau dėl to jis iš vidaus tarnybos atleistas neteisėtai. Pareiškėjo manymu, teismas pagrįstai pripažino svarbia termino pateikti skundą praleidimo priežastimi tai, kad tik 2004 m. liepos 23 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir paaiškėjo, jog autoįvykio metu jis buvo blaivus. Pareiškėjas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog jo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendis, kurį 2006 m. vasario 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismas paliko galioti. Kadangi baudžiamojoje byloje ištirtos visos aplinkybės, susijusios su autoįvykiu, pareiškėjo teigimu, iš naujo jas tirti administracinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato procesinius skundų padavimo terminus, pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administraciniam teismui turi būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teismas atsisako priimti nagrinėti suinteresuoto asmens skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas skundą dėl 2004 m. balandžio 27 d. atsakovo įsakymo pirmosios instancijos teismui pateikė 2004 m. rugpjūčio 6 d. Iš skundžiamo įsakymo nuorašo matyti, kad pareiškėjas buvo su juo supažindintas priėmimo dieną, taigi skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Kartu su skundu teismui pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas tai, kad tik priėmus nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos, kuriame buvo nustatyta, kad jis vairavo automobilį blaivus, atsirado pagrindas kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino, svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodydamas tai, kad nežinodama ikiteisminio tyrimo rezultatų pareiškėjas negalėjo laiku kreiptis teisminės gynybos, šią teisę ji galėjo realizuoti tik neginčijamai nustačius, kad įvykio metu buvo blaivus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atnaujino terminą skundui paduoti, kadangi pareiškėjo prašyme ir teismo nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys. Galiojantis teisinis reglamentavimas nesieja suinteresuoto asmens teisės skųsti atleidimą iš tarnybos su ikiteisminio tyrimo eiga. Įstatymas taip pat nenumato, kad asmens blaivumo ar neblaivumo faktas gali būti konstatuojamas tik ikiteisminio tyrimo metu. Nesutikdamas su atsakovo kaltinimais, kad autoįvykio metu buvo neblaivus, pareiškėjos turėjo skųsti įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos, jokių teisinių ar faktinių kliūčių, neleidusių tą padaryti per vieno mėnesio terminą, bylos medžiaga nėra nustatyta. Administracinių bylų teisenos taisyklės sudaro galimybę teisėtomis priemonėmis įrodinėti visas aktualias administracinio ginčo aplinkybes, įstatymas taip pat numato galimybę sustabdyti administracinę bylą tuo atveju, jeigu jos išsprendimui svarbi faktinė aplinkybė yra tiriama baudžiamojoje byloje.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakyti priimti jo skundą. Nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus apeliacinėje instancijoje administracinė byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Sigita RudėnaitėArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė