Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, oficialiai bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., teistas:

1). 1996-05-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 str. 1 d., 116 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimu,

2). 1998-06-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 105 str. 8 p. 11 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme,

3). 2008-01-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme; 2011-09-13 paleistas iš Alytaus pataisos namų, 2012-05-17 išbrauktas iš probacijos tarnybos įskaitos, 2012-08-30 atvyko į Kalėjimų departamento prie LR TM Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, 2013-12-27 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2017 metų rugpjūčio 1 d. apie 19.30 val., gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kambaryje, kilusio buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė sugyventinei Ž. B. į veido sritį, tokiu būdu smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariui - sugyventinei Ž. B. sukėlė fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.

Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis D. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nėra namų be dūmų, per tiek metų susirinko po truputį viskas ir įvyko toks ir dalykas paprastas. Gyvenantys 7 metai, po truputį susirinko, kaip sakant ta gyslelė trūko, tą dieną buvo išgėręs ir taip gavosi. Taip ir tyrėjai pasakęs. Tai buvo rugpjūčio 1 dieną, buvo po 7 val. truputį, nes kol atvažiavo pareigūnai, tai jie jį paėmė apie pusę 8 val., tai buvo 19 val., gal kelios minutės. Viskas buvo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj.. Bute vienas kambarys ir koridorius, virtuvė su koridoriumi kartu, įvyko antrame aukšte, ne pirmame. Įvyko kambaryje, bet ne koridoriuje. Buvo išgėręs kiek, nepasakysią kiek įpūtęs. Tą dieną buvo išgėręs ir degtinės, ir alaus. Ryte su sugyventine gėręs, pradėję pyktis, paskui išvažiavęs pas draugą, kad nebūtų ,,kipišo“, grįžęs ir tas viskas prasidėjo, ir paskui tas objektas įvyko. Tai už tą objektą ir papuolęs. Pykęsi dėl mažmožio, nenorintis to dalyko nei kalbėti, nei sakyti. Per 7 metus namuose pas kiekvieną žmogų yra piktumų. Nebuvo niekada konfliktų, po truputį susirinko ir tą dieną taip gavosi. Smurto nebuvo anksčiau niekada. Dviese jie gyvena, dukrytę turi, gyvena Kaune, Garliavoje, birželio 3 d. buvo du metukai, pas krikšto mamą gyvena nuolatos. Sudavęs paprastai, ne kumščiu, o delnu, ne per žandą, o šalia akutės uždavęs, galais pirštų. O kiek moteriai ten reikia. Jai skaudėjo ar ne – išvežė jį, nepaklausęs, po dviejų parų kai grįžęs, nieko nebuvo, nei nepažaliavę, nei nepageltonavę, tiktai tuo metu truputį, užtat jį ir išvežė. Vienas smūgis buvo todėl, kad moteris, o ne karvė, kad daužyti. Jam neleido, ne su vyru muštis, o čia moteris. Iškvietė policiją, todėl, kad ji išsigando. Pirmą kartą taip buvo, išsigando. Niekada ji buvo negavusi, negrasinęs, namuose susiginčiję ir viskas. Per ginčą gavosi. Kad sugyventinės girtumas buvo 4 su viršum, nežinantis. Jis grįžęs į vakarą, jį vakare paėmė, jis visą dieną nebuvęs namie. Prieš tai gėrę dvi dienas. Ji būdavo truputį atsigeria, ji mėgsta radlerį, iš kur tos 4 promilės, nežinantis. Butas priklauso jos mamai V. B., buvo jos mama įsikišusi. Jis susivežęs malkas, susivežęs medienos, tai sako – statysi, darysi, jai nepatiko, ruošęsis daryti malkinę, jai nepatiko, taip ir stovi ta mediena, nieko nedarantis. Kad sugyventinė liepė išsikraustyti – buvo šitas žodis tą dieną, kai šitas įvykis įvyko, ji pasakė – dabar kraustykis, prieš atvažiuojant pareigūnams, po įvykio, jau buvau sudavęs tą smūgį. Sakė – kraustykis, šitas žodis buvo. O prieš tai – ne. Sugyventinė nedirba. Gyvenantis jis iš savo rankų. Sugyventinei irgi papuola uždarbių, irgi dirba pas žmones ji. Dėl to smūgio gailisi, tikrai gailisi, kaltas dėl to pats, save kaltina, ne ką kitą. Čia ne alkoholio esmė buvo, čia buvo paprasčiausiai susirinktas kamuolys. Konflikto iniciatorius buvo pati sugyventinė. Susiginčiję, grįžęs, pradėjo ant jo rėkauti, gavosi konfliktas, po to tas dalykas ir gavosi. Jeigu būtų blaivas, niekados nebūtų taip padaręs, jau gyvenime atsimokinęs, nereikia tų namų. Teistas ir už tyčinį nužudymą, už 105, 135 str.1 d. Ar sugyventinės nenužudysiąs – dar gražiau, jau seniai tai būtų padaręs, jam to nereikia. Kai nužudymas buvo, buvęs neblaivus, ne iš anksto apgalvotas, taip gavosi. Dabar kontroliuojantis save. Ateity – jis ir taip ramiai sėdintis, nori ramiai nugyventi iki senatvės, kontroliuojantis save, stengiasi kontroliuoti save, gersiąs alučio buteliuką prie televizoriaus, per Kalėdas taurę vyno - ar tai gėrimas. Nuo alučio jam viskas neprasideda. Sugyventinė jei nori, nusiperka radlerio, atsigeria, kartais nusiperkantys alaus tradicinio. Jei teismas skirtų gydymą nuo alkoholizmo, nesutiktų, jis nepriklausomas nuo alkoholio, šiandien gali imti ir negerti. Atsiprašęs nukentėjusiosios, susitaikę, ji atleido, pas tyrėją dovanojo net. Jis daugiau nekelsiąs rankos, prisižadantis. Paskui sau prisieksiąs. Nukentėjusioji Ž. B. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad susitaikę. Konfliktas įvyko, nes per daug girtas buvo. Dabar jau lyg negeria, apsiramino. Paskutinį kartą kai pakėlė ranką, kreipusis į policiją. Kai pirmą kartą buvo iškvietusi policiją, nuvežė pas tetukę, sako – lik miegoti, sako – išsiblaivysi, grįši namo. Grįžo dar girtesnis ir dar ranką pakėlė. Iškvietusi antrą kartą policininkus, ir po to jau išvežė. Dabar jau susitaikę. Atleidusi jau vien mergaitės tiktai. Tai gerai, kad nešokinėja jau. Atsiprašė žodžiais. Kaltinamajam D. R. pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam, gynėjui bei prokurorui sutinkant, nukentėjusiajai neprieštaraujant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai įrodymai:Nukentėjusiosios Ž. B. parodymai, kad D. R. jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena 7 metus, jos motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., turi vieną bendrą vaiką - mergytę D. B., 2 metų amžiaus, kurią augina globą turinti jos sesuo. Su sugyventiniu veda bendrą ūkį. Jos šeima įrašyta į socialinės rizikos grupę. 2017-08-01 dienos metu kartu su sugyventiniu D. R. buvo namuose, kambaryje dviese vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. gėrė stiprų alų. Paskui sugyventinis kažkuriuo momentu iš namų išėjo pas kažkokį draugą ir į namus grįžo kažkur po 19.00 val. Grįžęs į namus, jis dar išgėrė alaus ir pradėjo be jokios priežasties žodžiais kabinėtis. Ji liepė apsiraminti, tačiau sugyventinis liepė neaiškinti ir kambaryje rankos delnu jai vieną kartą sudavė į kairės pusės veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, suduotoje vietoje skaudėjo. Iš karto paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešusi apie įvykį. Medicininė pagalba kviesta nebuvo, nes didesnė žala nebuvo padaryta, pas šeimos gydytoją tolimesniam gydymuisi nesikreipusi, pas teismo med. ekspertus vykti atsisakiusi, kadangi smūgio sudavimo metu jautusi tik fizinį skausmą. Daugiau konfliktą mačiusių asmenų nėra, kambaryje buvo tik ji ir sugyventinis D. R.. Su sugyventiniu ne kartą žodžiu konfliktavusi, anksčiau smurto atvejų yra buvę, tačiau niekada su pareiškimu į policiją nesikreipusi, nes visada susitaikydavę. Nepageidaujanti su juo gyventi skyriumi. Konfliktas truko trumpą laiką ( b.b. 22-23 l.). Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame 2017-08-01 20:00---20:30 apžiūrėta įvykio vieta -daugiabučio gyvenamojo namo butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., bei nustatyta, kad butas, kuriame buvo smurtaujama, yra daugiabučio namo antrame aukšte. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų duomenų, galinčių turėti reikšmės tolimesniam įvykio tyrimui nerasta ( b.b. 11-15 l.);Asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-08-02 10:24--10:34 val. atlikta nukentėjusiosios Ž. B. kūno apžiūra. Nustatyta, kad kairės pusės veido srityje, po kaire akimi, matoma nežymi violetinės spalvos mėlynė ( b.b. 26-28 l.);Neblaivumo patikrinimų registracijos žurnalo įrašų kopija, iš kurios matyti, kad 2017-08-01 22:04 val. D. R. nustatytas 2,65 promilių neblaivumas ( b.b. 81 l.).

Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.Kaltinamasis D. R. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str.2 d.., teigdamas, kad būdamas neblaivus sudavęs savo sugyventinei į veidą ranka, dėk ko ji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji Ž. B. patvirtino, kad jam kaltinamasis jai sudavė į veidą vieną kartą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Kad nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis į veidą, patvirtina nukentėjusiosios kūno apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota jos veide mušimo žymė. Teismas šiuos paminėtus duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės įrodymais, ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą neginčijamai nustatė, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 str.2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis D. R., jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Dėl BK 38 str.1 d. taikymo.

BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.BK 38 straipsnis, net ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikią teisę, be ne pareigą, nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pats teismas konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusioji atleido nuteistajam, jie susitaikė, nėra pagrindas teismui taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį. Taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą, ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvadą dėl šios sąlygos buvimo galima padaryti tik įvertinus su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Kaltinamasis turi neišnykusį teistumą už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. 1995-11-06 nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. BK 116 str.1 d., t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. 1998-06-26 nuteistas pagal 1961 m. BK 105 str.8 p., už nužudymą. 2008-01-14 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 135 str.1 d. už sunkų sveikatos sutrikdymą, jį padarė būdamas neblaivus, bausmę atlikęs 2013-12-27.Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyriaus 2017-08-02 pažymoje nurodoma, kad Ž. B. ir D. R. šeima nuo 2015-08-18 įrašyta į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku ir alkoholio vartojimo, Ž. B. dukrai nuo 2015-09-02 nustatyta laikinoji globa (b.31 l.). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų, matyti, kad kaltinamasis padarė administracinius teisės pažeidimu būdamas neblaivus - 2014-02-16, 2014-07-08, 2015-05-17, 2016-01-17, 2016-01-17, 2016-03-18, 2016-04-28, 2016-06-29, 2016-07-07, 2016-12-18, 2017-03-18, 2017-07-24, iš viso 12 kartų (b.b.48-56 l.). Nukentėjusioji Ž. B. teigė, kad su kaltinamuoju ne kartą konfliktavusi, anksčiau jis yra vartojęs smurtą, tačiau į policiją nesikreipusi. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad jis toliau gerti alkoholį atsisakyti neketina, tik gers mažesnius kiekius, priklausomybės nuo alkoholio neturi, gali ir negerti. Teismas atsižvelgdamas į šias aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam būdingas nuolatinis alkoholio vartojimas ir su tuo susijęs smurto panaudojimas, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, o jo gyvenimo būdo pasekmė, po nusikaltimo padarymo iš esmės jo gyvenimo būdas nepasikeitė, toliau gyvena su sutuoktine, alkoholio vartojimą nutraukti nežada. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, ir todėl BK 38 str. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos jo atžvilgiu nėra taikytinos.Bausmės skyrimas.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Kaltinamasis D. R. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo spręsti konfliktą panaudojant smurtą. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis. Kaltinamasis prieš tai teistas tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.2 d.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.), taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.). Jo padėtį gerinanti aplinkybė yra ta, kad jis sudavė nukentėjusiajai tik vieną smūgį į veido sritį, kuris sukėlė fizinį skausmą, šį nusikaltimą padarė praėjus daugiau kaip trys metai po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ankščiau nėra teistas už smurto panaudojimą prie nukentėjusiąją sugyventinę Ž. B..Atsižvelgdamas į aplinkybes, išvardintas šio nuosprendžio 5.3 punkte, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmė nėra skirtina, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti jam skyrus švelnesnę bausmę - laisvės apribojimą, su jam individualiai parinktais teismo įpareigojimais ir draudimais. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas 1 m. 6 mėnesiams. Jam skirtini teismo įpareigojimai: būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val. ryto (BK 48 str. 6 d.1 p.), pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d.3 p.), draudimas naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas (BK 48 str. 5 d.3 p.).Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.1 d.), ir skirtina 1 m. laisvės apribojimo bausmė su teismo įpareigojimais ir draudimais. D. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 22:00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 13 val. 05 min. (b.b. 85, 89 l.), todėl jam į paskirtą bausmę laikantis bausmių keitimo taisyklių įskaitytinos keturios laisvės apribojimo dienos (viena diena yra skaičiuojama už laikotarpį nuo 00:00 val. iki 24:00) (BK 66 str., 65 str. 1 d.1 p. b.papunktis)

Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam D. R. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b.b.79,80 l.) nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str.3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str.1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p., 64¹ str., 140 str.2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laivės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę,

skirti šiuos teismo draudimus: uždrausti naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas),

skirti šiuos teismo įpareigojimus: įpareigoti būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas),

teismo draudimus ir įpareigojimus skirti visam laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikui - 1 (vieniems) metams,

bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos,

į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaičiuoti kaltinamojo prabūtą laikiname sulaikyme laiką nuo 2017 m. gegužės 21 d. 17:40 val. iki 2017 m. gegužės 22 d. 13 val. 10 min. (4 (keturias) dienas).

D. R. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis); jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalis).

D. R. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo nuo nuorašo jam įteikimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.