Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2014-02-08, 4 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį „Opel Zefira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė gale stovintį automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

R. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad išvažiavo iš kiemo, o grįžęs atgal ir kliudė mašiną, pasistatė automobilį ir nuėjo ieškoti kito automobilio savininko. Galėjo būti vasario 8 d., apie 3 val. nakties. Jis važiavo su „Zefira“, o atsitrenkė į automobilį „Honda“. Sugadino bamperį ir galinę lempą. Buvo susipykęs su tėvais, norėjo važiuoti pas senelius. Automobiliui „Honda“ sugadino kairį kampą, jo automobiliui - galinė lempa kairės pusės. Vairuoti automobilį moka. Automobilį pastatė, ėjo pas tėtį, kad surastų savininką. Praėjo gal pusė valandos, kol rado savininką. Žalą atlygino tėtis.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad atėjo kaimynas. Pažadino jį D. P., tai buvo naktį vasario 8 d., apie 4 val. Pasakė, kad užkabino jo mašiną. Išėjo į kiemą, buvo sudaužytas automobilio buferis, stiklas žibinto. Policija jau buvo atvykusi. Tada jie kalbėjosi. Policininkai nieko nesakė, o jie sakė, kad patys susitvarkys, nes jie kaimynai. Deklaracijos nepildė, nes neapsimoka. Jie susitarė tarp kaimynų. Žalą jam atlygino. D. P. buvo tą naktį su sveikata blogai, policija jam iškvietė greitąją. Prašo neskirti didelės baudos, žalą jam atlygino, pretenzijų neturi.

Liudytojas D. P. parodė, kad R. P. yra jo sūnus. Iš dalies yra patys kalti, kaip šeima. Šeimoje yra nesantarvė. Sūnus paėmė automobilio antrus raktelius. Paskui atėjo ir pasakė, kad sugadino mašiną. Jis pats automobilio nepasigedo, manė, kad sūnus išėjo į kiemą. Jie 12 metų gyvena tame name, išėjo, apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad „Honda“ yra A. Ž.. Nuėjo pas jį, atsiprašė. Išėjo į gatvę, policija jau buvo atvykusi, deklaracijos nepildė, nes jis neteko sąmonės. Nieko nepamena. Jų tikslas buvo užpildyti deklaraciją. Jis kaip įstatiminis astovas norėjo atlyginti žalą ir viską sutvarkyti. Žalą atlygino, leido kaimynui naudotis kitu savo automobiliu, kad jis neturėtų dėl to nepatogumų.

Liudytoja S. G. parodė, kad nuvažiavo pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini). Priėjo jaunuolis ir pasakė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Tas jaunuolis sėdi čia. Sakė, kad savavališkai paėmė tėčio automobilį ir apgadino kitą. Jie nesutarė dėl deklaracijos, o jaunuolis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Automobilius fotografavo ji. Buvo sudagintas „Zefyros“ kairės pusės žibintas, „Hondos“ taip pat kairės. Ten buvo jaunuolis, jo tėtis, kitas asmuo. Kadangi jaunuolis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, surašė protokolą. Dar atvyko greitoji, nes jaunuolio tėvui pasidarė bloga su sveikata.

Liudytojas T. J. parodė, kad dalyvių asmeniškai nepažįsta. Apie įvykį žino tik iš kolegų. Jis įvykio vietoje nebuvo. Iš medžiagos nustatė, kad jaunuolis vairavo be teisių. Šiuo atveju kadangi vairavo be teisių, pareigūnai turėjo surašyti.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių „Opel Zefira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos (5 b. l.).

Iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų su fotolentelėmis matyti, jog automobiliui „Opel Zefira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: apgadintas galinis bamperis kairės pusės žibintas; automobiliui „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai : galinis bamperis, kairės pusės galinsi sparnas, kairės pusės galinis žibintas. (12-14 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, jo paties paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, jo paties, taip pat D. P., A. Ž. paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu su fotolentelėmis. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t.y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. P. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmė A. Ž. priklausančio automobilio apgadinimą. Todėl pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal LVAT praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui: KET 231.1, 234 punktuose yra nurodyta, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklėse nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl R. P. suvokimo sukėlus eismo įvykį. R. P. iškart pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad iš karto po įvykio, pastatęs savo vairuojamą automobilį, grįžo namo ir apie padarytą eismo įvykį papasakojo tėvui D. P. tam, kad būtų galima susirasti apgadinto automobilio savininką. Teismas atkreipia dėmesį ir aplinkybę, kad R. P. yra nepilnametis ir teisių vairuoti nėra įgijęs. Einant ieškoti apgadinto automobilio Honda Civic vairuotojo, jie kieme sutiko policijos pareigūnus. Nukentėjusysis A. Ž. patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, patvirtindamas, kad jam apie įvykį pranešė D. P., policijai sakė, kad patys susitvarkys, kadangi su R. P. tėvu D. P. daug metų yra kaimynai.

Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, teismas mano, kad R. P., pasišalindamas iš įvykio vietos, po to, kai kliudė kitą automobilį ir palikęs savo automobilį įvykio vietoje išėjo ieškoti apgadinto automobilio savininko, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. R. P. galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi (b. l. 28), yra nepilnametis. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, atlygino žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1, 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. P. skirtina pusė sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – minimalios baudos (ATPK 20, 24, 30² str.).

Išaiškintina, jeigu nepilnametis neturi savo turto, bauda išieškoma iš jo tėvų arba globėjų (rūpintojų). Laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (ATPK 312-314 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, R. P. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.