Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja I. Š. paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: kad pareiškėjos motina D. Š. po savo sutuoktinio ( ir pareiškėjos tėvo) A. Š. mirties 1994 m.priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti; kad pareiškėja po savo tėvo A. Š. mirties 1994-08-10 priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti; taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra D. Š., mirusios 2017m., nuosavybė; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra A. Š., mirusio 1994m., nuosavybė.

Pareiškime nurodyta, kad 2017m. mirė pareiškėjos motina D. Š., kuri iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini); vienintelė įpėdinė yra pati pareiškėja. Po pareiškėjo motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyta pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjos tėvas A. Š. mirė 1994 m.. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra pareiškimų apie palikimo priėmimą. Pareiškėjai kreipusis į notarų biurą dėl tėvo turto paveldėjimo, paaiškėjo, kad tiek pareiškėja, tiek pareiškėjos motina praleido terminą šiam palikimui priimti. Nurodo, kad po tėvo mirties bute buvo atliktas remontas iš asmeninių pareiškėjos ir pareiškėjos motinos lėšų, šiame bute nepertraukiamai gyveno tiek D. Š., tiek pareiškėja, savalaikiai kiekvieną mėnesį mokami visi buto komunaliniai mokesčiai, t.y. butas buvo prižiūrimas abiejų paveldėtojų (1-2 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. Š. prašė tenkinti pareiškimą ir nustatyti visus juridinę reikšmę turinčius faktus, nes jie reikalingi paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos pareiškime.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė pareiškimui neprieštaraujantis ir prašo teismo spręsti savo nuožiūra (13-14 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01.

Iš teiktų pareiškėjos paaiškinimų, rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjos I. Š. tėvas ir D. Š. sutuoktinis buvo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė 1994m. (5 b.l.). Pareiškėjos motina ir miręs jos sutuoktinis santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl po A. Š. mirties atsirado palikimas, t.y. ½ dalis minėto buto. Pareiškėja pateikė duomenis, kad šiuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta (16 b.l.), iš pateiktos namų knygos matyti, kad tame bute gyveno ir mirusi pareiškėjos motina D. Š., kas patvirtina, jog tiek pareiškėja, tiek pareiškėjos motina naudojosi visus butu, jame gyveno ir savalaikiai kas mėnesį mokėjo už butui teikiamus komunalinius patarnavimus. Viso buto valdymo faktą patvirtina ir posėdžio metu apklaustos liudytojos R. Ž. ir L. G.. Įvertinus surinktus įrodymus, pripažintina, kad D. Š. faktiniu valdymu po sutuoktinio A. Š. mirties priėmė atsiradusį palikimą. Taip pat pripažintina, kad pareiškėja I. Š. po tėvo A. Š. mirties priėmė jai tenkančio palikimo dalį, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja ir jos motina D. Š. iš karto po palikėjo A. Š. mirties atsiradusį palikimą, nes toliau gyveno minimame bute, juo rūpinosi, kas mėnesį mokėjo visus komunalinius mokesčius, todėl palikimą priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties. A. Š. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas teisme, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja ir jos motina D. Š. mirusio tėvo ir sutuoktinio A. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Teismas netenkina pareiškėjos prašymo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklausė D. Š. ir A. Š.. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bendrąją jungtine sutuoktinių pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (patvirtinto Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1969 m. liepos 16 d. įsaku Nr. VII-327 ir galiojusio tiek A. Š. mirties metu, tiek buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu) 21 straipsnyje, kuriame numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip D. Š. nuosavybė, tačiau įgytas iš valstybės pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr.I-1374, 1992-07-23 pirkimo sutarties pagrindu ir santuokos su A. Š. metu, todėl laikytina, kad butas priklausė idealiosiomis dalimis D. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1,2 d., 3.88 str. 2 d.). Dėl tokio sutuoktinių turto teisinio reglamentavimo papildomai nustatinėti kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybės dalių aptariamame paveldime turte nereikia. Todėl atmestini pareiškėjos reikalavimai dėl dar dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. t.y. dėl sutuoktinių D. Š. ir A. Š. ½ nuosavybės dalių nustatymo nekilnojamame turte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m., po savo sutuoktinio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimo turto dalį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimo turto dalį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Likusioje reikalavimų dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.