Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,

dalyvaujant apelianto atstovams advokatui Arnui Uleckui, vadovui D. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “ITR grupė” apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hanse Trailer“ ieškinį atsakovui UAB „ITR grupė“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Hanse Trailer“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo „ITR grupė“ 14039,44 Lt skolos, 1010,84 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2013 m. spalio 7 d. pas ieškovą užsisakė puspriekabės valstybinis Nr. EZ 799 važiuoklės Nr. 3174746 remonto darbus po apgadinimo autoįvykyje. Už atliktus darbus atsakovui išrašyta PVM sąskaita faktūra HTL 6003506 ir HTL 6003516, tačiau atsakovas pagal jas neatsiskaitė ir yra skolingas ieškovui 15050,28 Lt. Atsakovas 2014 m. birželio 17 d. raštu kreipėsi į ieškovą pateikdamas mokėjimo grafiką, kas patvirtina, kad atsakovas skolą pripažįsta. Ieškovo nuomone, tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Ieškovas atsakovo atžvilgiu nebuvo prisiėmęs įsipareigojimų dėl tarpininkavimo sureguliuojant žalą, kadangi draudiminiai santykiai siejo išimtinai atsakovą ir jo draudiką. Visi susirašinėjimai ir informacija atsakovo draudikui buvo siunčiami atsakovo prašymu. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus žalos sureguliavimo byloje, nesielgė kaip atidus ir rūpestingas transporto priemonės savininkas ir tinkamai neteikė žalos atlyginimo dokumentų draudikui, o pavedimais, kurie neturėjo jokio teisinio pagrindo, aptartus veiksmus nurodydavo atlikti ieškovo atstovui. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog Preliminari atstatomojo remonto darbų sąmata Nr. 004390 atsakovui pateikta kartu su remonto paslaugų užsakymu Nr. U004390. Kad preliminari remonto darbų kaina buvo žinoma atsakovui, patvirtina 2013 m. spalio 8 d. atsakovo vadovo laiškas ieškovo atstovui. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. Preliminariu sprendimu ieškovo UAB „Hanse Trailer“ ieškinį tenkino ir nusprendė išieškoti iš UAB „ITR grupė“ 14039,44 Lt skolos, 1010,84 Lt, 1026 Lt bylinėjimosi išlaidų bei šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15050,28 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad be puspriekabės apgadinimo remonto paslaugų atsakovas 2013 m. spalio 7 d. remonto paslaugų užsakymu Nr. U004390 užsakė iš ieškovo papildomai sumontuoti įrankių dėžę ir palečių dėžę tentui. Už šias paslaugas ieškovas atsakovui pateikė 2013 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija HTL6 Nr. 003506 5057,80 Lt sumai, dėl šių darbų atsakovas ieškovui neturi jokių pretenzijų ir yra šią sumą apmokėjęs. Nesutinka su atliktomis puspriekabės remonto paslaugomis, atliktų darbų apimtimi ir jų kaina. Autoįvykio, dėl kurio buvo apgadinta minėta puspriekabė metu, ji buvo apdrausta „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje. Atsakovo darbuotojas nuvežęs puspriekabę ieškovui buvo patikintas, kad ieškovas visus reikalingus remonto darbus ir jų kainas derins su Draudimo bendrove BTA. Dėl tokios tvarkos patikintas ir atsakovo direktorius. Apie derinamą darbų sąmatą atsakovas nieko nežinojo ir nebuvo informuotas. Atsakovui taip pat nebuvo pateikta ir 2013 m. spalio 7 d. Preliminari atstatomojo remonto darbų sąmata Nr. 004390, kuria ieškovas remiasi ieškinyje. Iš byloje esančio ieškovo susirašinėjimo su draudimo bendrove matyti, jog draudimo bendrovės atstovas 2014 m. spalio 30 d. informavo ieškovą, kad sąmata suteikus nuolaidą pagal galimybes suderinta bei informavo ieškovą, jog įvykis neregistruotas policijoje, todėl maksimali išmoka 4000 Lt, minus 700 Lt išskaita. Apie remonto darbų kainą ir kad puspriekabė jau suremontuota, atsakovas sužinojo 2013 m. spalio 31 d. gavęs ieškovo siųstą PVM sąskaitą – faktūrą. Tai reiškia, kad darbų sąmatą ir apimtį ieškovas derino ne su atsakovu, o su draudimo bendrove. Ieškovas, žinodamas, jog draudimo bendrovė atsisako padengti visas puspriekabės remonto išlaidas, sąmatos su atsakovu nederino ir ėmėsi remontuoti puspriekabę. Tuo tarpu draudimo bendrovė apie ketinimus atsisakyti mokėti visą remonto darbų kainą atsakovą informavo tik 2014 m. sausio 16 d. Atsakovui iki šiol nėra žinoma ar ši draudimo išmoka yra sumokėta ieškovui. Atsakovas nebuvo išreiškęs valios dėl sutarties kainos, kas laikytina esmine tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių sąlyga. Net jeigu atsakovas ir būtų sutikęs su tokios apimties darbų sąmata, joje nurodomos darbų ir medžiagų kainos yra aiškiai per didelės ir neatitinka rinkos kainų bei sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Taigi, šiuo atveju šalims nesusitarus dėl kainos, remiantis CK 6.313 str. 2 d. kaina turėtų būti nustatoma, pagal rinkos kainas. Atkreipė dėmesį, jog nėra žinoma ar visi ieškovo atlikti remonto darbai buvo būtini puspriekabės suremontavimui. Atsakovo ieškovui pateiktas 2014 m. birželio 17 d. mokėjimo grafikas neįrodo atsakovo sutikimo su nurodoma skola, o yra vertintinas kaip siekis ginčą išspręsti taikiai. Atsakovas taip pat nesutiko su reikalaujamais priteisti delspinigiais, kadangi jokio rašytinio susitarimo dėl netesybų tarp šalių nebuvo sudaryta (CK 6.71 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu 2014 m. liepos 30 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus konstatavo, kad atsakovas, kaip remonto darbų užsakovas, turi prievolę sumokėti ieškovui už atliktą priekabos remontą pagal ieškovo pateiktą 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas pateikęs priekabą ieškovui suremontuoti ir ją atsiėmęs, nesielgė rūpestingai ir atsakingai – dėl remonto darbų apmokėjimo nesikreipė nei į ieškovą nei į draudimo kompaniją, taip pat ieškovui pateikė 2014 m. birželio 17 d. mokėjimo grafiką, kuriame nurodoma, kokiu grafiku bus sumokėta 13000 Lt dydžio skola. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog atsakovo pateikta 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Bredta“ darbų sąmata negali būti tinkamu įrodymu grindžiant poziciją dėl per didelės darbų kainos, kadangi ji neįrodo, jog 2013 m. spalio mėn. atliktas priekabos remontas galėjo būti atliktas už UAB „Bredta“ nurodytą kainą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog prie sąmatos nėra pridėtų įrodymų, jog UAB „Bredta“ turi teisę teikti tokių transporto priemonių servizo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl pavėluotų mokėjimų pagal rangos sutartį, todėl šis sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo ir prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl ieškovo pagrįstai reikalauja palūkanų vadovaudamasis minėtame įstatyme nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ITR grupė“ prašė panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. preliminarų sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovo ir atsakovo, tačiau nesutinka su ieškovo reikalaujamu ir pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu, kadangi darbų apimtis, reikalingos detalės bei darbų ir detalių apimties ir kaina su ieškovu nebuvo derinama ir ieškovas savavališkai ėmėsi remontuoti puspriekabę. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pats atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir neva pats elgėsi nerūpestingai nesikreipdamas nei į ieškovą nei į draudimo kompaniją, tačiau šie argumentai nepaneigia, kad ieškovas darbų ir detalių kainos bei apimties nederino su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė nei vieno argumento ar aplinkybės, kuri patvirtintų, jog atsakovas išreiškė valią, kad puspriekabės remonto darbai būtų atliekami už tokią didelę kainą – 16281,64 Lt.Ieškovas patikino atsakovą, kad visi reikalingi darbai ir jų kainos bus derinamos su draudimo bendrove. 2013 m. spalio 7 d. Preliminari atstatomojo remonto darbų sąmata Nr. 004390 atsakovui nebuvo įteikta ir nebuvo suderinta jokiais būdais, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į šias aplinkybes priteisė skolą iš atsakovo. 2013 m. spalio 8 d. atsakovo direktoriaus laišku ieškovui nurodyta ieškovo darbuotojui pradėti derinti sąmatą, tačiau tai nebuvo sutikimas ar leidimas remontuoti už ieškovo nurodomą kainą, juolab, kad tuo metu net preliminari darbų kaina atsakovui nebuvo žinoma. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog darbų kainą ieškovas derino su draudimo bendrove, o ne su atsakovu. Ieškovas žinodamas, kad draudimo bendrovė ketina padengti tik dalį remonto išlaidų, o už likusias paslaugas turės atsiskaityti atsakovas, su juo nederino remonto darbų apimties ir kainos.Atsakovas prašė įtraukti draudimo bendrovę trečiuoju asmeniu, kadangi remonto darbų sąmatą neturint įgaliojimo su ieškovu derino draudimo bendrovės atstovas, o ieškovas gavęs tokį pritarimą ėmėsi remontuoti puspriekabę. Remiantis CK 2.133 str. 6 d. ir nustačius, kad ieškovas nederino sąmatos su atsakovu, priimtas teismo sprendimas neabejotinai turi įtakos draudimo bendrovės teisėms ir pareigoms (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepaisant šių aplinkybių ne tik kad neįtraukė bendrovės trečiuoju asmeniu, tačiau iš viso neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo pareikšto prašymo.Nors Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tačiau tai gali būti ir pirkimo pardavimo santykiai. Remiantis CK 6.313 str. 2 d., 6.653 str. 1 d. nuostatomis, galima teigti, kad šalims nesusitarus dėl kainos ji nustatoma, pagal rinkos kainas arba protingumo kriterijus. Taigi, kaina yra esminė sąlyga ir ieškovas prieš pradėdamas puspriekabės darbus turėjo pareigą atskleisti atsakovui remonto darbų sąmatą ir tik gavęs atsakovo pritarimą imtis remonto darbų. Tai, kad ieškovo reikalaujama darbų kaina neatitinka nei rinkos kainų, nei protingumo kriterijų patvirtina ir atsakovo pateikta UAB „Bredta“ sudaryta sąmata. Tai, kad kaina yra esminė sutarties sąlyga patvirtina ir kitos atsakovo prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, t.y. Valstybinės kelių transporto inspekcijos techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 17 p.Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalaujamus delspinigius priteisė vadovaudamasis LR CK 6.37 str. ir LR Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Tačiau vadovaujantis šiuo įstatymu palūkanos nustatomos ir jų dydis išreiškiamas metinių palūkanų norma, kuri kinta. Tuo tarpu ieškovo paskaičiuoti delspinigiai – 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. ne taikant metinę palūkanų normą. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neatribojo prašomų priteisti delspinigių nuo palūkanų, taip netinkamai kvalifikuodamas prašomos priteisti sumos prigimtį. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokio rašytinio susitarimo dėl netesybų kaip ir dėl delspinigių dydžio, todėl jie nepriteistini.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo užkirsta galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareikšdamas prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo, atsakovas prašė apklausti liudytojus, t.y. atsakovo direktorių D. K., ir atsakovo vairuotoją B. B., tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik kad bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau netgi nepasisakė dėl atsakovo pareikštų prašymų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas UAB „Hanse Trailer“ prašė jį atmesti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Nepagrįstas apelianto argumentas, kad remonto darbų kaina nebuvo suderinta su atsakovu. Preliminari atstatomojo remonto darbų sąmata Nr. 004390 atsakovui pateikta kartu su remonto paslaugų užsakymu Nr. U004390. Kad kaina atsakovui buvo žinoma patvirtina ir 2013 m. spalio 8 d. atsakovo vadovo laiškas ieškovo atstovui, kuriuo šis patvirtina sąmatos buvimą ir prašo ją pateikti derinimui draudimo bendrovei. 2013 m. spalio 31 d. atsakovo vadovo laiškas ieškovo atstovui patvirtina, kad atsakovas gavęs sąskaitą už atliktus darbus bei 2013 m. lapkričio 2 d. pranešimą apie puspriekabę, jokių prieštaravimų dėl suteiktų paslaugų kainos nereiškė. Ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas taip pat pateikė skolos mokėjimo grafiką ieškovui, kas patvirtina sutikimą su skola.Pažymėjo, jog ieškovo su atsakovo draudiku nesieja jokie teisiniai santykiai, ieškovas atsakovo atžvilgiu nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų dėl tarpininkavimo žalos sureguliavime. Visi susirašinėjimai bei informacijos pateikimas atsakovo draudikui buvo atliekami paties atsakovo prašymu. Atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus žalos sureguliavime su savo draudiku, pavesdamas draudikui teikti žalos atlyginimo dokumentus ieškovo atstovui. Jokių veiksmų už atsakovą savo iniciatyva ar jo vardu ieškovas neatliko. Tuo tarpu byloje duomenų, kad atsakovo draudikas būtų įgaliotas atsakovo vardu užsakyti puspriekabės remonto paslaugas ar derinti jų kaina, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų įgaliotas veikti atsakovo vardu santykyje su užsakovu.Apelianto argumentai dėl draudimo bendrovės neįtraukimo trečiuoju asmeniu atmestini kaip nepagrįsti, nenurodžius kokiu būdu sprendimas šioje byloje galėtų turėti įtakos draudimo bendrovės teisėms ir pareigoms.Tarp šalių kilusio teisinio santykio atveju įstatymas nereikalauja susitarti dėl darbų kainos. Atsakovo nurodymas, jog kaina nebuvo derinama, juolab kad remontas trunka ne vieną dieną, galėtų būti vertinamas kaip aplaidus ir nerūpestingas atsakovo elgesys, įvertinant ir tai, atsakovas yra juridinis asmuo, profesionalus transporto paslaugų teikėjas, kuris savo veikloje tas pačias paslaugas, pagal tuos pačius įkainius yra pirkęs iš ieškovo bei tinkamai atsiskaitęs.Atsakovo nurodyto 2014 m. rugpjūčio 7 d. aprašo nuostatos šiuo atveju netaikytinos, kadangi šalis siejantys santykiai atsirado 2013 m. spalio 7 d.Pažymėtina ir tai, kad įprastai draudikai draudimo sutartyse įtvirtina nuostatą dėl remonto paslaugų kainos atitikimo rinkos kainai. Dėl šios priežasties tarp šalių suderinta remonto paslaugų kaina, turėjo būti siunčiama atsakovo draudikui, kurias kainą įvardijo kaip atitinkančią rinkos kainas.Atsakovo byloje pateikta UAB „Bredta“ sąmata nevertintina šioje byloje, kadangi ji sudaryta vadovaujantis tik apgadintos puspriekabės fotografijomis. Atsakovui priklausanti puspriekabė, kuri buvo remontuota pagaminta SchmitzCargobull gamintojo, tuo tarpu UAB „Bredta“ nėra įtraukta į oficialų šio gamintojo serviso partnerių sąrašą.Reikalaudamas priteisti palūkanas ieškovas vadovavosi LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. nuostatas, tai atsispindi buhalterinėje pažymoje apie priskaičiuotas palūkanas.Nepagrįsti apelianto argumentai, dėl pažeistos teisės, liudytojais byloje neapklausus atsakovo prašomų asmenų. Pažymėtina, kad asmenys, kuriuos apklausti prašė atsakovas yra susiję su atsakovu ir suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl papildomas liudytojų apklausimas neturėjo esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodomus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus puspriekabės remonto darbus, atsakovui teigiant, kad ieškovas prieš atlikdamas remontą nesuderino remonto kainos su atsakovu, todėl atsakovui nekyla pareiga apmokėti už atliktus darbus, taip pat apelianto nuomone byloje nesant teisinio pagrindo priteisti delspinigiai.

Dėl skolos priteisimo

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog remonto darbų kainą buvo derinama su atsakovu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, ieškovas darbus atliko ir suremontavo puspriekabę, todėl atsakovas turi prievolę už šiuo darbus sumokėti. Aplinkybę, kad atsakovas pateikęs priekabą remontui, o po to ją suremontuotą atsiėmęs iš ieškovo dėl remonto darbų apmokėjimo nesikreipė nei į ieškovą nei į draudimo kompaniją, teismas vertino kaip paties atsakovo nerūpestingumą ir neatsakingumą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Pažymėtina, kad rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 str. 1 d., 1.71 str.). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.). Tai reiškia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 str. 5 d. nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis ir kas gavo naudą dėl puspriekabės būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo. Bylos medžiaga nustatyta ir apeliantas neginčija, kad 2013 m. spalio 7 d. atsakovo vairuotojas pristatė ieškovui autoįvykyje apgadintą puspriekabę SCHMITZ SCS 24/L valst. Nr. EZ 799 ir pateikė ieškovui užsakymą Nr. U004390 atlikti puspriekabės remonto darbus (b.l.5). Preliminarioje atstatomojo remonto darbų sąmatoje Nr. 004390, kuri yra užsakymo Nr. U004390 tęsinys, nurodytas valstybinės priekabos numeris ir preliminari darbų kaina, t.y.18320,82. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie veiksmai patvirtina tą aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis – atsakovas automobilio remontui pasirinko ieškovą, pasirašė paslaugų teikimo užsakymą, priėmė darbo rezultatą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų. Priešingai, atsakovas pripažino savo prievolę ieškovui, 2014 m. birželio 17 d. pateikdamas skolos mokėjimo grafiką (b.l. 33). Kaip minėta, įstatymas nenumato privalomos rangos sutarties rašytinės formos, todėl iš nurodytų atsakovo veiksmų matyti atsakovo valia sudaryti nurodytą sandorį. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytus motyvus atmestini ir atsakovo argumentai, jog remonto darbų kainą šiuo atveju turėjo būti derinama tarp ieškovo ir puspriekabės draudiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė šios aplinkybės, t.y. nenurodė draudimo sutarties nuostatų, įpareigojančių draudiką derinti remonto darbų kainą su atsakovo pasirinktu autoservisu. Taip pat nepateikė įrodymų, jog ieškovas kokiu nors būdu būtų įsipareigojęs derinti remonto darbų kainą su draudimo bendrove. Atsakovo pateikti laiškai šios aplinkybes taip pat nepatvirtina, tik įrodo, kad pats apeliantas pateikė užsakymą ieškovui dėl remonto ir tikėjosi, kad draudimo bendrovė padengs remonto kainą. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas būdamas verslininku privalėjo suprasti, kad tokiais atvejais draudimo bendrovė gali atsisakyti atlyginti žalą pilna apimtimi ir už remonto darbus privalės susimokėti atsakovas. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, jog ieškovo nesaisto atsakovo sudarytos draudimo sutartys su trečiuoju asmeniu, todėl, nesant ieškovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių, ieškovas neturi teisės reikalauti, o tretysis asmuo – draudikas neturi pareigos apmokėti ieškovui tiesiogiai už atliktus atsakovo automobilio remonto darbus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad puspriekabės savininkas ir asmuo atlikus remonto paslaugas gavęs naudą yra atsakovas, kuris pats savo nuožiūra pasirinko remonto paslaugas teikiančią įmonę, atsiėmė suremontuotą puspriekabę ir jokių pretenzijų dėl kainos ir atliktų darbų nereiškė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl pagal bendras CK 6.644 str. nuostatas užsakovas faktiškai priėmęs atliktą darbą, privalo sumokėti už rangovo atliktą darbą. Tuo tarpu apelianto veiksmai, jog pateikęs užsakymą suremontuoti puspriekabę ieškovui visiškai nesidomėjo remonto darbais ir jų kaina, perkeldamas šią naštą remonto paslaugas teikiančiai įmonei ir draudimo bendrovei, vertintini kaip neatitinkantys protingo, atidaus ir rūpestingo asmens standartų.Apeliantas taip pat įrodinėja, jog ieškovo prašoma priteisti puspriekabės remonto darbų kaina neatitinka rinkos sąlygų. Argumentams pagrįsti apeliantas pateikė UAB „Bredta“ sudarytą darbų sąmatą, pagal kurią tie patys darbai numatyti už 9085 Lt.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo pateikta sąmata vertintina kaip neįrodanti, jog ieškovo reikalaujama suma neatitiko rinkos kainų. Pažymėtina, jog atsakovas pateikė puspriekabę remontuoti 2013 m. spalio 7 d., tuo tarpu apelianto pateikta darbų sąmata sudaryta 2014 m. rugpjūčio 22 d. Palyginus apelianto pateiktą sąmatą su ieškovo atliktų darbų sąmata, matyti, kad jose numatytos medžiagos sutampa. Kai kurių UAB „Bredta“ nurodytų detalių bei darbų atlikimo kaina yra mažesnė, tačiau iš pateiktos sąmatos negalima įvertinti nei detalių, nei darbų kokybės. Natūralu, kad rinkoje yra tas pačias paslaugas skirtingomis kainomis teikiančių įmonių, nuo to priklauso atliktų darbų kokybė. Tuo tarpu atsakovas pats laisva valia pasirinko kur remontuoti puspriekabę, ne pirmą kartą naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu, pagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta sąmata, kuri įrodo realias ieškovo patirtas sąnaudas.

Dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukęs į bylą puspriekabę apdraudusios bendrovės, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog remiantis CPK 266 str., teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Ši teisės norma reiškia, jog teismo priimtas sprendimas gali sukelti teises ir pareigas tik dalyvavusiems byloje asmenims, o jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, jie turi būti įtraukiami dalyvauti byloje šalių prašymu ar teismo iniciatyva (Civilinio proceso kodekso 47 str.). Įstatyme numatytas imperatyvus draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007).Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ir išspręsti atsakovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje. Taigi aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė šio klausimo, vertintina kaip proceso teisės pažeidimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis pažeidimas nelėmė neteisingo civilinės bylos išsprendimo (CPK 329 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl pažeistų apelianto teisių būti išklausytam ir gintis nuo pareikšto ieškinio leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, siekdamas suteikti teisę šalims būti išklausytoms teisminiame procese paskyrė byloje žodinį teismo posėdį. Teismo posėdžio metu apelianto atstovas nurodė, kad apeliantas neturi pretenzijų draudimo bendrovei, kurioje buvo drausta puspriekabė. Apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, nenurodė, kokias konkrečiai teises ar pareigas skundžiamas sprendimas sukėlė draudimo bendrovei ir koks jos suinteresuotumas bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi įtakos draudimo bendrovei, nustačius, kad ji neturėdama įgaliojimo derino remonto kainą su ieškovu. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad ieškovas ir draudimo bendrovė buvo įsipareigoję derinti remonto darbų kainą.Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir nesukūrė jam teisių ar pareigų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.Dėl delspinigių priteisimoApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 1010,84 Lt dydžio delspinigiai. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai atribojo palūkanų ir delspinigių sampratą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 30 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovo naudai 1010,84 Lt delspinigių. Skundžiamu 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu paliko nepakeistą minėtą preliminarų sprendimą ir nurodė, kad priteisia 1010,84 Lt palūkanas.Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kaip matyti iš pirmiau nurodytos normos formuluotės, įstatymas reikalauja šalių rašytinio susitarimo dėl skolininko įsipareigojimo mokėti netesybas, tuo atveju, jei užtikrinama prievolė bus nevykdoma ar vykdoma netinkamai.Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 1010,84 Lt delspinigių, pateikė delspinigių paskaičiavimo pažymą, kurioje numatytas 0,04 proc. delspinigių dydis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiaga, sutinka su apelianto argumentais, jog byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų sudariusios susitarimą dėl delspinigių už prievolės nevykdymą skaičiavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš paslaugų užsakymo, nei iš PVM sąskaitų faktūrų turinio nėra pagrindo spręsti, kad toks susitarimas tarp šalių buvo, todėl ieškovui ieškiniu reikalaujant 1010,84 Lt delspinigių, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo juos priteisti (CK 6.72 str., CPK 178 str.).Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias delspinigių priteisimą, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai priteisti delspinigiai naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atmetant ieškinio reikalavimą dėl 1010,84 Lt delspinigių priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 297,15 EUR (1026 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t.y. 65,45 EUR (226 Lt) žyminio mokesčio ir 231,70 EUR (800 Lt) už suteiktas teisines paslaugas. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (93,28 proc.) ieškovui iš atsakovo priteistina 277,18 EUR (957,05 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinas.Atsakovas UAB „ITR grupė“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 652,25 EUR (130,91 EUR žyminio mokesčio ir 521,34 EUR teisinės pagalbos išlaidų). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (6,72 proc.) apeliantui UAB „ITR grupė“ iš ieškovo UAB „Hanse Trailer“ priteistina 43,83 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo UAB „Hanse Trailer“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. preliminarų sprendimą.

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Hanse Trailer“ (į.k. 111687917) iš atsakovo UAB „ITR grupė“ (į.k. 302520458) 4066,01 EUR skolos, 277,18 EUR (957,05 Lt) bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 4066,01 EUR sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Priteisti atsakovui UAB „ITR grupė“ (į.k. 302520458) iš ieškovo UAB „Hanse Trailer“ (į.k. 111687917) 43,83 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.