Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, nevedęs, nedirbantis, teistas, bausmė atlikta, 2018-06-11 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2022-08-02 bei 2022-09-15 įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. D. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Jo teisės jam buvo išaiškintos, jas suprato. Psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiatro įskaitoje nėra įrašytas, narkologo įskaitoje nėra įrašytas. Moka lietuvių kalbą, todėl vertėjas jam nereikalingas. Nori parodyti, kad 2022-08-01 visą dieną buvo (duomenys neskelbtini) aikštėje, (duomenys neskelbtini) su draugais (vardų nežino, kontaktų neturi), jų buvo 5, vėliau su laiku žmonių minėtoje aikštėje vis daugėjo, tą dieną jie vartojo alkoholinius gėrimus, jis išgėrė apie 12-18 butelių alaus (Senolių), 1 litro talpos. Dėl didelio kiekio išgerto alkoholio, jis to vakaro aplinkybių neatsimena, tą vaikiną, kuriam pagal jam pareikštą įtarimą jis trenkė jis pažįsta apie pusę metų. Jie su juo nebendrauja, kartais susitinka mieste (jis dažnai būna minėtoje aikštėje). Tačiau ar tą dieną jis jam trenkė jis neatsimena, ar tarp jų buvo kilęs konfliktas jis taip pat neatsimena. Galimai, jis būdamas girtas, nesuprasdamas ką daro, galėjo trenkti tam vaikinui. Toliau nieko neatsimena, apie įvyki nieko papasakoti negali, atsimena, kaip atvyko policijos pareigūnai ir išvežė manę į areštinę.

2022-08-01 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2022-08-01 apie 16.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini). Aikštėje buvo su draugais, bendravo. Apie 19.20 val. būdamas aikštėje ant žemės atrado monetą. Pasiėmęs monetą nuėjo iki savo draugo R. B., gimimo metų nežino, telefono numerio neturi, nes yra sudaužęs savo telefoną, gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Parodė draugui monetą ir paklausė gal jis žino kokios šalies moneta. Jam kalbant su draugu apie 19.30 val. prie jų priėjo asocialus asmuo. Asocialus asmuo paprašė draugo cigaretės. Draugas sutiko jam duoti cigaretę ir tuo momentu, kai draugas jam davė cigaretę pajuto smūgį į savo veidą. Jam trenkė asocialus asmuo vieną kartą savo dešinės rankos delnu į jo kairės pusės veido žandą. Po smūgio jis iškart pajuto fizinį skausmą. Jis jam atgal nieko nesakė ir nieko nedarė. Nurodytas asmuo jam pradėjo sakyti: "kas tau yra?". Jis jam atsakė, kad jam nieko nėra, tiesiog rado monetą ir norėjo paklausti draugo kokios šalies nurodyta moneta. Monetą vis dar laikė delne, tačiau asocialus asmuo iš jo delno pačiupo rastą monetą ir ją nusviedė kažkur toli. Asocialus asmuo buvo apsirengęs daug rūbų ant savęs, treningines kelnes, sportinius batus. Jo plaukai geltonos, rudos spalvos, turėjo tokios pat spalvos barzdą. Išskirtinis jo bruožas, kad turi daug tatuiruočių ant veido. Nurodytas asmuo labai dažnai būna (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po viso įvykio asocialus asmuo pradėjo šalintis iš aikštės, tačiau atvykus policijos pareigūnams jis buvo sulaikytas, jiems nurodė, kad tai tikrai tas asmuo kur jam trenkė. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tai jau ne pirmas kartas, kai mato tą asmenį elgiantis neadekvačiai viešoje vietoje, kabinėjantis prie žmonių. Dėl monetos pretenzijų nereikš. Su peiliu ar kitais daiktais, kurie galėtų jį sužaloti asmuo jam negrasino, daiktų nerodė.

2022-08-05 papildomai apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad jo teisės jam buvo išaiškintos. Parodymus duos jam suprantama lietuvių kalba. Prie ankščiau duotų parodymų norėtų pasakyti, kad jam būnant (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo sudavė jam vieną kartą į kairįjį žandą dešine ranka, po ko jis pajuto fizinį skausmą. Taip pat norėtų pridurti, kad (duomenys neskelbtini) aikštė yra vieša vieta, tuo metu ten buvo daug jam nepažįstamų žmonių, kurie galėjo matyti kaip minėtas vyriškis, be jokios priežasties sudavė jam smūgį, dėl to pasijautė nemaloniai. Pas teismo medicinos ekspertą ar jokią kitą gydymo įstaigą jis nesikreipė, kadangi jokių matomų sužalojimų nebuvo, jautė tik fizinį skausmą. Civilinio ieškinio dėl minėto įvykio jis nereikš.

2022-08-05 liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad jo teisės jam buvo išaiškintos. Parodymus duos jam suprantama lietuvių kalba. 2022-08-01 apie 16.00 val. jam būnant (duomenys neskelbtini) jis važinėjo riedlente, privažiavo prie tuo metu ant suoliuko sėdėjusio jo draugo R. V., jie bendravo tarpusavyje, po kokių 5 min. R. V. atsistojo ir kažkur nuėjo, prie jo priėjo vyriškis, kurio jis nepažįsta, bet dažnai mato jį (duomenys neskelbtini) ir paprašė jo cigaretės, jis davė jam cigaretę ir jis stovėjo šalia jo, rūkė. Po poros minučių grįžo R. V. ir pasakė, kad netoliese rado monetą ir norėjo ją jam parodyti, po ko minėtas vyriškis apėjo aplink jį, priėjo prie R. V. ir nieko jam nesakęs savo dešine ranka trenkė jam į kairįjį žandą, paėmė iš jo delno rastą moneta ir ją kažkur nusviedė, jis atsistojo tarp jų ir pasakė tam vyriškiui, kad jis baigtų ir jis apsisuko ir nuėjo kažkur toliau. Vyriškis buvo apsirengęs daug rūbų ant savęs, turėjo tatuiruočių ant veido. (duomenys neskelbtini) aikštėje dažniausiai būna daug žmonių, tą diena jų taip pat buvo daug, bet jis jų nepažįsta. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai sulaikė vyriškį kuris trenkė jo draugui R. V..

2022-08-01 Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra laisvai prieinama. Jos viduryje matomas (duomenys neskelbtini) paminklas. Žiūrint tiesiai į paminklo pusę, po dešinę matomi du suoliukai. Suoliukas, kuris yra arčiau paminklo, sėdėjo nukentėjusysis. (duomenys neskelbtini) aikštė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui nebuvo paimta.

2022-08-08 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vienas 2022-08-01 BodyCam 1313 vaizdo įrašas.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „2022-0801-200343_010“ ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas VLN_3PK_5F6EA4, antroje eilutėje yra užrašas 2022-08-01 20:03:40. Įrašas yra spalvotas su garsu. Įrašo pradžia 20:03:40 val. Vaizdo įraše matome policijos pareigūną, tarnybinį policijos automobilį. Matome kaip pareigūnas prieina prie dviejų stovinčių vaikinu, paklausia kuris nukentėjo, vienas iš vaikinų, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. V., atsako kad jis. Pareigūnas paprašo jo papasakoti, kas atsitiko. R. V. pasakoja, kad jie sėdėjo ant suoliuko vėliau jis vaikščiodamas rado lenkiška monetą, jis norėjo parodyti draugui, paklausti kokia čia moneta, tada prie jų priėjo vyriškis ir jam trenkė. Pareigūnas paklausia ar „iš niekur“ R. V. atsako, kad taip, tada pareigūnas paklausia ar trenkė ranka, R. V. atsako, kad taip. Ar vieną kartą, jis taip pat atsako, kad taip, tada pareigūnas dar paklausia ar R. V. jautė fizinį skausmą, jis atsako, kad taip, prie smilkinio. Pareigūnas paklausia R. V., kas matė, jis parodo į šalią stovintį vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. B.. Pareigūnas paklausia abiejų vaikinų, ar prieš tai nebuvo jokio konflikto ir jis tiesiog iš niekur nieko priėjo ir trenkė, jie atsako, kad nebuvo. Pareigūnas paprašo R. V. dokumento, jis atsako, kad neturi originalo, kad jis yra policijos komisariate. Pareigūnė paprašo R. V. parodyti įvykio vietą, jie nueina, matome du suoliukus, stovinčius vienas šalia kito, R. V. parodo į viena ir sako, kad čia jis sėdėjo, vėliau parodo į kitą ir sako, kad čia sėdėjo jo draugas R. B. o jis stovėjo už suoliuko, pastebėjo netoliese gulinčia monetą, lenkiška, ir jis tiesiog norėjo draugui parodyti tą monetą, po ko tas vyriškis atsistojo ir trenkė jam į veido sritį. Pareigūne dar kartą paklausia ar tarp jų ankščiau nebuvo jokio konflikto, R. V. atsako, kad nebuvo, po ko pareigūne pasako, kad tada gerai, pradėsime ikiteisminį tyrimą. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis M. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jos ir jo nepažįstamo R. V. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis be jokios priežasties sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu R. V. į veido kairįjį skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi. Nukentėjusysis R. V. patvirtino aplinkybės, jog viešoje vietoje nepažįstamas vyras sudavė jam ranką per veidą bei tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina liudytojo R. B. parodymai, kuris nurodė, jog viešoje vietoje kilus konfliktui tarp vyrų, vienas iš jų kitam sudavė ranka per veidą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus taip pat patvirtina policijos pareigūno Body Cam darytas vaizdo įrašas, kiti bylos rašytiniai įrodymai.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad M. D., 2022-08-01 apie 19.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia be jokios priežasties sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu R. V. į veido kairįjį skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. D. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – M. D. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ankščiau teistas, teistumas išnykęs, M. D. baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nedirbantis. Bylos duomenimis, M. D. anksčiau negydytas psichiatrinėse ligoninėse ir neįrašyta į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. D. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 30 parų arešto paskyrimas M. D., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. D. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

M. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.