Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo G. N. gynėjo advokato Pauliaus Snukiškio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. N. taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 10 val. viešoje vietoje – bendrabučio tipo gyvenamojo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties, tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam R. S. į galvą ir nugarą, taip padarydamas pastarajam kaukolės pamato kaulo - pleištakaulio lūžį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą R. S..

2. Kaltinamajam 2023 m. kovo 8 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pakeista kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant kaltinamąjį tris kartus per savaitę – kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį laikotarpiu nuo 8 iki 12 val. atvykti registruotis į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į suėmimą 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo. Kaltinamajam G. N. suėmimas skirtas padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

3. Kaltinamojo G. N. gynėjas advokatas Paulius Snukiškis skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį bei G. N. paskirti švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę ir iš suėmimo kaltinamąjį paleisti.

4. nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamasis yra kaltinamas, sunkumas, bylos stadija ir kaltinamojo pozicijos neišreiškimas iki nutarties priėmimo, nesudaro jokio pagrindo spręsti, jog kaltinamajam yra reikalinga švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

1.2. Taip pat nurodo, kad kaltinamasis neatvyko į 2024 m. kovo 29 d. suplanuotą teisiamąjį posėdį dėl blogos savijautos ir sveikatos problemų, dėl kurių jis fiziškai negalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje. Dėl tų pačių priežasčių kaltinamasis negalėjo laiku gauti dokumentų, kurie patvirtintų jo blogą savijautą ir sveikatos problemas. Po to, kai kaltinamojo sveikatos būklė pagerėjo, buvo priimta skundžiama nutartis ir kaltinamajam paskirtas suėmimas.

1.3. Pažymi, kad teismas nutartyje deklaratyviai nurodė, kad kaltinamasis slepiasi nuo teismo, kadangi kaltinamasis dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, be to, kviečiamas visada atvykdavo pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu ir jokiu būdu nevengė dalyvauti prieš jį atliekamame baudžiamajame persekiojime. Kaltinamasis priima jam siunčiamus procesinius dokumentus, yra nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą. Be to, tam, kad nebūtų apsunkintas skundžiamos nutarties vykdymas, kaltinamasis pats 2024 m. balandžio 4 d., su nutartį vykdžiusiais policijos pareigūnais iš anksto suderintu laiku, atvyko į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Vykdant nutartį policijos pareigūnams nereikėjo kaltinamojo ieškoti. Šios aplinkybės, gynėjo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nesislepia ir net neplanuoja slėptis nuo teismo, aptariamas kaltinamojo elgesys tik patvirtina faktą, jog neegzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti suėmimą.

1.4. Nurodo, kad sprendžiant, ar įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia turi būti atsižvelgta į įstatymo normoje išvardintas aplinkybes, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje į BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus imperatyvius reikalavimus neatsižvelgė ir nutartyje dėl to nepasisakė. Pažymi, kad kaltinamasis apie septyniolika metų yra faktinėje santuokoje – gyvena ir kartu veda bendrą ūkį su I. Š., su kuria taip pat augina vaiką. Kaltinamojo šeima rūpinasi vieni kitais ir puoselėja šeimos santykius. Kaltinamasis vienas išlaiko ir rūpinasi šeima, padeda namų ūkyje. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra visada pasiekiamas, iš teismo gauna visus procesinius dokumentus. Taigi, kaltinamasis yra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais ir nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo. Be to, kaltinamasis kiek mažiau nei prieš mėnesį įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys apie kaltinamojo įsidarbinimą yra pateikti į bylą). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 5 d. pažymos matyti, kad kaltinamąjį paleidus iš suėmimo, jis nedelsiant galėtų pradėti dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Taigi, kaltinamasis, jį paleidus iš suėmimo, turės teisėtą pragyvenimo šaltinį ir galės ženkliai prisidėti prie savo šeimos gerovės, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo.

1.5. Nurodo, kad teismas kaltinamajam kardomąją priemonę pakeitė skubotai. Kaltinamajam neatvykus į vieną iš teisiamųjų posėdžių, teismas turėjo pareigą apsvarstyti ne kardomosios priemonės pakeitimo į griežčiausią kardomąją priemonę klausimą, bet apsvarstyti vienos ar kelių procesinių prievartos priemonių taikymo klausimą – spręsti dėl kaltinamojo atvesdinimo į teisiamąjį posėdį (BPK 142 straipsnis) ar baudos skyrimo (BPK 163 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, šių procesinių prievartos priemonių būtų pakakę užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese.

1.6. Pažymi, kad BPK 11 straipsnis numato, kad taikant procesines prievartos priemones turi būti laikomasi proporcingumo principo. Taigi, jei teismas manė, kad kaltinamajam kardomoji priemonė turėtų būti griežtinama, jis turėjo apsvarstyti galimybę skirti švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę. Tačiau iš nutarties motyvų neaišku, kodėl teismas sprendė, jog kaltinamojo atžvilgiu BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. N. gynėjo advokato Pauliaus Snukiškio skundas tenkinamas iš dalies

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi kaltinamajam G. N. pagrįstai kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau nepagrįstai nustatytas 2 mėnesių šios kardomosios priemonės taikymo terminas. Atsižvelgus į tai, G. N. taikomo suėmimo terminas yra sutrumpinamas.

6. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

7. Susipažinus su bylos medžiaga daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog G. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų apklausos protokoluose, savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokole, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir kt. Pvz.: liudytoja I. Š. nurodė, kad matė, jog G. N. turi nukentėjusiojo telefoną, ir taip pat papasakojo, kad primušė žmogų namo rūsyje ir iš jo paėmė telefoną. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui, priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai.

8. Panevėžio apygardos teismas G. N. skyrė suėmimą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Nustatyta, kad G. N. yra kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuris yra labai sunku nusikaltimas (vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi), padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad vien veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis nesudaro pagrindo skirti suėmimo, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tuo atveju, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju aplinkybę, kad G. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia ir kiti byloje esantys nurodyti duomenys – t. y. kaltinamojo elgesys teisminio bylos nagrinėjimo metu, vengiant dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose.

11. Vadovaujantis informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo baudžiamojoje byloje įvyko 7 teisiamieji posėdžiai, iš jų į 4 posėdžius kaltinamasis neatvyko (į 3 – be pateisinamos priežasties). Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad kaltinamasis į šį posėdį neatvyko bei apie tai teismo iš anksto neinformavo. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad prieš posėdį kaltinamasis jam skambino bei nurodė, kad į posėdį važiuoja, tačiau po 20 minučių parašė SMS žinutę, kad neatvyks, nes išsikvietė greitąją pagalbą. Sekančio posėdžio metu teismas paskelbė, kad gautas greitosios medicininės pagalbos pranešimas, kad greitoji pagalba kaltinamajam kviesta nebuvo, kaltinamasis paaiškino, kad jam labai skaudėjo galvą, jis susijaudino, norėjo kviesti gydytoją, bet nekvietė. Iš 2023 m. gruodžio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad kaltinamasis į šį posėdį neatvyko, tačiau apie tai iš anksto informavo teismą, po posėdžio pateikė medicininę pažymą, patvirtinančią, jog teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos. Iš 2024 m. vasario 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad kaltinamasis į šį posėdį neatvyko bei apie tai teismo iš anksto neinformavo. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad prieš posėdį kaltinamasis jį informavo, kad negalės atvykti į teismo posėdį, kviesis greitąją pagalbą. 2024 m. vasario 26 d. iš G. N. buvo gautas elektroninis laiškas su priedu – Ambulatorinio apsilankymo aprašymu, kuriame nurodoma, kad 2024 m. vasario 23 d. 14.48 val. G. N. buvo apžiūrėtas gydytojo ir nusiųstas tyrimams atlikti. Jam suteikta būtinoji pagalba dėl priklausomybės alkoholiui ir pasireiškusio silpnumo po savaitę trukusio užgėrimo (3.1 p.). Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (3.3p), bei rekomenduota neatidėliotinai kreiptis į psichiatrą dėl gydymo (3.8 p.). Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad G. N. nedalyvavo 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2024 m. vasario 23 d. teisiamuosiuose posėdžiuose be pateisinamos priežasties (teismas pažymėjo, kad neatvykimo į paskutinį teismo posėdį priežastimi yra piktnaudžiavimas alkoholiu, kas nelaikytina svarbia neatvykimo į teismą priežastimi), G. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Visgi, iš 2024 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad kaltinamasis į sekantį teismo posėdį vėl neatvyko bei apie tai teismo ir savo gynėjo iš anksto neinformavo. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad su ginamuoju susisiekti nepavyko, kaltinamasis nepateikė dokumentų, pateisinančių jo nedalyvavimą teismo posėdyje.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kaltinamojo elgesys parodo atsainų kaltinamojo požiūrį į vykstantį teisminį bylos nagrinėjimo procesą. Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog G. N. vengia atvykti į teismą, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai – neatvykimas į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties, gali būti vertinami kaip slapstymasis nuo teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme todėl konstatuotina, kad nesuimtas jis gali vėl bėgti (slėptis) nuo teismo.

13. Skunde minimi gynėjo argumentai, jog kaltinamasis neatvyko į 2024 m. kovo 29 d. suplanuotą teisiamąjį posėdį dėl blogos savijautos ir sveikatos problemų, dėl kurių kaltinamasis fiziškai negalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje bei negalėjo laiku gauti dokumentų, kurie patvirtintų kaltinamojo blogą savijautą ir sveikatos problemas, atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo buvo priimta 2024 m. balandžio 2 d. , t. y. kaltinamajam buvo suteikta pakankamai laiko pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo nedalyvavimą teismo posėdyje, tačiau kaltinamasis jų nepateikė (pažymėtina, kad kaltinamasis per dalyvavusį posėdyje gynėją buvo įpareigotas pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus nedelsiant). Be to, nors advokatas nurodo, kad teismas kardomąją priemonę pakeitė skubotai, kaltinamajam neatvykus į vieną teisiamąjį posėdį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta prieš tai, G. N. be pateisinamosios priežasties nedalyvavo ne tik šiame posėdyje, teismo posėdžiuose nedalyvavo sistemingai.

14. Nustatyta, kad G. N. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, jis baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka, kad kaltinamasis yra saistomas tam tikrais socialiniais, ekonominiais, šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika – bylos duomenimis, kaltinamasis nėra vedęs, tačiau gyvena su sugyventine, su kuria kartu augina vaiką. Vadovaujantis Sodros duomenimis, prieš suėmimą trumpą laikotarpį dirbo (nuo 2024 m. kovo 20 d. iki 2024 m. kovo 26 d.). Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nesulaikė kaltinamojo nuo jam inkriminuoto nusikaltimo galimo padarymo, taip pat nuo vengimo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl ir šiuo metu ji nelaikytina esmine, sudaranti pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo kaltinamajam G. N. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam jau buvo taikyta ne viena švelnesnė kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau jomis nepavyko pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Net sugriežtinus kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę, kaltinamasis, būdamas įspėtas, kad pažeidus kardomosios priemonės taikymo sąlygas, jam gali būti paskirta dar griežtesnė kardomoji priemonė, kardomosios priemonės sąlygų nesilaikė – toliau vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, be to, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas informavo teismą, kad G. N. 2024 m. kovo 29 d. neatvyko registruotis į policijos komisariatą.

16. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

17. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors apygardos teismas pagrįstai skyrė G. N. kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau nustatydamas šios kardomosios priemonės terminą, neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo stadiją. Informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad sekančio teisiamojo posėdžio metu, kuris vyks 2024 m. balandžio 23 d., numatytas baigiamųjų kalbų klausymas. Įvertinus tai, jog kardomoji priemonė G. N. skirta dėl to, jog jis vengė dalyvauti procese (t. y. slėpėsi nuo teismo) ir taip trukdė nepertraukiamam bylos nagrinėjimui, teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, šis kardomosios priemonės taikymo pagrindas išnyksta.

18. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam G. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį: kaltinamajam G. N. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.