- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-68-107-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- A.
- Kategorijos
Teisėjas Virginijus Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija
2009 m. vasario 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. trejiems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 3, 9 dalimis, BK 65 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 5 d. ir suėmimo laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. rugpjūčio 3 d.
Iš D. Š. A. Š. priteista 8317,64 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 3 d., laikotarpiu nuo 2-os iki 4-os val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atsuktuvu sugadino buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į butą, kurį tuo metu nuomojo UAB(duomenys neskelbtini), ir iš kambaryje buvusios sekcijos stalčiaus pagrobė A. Š. 22000 litų ir 50 eurų. Taip nukentėjusiajam A. Š. padarė 22172,64 Lt dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Š. nurodo, kad patį nusikaltimo faktą ir jo padarymo aplinkybes pripažįsta, tačiau nesutinka dėl pagrobtų pinigų sumos dydžio. Apeliantas skunde rašo, kad jis pro atvirą kambario langą matė, kaip kambaryje vienas vyriškių iš stalčiaus paėmė pluoštelį pinigų, o likusių pinigų nesuskaičiavo. Tai nuteistąjį ir paskatino padaryti nusikaltimą. Nuteistasis D. Š. nurodo, kad su nukentėjusiuoju A. Š. kambaryje buvęs vyriškis nustatytas ir apklaustas nebuvo, o pats A. Š. turėtų pinigų sumos niekuo nepagrindė. Nuteistasis teigia, kad pagrobtus pinigus namuose suskaičiavo tuojau pat po nusikaltimo padarymo. Pinigų buvo 16000 litų. Pinigai buvo kupiūromis po 200 litų, po 100 litų, kažkiek nedaug buvo smulkesnių pinigų, buvo ir eurų. Nuteistasis nurodo, kad vieną kartą parodė, jog pagrobė 16300 litų, kitą kartą, kad 16700 litų, tačiau niekada nekalbėjo apie gerokai didesnę sumą. Nuteistasis D. Š. nesupranta, kodėl teismas netiki jo parodymais, bet besąlygiškai tiki nukentėjusiojo parodymais, o prieštaravimams panaikinti niekas niekada jokios akistatos nedarė. Nukentėjusiajam A. Š. pirmame teismo posėdyje, nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, buvo pasiūlyta pareikšti ieškinį, ir nukentėjusysis ieškinį pareiškė, nurodė pagrobtų pinigų sumą – 22000 litų. Nuteistasis teigia, kad su tokia pinigų suma nesutiko, teismo prašė, kad byla nebūtų nagrinėjama be nukentėjusiojo, tačiau teismas jo prašymą atmetė ir bylą išnagrinėjo iš esmės, nedalyvaujant nukentėjusiajam. Teismas ne tik patenkino nukentėjusiojo ieškinį, bet ir nuteistajam pareikštą kaltinimą grindė teisiamajame posėdyje nepatikrintais nukentėjusiojo parodymais. Nuteistasis D. Š. teigia, kad dėl pinigų sumos meluoti neturėjo jokio tikslo, nes dėl sumos dydžio kaltinimo apimtis iš esmės nesikeitė. Nuteistasis mano, kad nukentėjusysis, nurodydamas didesnę pagrobtų pinigų sumą, galėjo turėti tikslą dalį pinigų nuslėpti, nes nuslėptą dalį pinigų nukentėjusysis ir jo kompanija išleido. Nuteistasis teigia, kad teismas nuosprendyje jo nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, kadangi jis kaltę pripažino iš dalies, nes nesutiko dėl pinigų sumos dydžio. Nuteistasis mano, kad sąžiningai grąžindamas visus pagrobtus pinigus, labai sumažino nusikaltimu padarytą žalą, nors galėjo pinigus paslėpti. Nuteistasis D. Š. mano, kad nuosprendis grindžiamas kai kuriais įrodymais, kurie nepatikrinti teisiamajame posėdyje, nepanaikinti esminiai prieštaravimai jo ir nukentėjusiojo parodymuose, nenustačius įstatymo numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskirta labai griežta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2008-11-10 nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu dėl 22000 Lt grobimo, pakeisti, nurodyti, kad pagrobė 16700 Lt ir 50 eurų, paskirtą bausmę sušvelninti, civilinio ieškinio sumą sumažinti iki 3000 litų dydžio.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo D. Š. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš esmės savo kaltės neneigia nė pats nuteistasis.
Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nesutinka dėl pagrobtų pinigų sumos dydžio, tačiau pats pagrobtų pinigų sumos dydį nurodo skirtingai. Nuteistasis D. Š. apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad iš nukentėjusiojo A. Š. pagrobė 16 300 litų ir 50 eurų (b. l. 33–34), parodymų patikrinimo vietoje metu jis nurodė, kad pagrobė apie 16 000 litų (b. l. 36), o teisiamajame posėdyje parodė, kad pagrobė 16 700 litų ir 50 eurų (b. l. 150–151). Nuteistasis D. Š. iš nukentėjusiojo A. Š. pagrobtų pinigų sumą kiekvienu atveju nurodė skirtingą, kad pagrobti pinigai buvo surišti juosta, patvirtina. Tokie nuteistojo parodymai leidžia manyti, kad nuteistasis pats nežinojo tikslios pagrobtų pinigų sumos, o duodamas skirtingus parodymus siekė suklaidinti teismą, kad išvengtų civilinės atskomybės. Nuteistojo sūnus G. Š. , kuris buvo kartu pagrobiant pinigus, pagrobtų pinigų sumos nežinojo, tačiau taip pat matė, kad pinigai buvo surišti juosta (b. l. 15–16). Byloje kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo parodymus, nėra. Tuo tarpu netikėti nukentėjusiojo A. Š. nuosekliais parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8, 10), tiek apeliaciniame teismo posėdyje nuosekliai parodė, kad iš jo nuomojamame bute buvusios komodos stalčiaus pagrobė 22 000 litų ir 50 eurų. Pinigus suskaičiavo, juos perrišo gumine juosta ir atsinešė į butą iš automobilio. Nukentėjusysis pagrindė pinigų paskirtį, nurodė, kad pagrobtų pinigų suma buvo skirta statyboms. Nukentėjusysis neneigia, kad į butą buvo sugrįžęs su kolega Č., tačiau parodė, kad pinigus padėjo į komodos stalčių prieš išeidamas iš nuomojamojo buto. Nuteistajam bute pinigus rasti nebuvo sunku, nes jame daiktų nebuvo daug, o stalčiuje, iškyrus pinigus, kitų daiktų nebuvo. Nukentėjusysis grįžęs į nuomojamą butą rado buto durų spyną sugadintą, į vidų nėjo, iškvietė policiją ir, tik atvažiavus policijai, kartu su pareigūnais įėjo į butą. Nukentėjusysis pareigūnams iškart pasakė, kad komodos stalčiuje yra 22 000 litų ir 50 eurų, tačiau pareigūnai, atidarę stalčių, pinigų nerado. Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje Plungės mieste V. M. g. 5 namo 55 buto durų spyna sugadinta, apžiūrint kambarį matyti, kad iš jame esančios sekcijos rūbai suversti. Vakarinėje kambario dalyje, t. y. kairėje pusėje, yra lova, šalia kurios stovi juodos spalvos spintelė su dviem stalčiais, iš kurių viršutinis atitrauktas. Stalčiuje daiktų nėra (b. l. 4–7). Pagrobtų pinigų suma iškart po įvykio užfiksuota protokole – pareiškime (b. l. 3). Nukentėjusiojo parodymuose jokių prieštaravimų nebuvo. Tokią pat pagrobtą pinigų sumą nurodė ir civiliniame ieškinyje (b. l. 134). Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodyti argumentai, kad nukentėjusysis galėjo nurodyti didesnę pinigų sumą, nes pinigai galėjo būti išleisti jo paties kompanijos, nepagrįsti. Nukentėjusysis A. Š. aiškiai nurodė, kad pinigai buvo jo asmeniniai (b. l. 8).
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jo nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, kadangi jis kaltę pripažino iš dalies, nes nesutiko dėl pinigų sumos, tačiau mano, kad sąžiningai grąžindamas visus pagrobtus pinigus labai sumažino nusikaltimu padarytą žalą, nors galėjo pinigus paslėpti. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažino pagrįstai. Kaip matyti, nuteistasis su pagrobtų pinigų sumos dydžiu nesutinka, nors jis įrodytas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o pagrobtus pinigus grąžino aplinkybių verčiamas, kadangi buvo sulaikytas savo namuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–34).
Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad iš nukentėjusiojo A. Š. buvo pagrobta 22 000 litų ir 50 eurų. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. R. pateikė 200 litų, R. R. 250 litų, D. T. 530 litų, G. Š. 4 475 litus ir D. Š. 8 400 litų (b. l. 18, 19, 20, 21, 22). Kaip matyti iš pakvitavimo, nukentėjusiajam A. Š. grąžinta 13 845 litai (b. l. 11). Iš nukentėjusiojo pagrobtų ir negrąžintų pinigų suma litais sudaro 8 155 ir 50 eurų, kurie keistini į litus pagal nusikaltimo metu galiojusį valiutos keitimo kursą (1 euras lygus 3,4528), kas litais sudaro 172,64. Bendra negrąžintų pinigų suma yra 8 327,64 Lt. Teismas iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajam A. Š. priteisė 8 317,64 Lt. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundų, nuteistojo padėties pabloginti negali (BPK 320 str. 4 d.), todėl apylinkės teismo iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 8 317,64 lito suma nedidinama.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. Š. , bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi. Nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis D. Š. anksčiau net penkiolika kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, daugiausiai – už vagystes (b. l. 49–58), teistumai neišnykę, niekur nedirbo, skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už tyčinį apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimą nuosavybei, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Nuteistasis nusikalstamas veikas daro nuolat, o tai rodo, kad jis pasitaisyti nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių.
Nuteistajam teismas paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei bausmės dydį. Teismo paskirtoji D. Š. laisvės atėmimo bausmė yra artima BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant bausmių subendrinimo taisyklių.
Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde paminėtais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.