Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2019-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-837-718/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
1-837-718/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36787-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-837-718/2019Proceso Nr. 1-01-1-36787-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.10.2.; 1.2.18.10.; 1.2.18.8.; 2.12.1.2.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Arvydo Navicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) savininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. XII-1871), 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra:

A. G., nuo 1991-01-24 būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotos 1991-01-24, adresu (duomenys neskelbtini), savininku, faktiniu vadovu ir kasininku, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 Nr. IX – 2112 40 str. reglamentuojančiu, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“ privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

- 11 straipsnio 4 dalies reikalavimą, reglamentuojantį, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“;

- 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, reglamentuojantį, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti <...>“; 2 dalį reglamentuojančią, kad „Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai: <...> 3) komandiruočių sąnaudos“;

- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimą, reglamentuojančią, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, o būtent:

A. G. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31, siekdamas išvengti sumokėti 356 732,08 Eur pelno mokesčio, veikdamas per A. G. įmonės vyriausiąją buhalterę N. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė pastarajai duomenų apie tai, kad 294 darbuotojams neišmokėjo iš viso 2 444 985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų, pagal laikotarpio nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderius, kad 27 darbuotojams laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 išmokėjo iš viso 66 772,13 Eur grynųjų piniginių lėšų (dienpinigių), kurių išmokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė dokumentais, dėl ko vyriausioji buhalterė asmeniškai arba per įmonėje dirbusias buhalteres šių ūkinių operacijų neužregistravo A. G. įmonės buhalterinėje apskaitoje ir įrašė tik A. G. žinomus neteisingus duomenis apie A. G. įmonės pelną trijose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204A) ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

- laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) su priedais, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, tai yra šioje deklaracijoje:

- 25 laukelyje „ Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ ir deklaracijos priedo PLN204L laukelyje L3 „Bendra leidžiamų atskaitymų suma“ padidino sąnaudų sumas, laikomas leidžiamais atskaitymais, iš viso 921 201,14 Eur (318 0723,29 Lt);

- 28 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai), 30 laukelyje „Pelnas“, 39 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“ ir 43 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apmokestinamojo pelno 596 958,50 Eur (206 1178,29 Lt);

- 46 laukelyje „Pelno mokesčio suma“, 50 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 53 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 55 laukelyje „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 89 543,77 Eur (309 176,74 Lt) pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (596958,50 Eur x15%), ir šią deklaraciją 2015-05-27 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai;

- laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) su priedais, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, tai yra šioje deklaracijoje:

- 25 laukelyje „ Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ ir deklaracijos priedo PLN204L laukelyje L3 „Bendra leidžiamų atskaitymų suma“ padidino sąnaudų sumas, laikomas leidžiamais atskaitymais, iš viso 996 817,71 Eur;

- 39 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“ ir 43 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apmokestinamojo pelno 1 321 060,71 Eur (996 817,71+324 243) Eur;

- 46 laukelyje „Pelno mokesčio suma“, 50 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 53 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 55 laukelyje „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 198159,11 Eur pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (1 321 060,71 Eur x15%), ir šią deklaraciją 2016-05-31 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai;

- laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) su priedais, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, tai yra šioje deklaracijoje:

- 25 laukelyje „ Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ ir deklaracijos priedo PLN204L laukelyje L3 „Bendra leidžiamų atskaitymų suma“ padidino sąnaudų sumas, laikomas leidžiamais atskaitymais iš viso 460 194,63 Eur;

- 28 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai), 30 laukelyje „Pelnas“, 39 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“ ir 43 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apmokestinamojo pelno 460 194,63 Eur;

- 46 laukelyje „Pelno mokesčio suma“, 50 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 53 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 55 laukelyje „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 69 029,20 Eur pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (460 194,63 Eur x15%), ir šią deklaraciją 2017-05-31 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai;

Tokiu būdu A.G., siekdamas išvengti mokesčių, 2015-05-27, 2016-05-31, 2017-05-31 pateiktose Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, trijose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204A) su priedais, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės sąnaudas, pelną ir pelno mokestį.

Be to, kaltinamasis A.G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą A.G. įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti A.G. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o būtent:

A.G., nuo 1991-01-24 būdamas A.G. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) savininku, faktiniu vadovu ir kasininku, pagal 2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (Nr. IX-1805) 7 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „individualios įmonės turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas“, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti jo įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,- 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. A.G. nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas įmonės vyriausiajai buhalterei N. Š., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, asmeniškai arba per įmonėje dirbusias buhalterius, nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė viso 66 772,13 Eur grynųjų piniginių lėšų (dienpinigių) sumokėjimo 27 darbuotojams ūkinių operacijų, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-07-11 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 31 397 650 RUB (438 000 RUB+30 959 650 RUB) (ekvivalentas 5945,05 Eur + 420 220,92 Eur), 18 750 USD (ekvivalentas 16 907,12 Eur) (iš viso išraiška eurais 443 073,09 Eur) grynųjų piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų bei 31294150 RUB (ekvivalentas 424 761,15 Eur), 18 750 USD (ekvivalentas 16 907,12 Eur) (iš viso išraiška eurais 441 668,27 Eur) grynųjų piniginių lėšų panaudojimo ūkinių operacijų;

-laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-07-31 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė darbuotojui D. G.iš viso 401 (174+181+32+14) atvejo 1 018600,00 Eur, 31459650,00 RUB (ekvivalentas 427 007,51 Eur), 44 720,00 JAV dolerių (ekvivalentas 40 324,62 Eur), 19 350,00 Lt (ekvivalentas 5 604,15 Eur), iš viso išraiška eurais 1491536,28 Eur grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo ūkinių operacijų.

Be to, A.G. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus apie tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas įmonės vyriausiajai buhalterei N. Š., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri asmeniškai arba per įmonėje dirbusias buhalteres, pagrindė ir į įmonės apskaitą įtraukė: 4616 atvejų tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų, įvykusių laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08, kurios įformintos ir pagrįstos 4616 kasos išlaidų orderių išrašymu, pagal kurių rekvizitus (kasos išlaidų orderių turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, t.y. 2 444 985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų sumokėjimo 294 darbuotojams. Dėl šios priežasties negalima nustatyti kam buvo išmokėtos 2 444 985,61 Eur piniginės lėšos (2014 m. – 946 877,97 Eur, 2015 m. - 1025894,81 Eur, 2016 m. 1-7 mėn. - 472212,83 Eur). Taip A.G. apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 iš dalies negalima nustatyti A.G. a. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A.G. kaltu prisipažino, parodė, kad gailisi. Dėl susiklosčiusios situacijos labai pergyvena, turi labai didelių sveikatos problemų, 20 metų serga cukriniu diabetu, tris kartus per dieną leidžiasi insuliną, prieš tris metus jam operacijos metu įdėtas širdies stimuliatorius, turi hipertoninę ligą, labai didelį kraujo spaudimą. Kadangi jo labai bloga sveikata, todėl negali duoti parodymų, tačiau prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, labai gailisi. Prašo ikiteisminio tyrimo bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu ir pritaikyti BK 64¹ straipsnį (167 t., b.l. 14-16).

Liudytojas D. G. parodė, kad nuo 2008 m. liepos mėn. pradėjo dirbti A.G. įmonėje. Iš pradžių dirbo transporto apskaitos techniku, o vėliau, maždaug nuo 2013 metų, dirbo transporto vadybininku. Nuo 2014 m. iki 2017 m. darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), administracinio pastato antro aukšto (duomenys neskelbtini). Dirbant minėtu laikotarpiu vadybininku į jo pareigas įėjo: TIR knygelių pirkimas išdavimas ir pridavimas Lietuvos nacionalinei vežėjų asociacijai automobiliais (duomenys neskelbtini), vienkartinių ir daugkartinių leidimų apskaita, kurių paskirtis vykti į trečias šalis, kelių (vinječių, aparatų, lipdukų) kontrolė, t.y. į savo darbo kompiuterį įvesdavo AS24 (eurotrafik korteles, kuriose yra duomenys - kortelių numeriai, vilkikų numeriai, galiojimo laikas, PIN kodai, išdavimo data). AS24 buvo 2 kortelės, tai kuro ir kelių. Kuro kortelių yra ir daugiau. Jis buvo atsakingas už visų a. kortelių užsakymą, priėmimą ir išdavimą, kelių aparatų (tai aparatai, kurie yra skirti apmokėti keliams ES ir Rusijos), paėmimą ir grąžinimą. D. G.vairuotojui, išvykstančiam į komandiruotę, atiduodavo visus reikiamus dokumentus. Be to, vairuotojams atiduodavo avansą, skirtą komandiruotės išlaidoms, pagal jo išrašytą Kasos išlaidų orderį (toliau KIO). Dažniausiai jis iš kompiuterinės programos ( jos pavadinimo nežino, tačiau ji buvo instaliuota jo darbo kompiuteryje) atspausdindavo KIO, ir arba pats duodavo pasirašyti vairuotojui ir atiduodavo pinigus, arba nunešdavo į pirmą aukštą pas apskaitininkus KIO kartu su pinigais. Patikrindavo reikiamą išmokėti vairuotojams pinigų sumą su realiai duodamais pinigais. Visada perduodavo į apskaitos skyrių tiek pinigų, kiek nurodyta ant KIO. Kiekvieną rytą, jau žinodamas kas tą dieną išvyksta į reisą, sudarydavo sąrašą ir eidavo pas A. G., nes tik jis vadovavo visiems piniginiams reikalams. Tik A.G. nuspręsdavo kiek pinigų išmokėti konkrečiam vairuotojui avansą komandiruotės išlaidoms. Pagal A.G. nustatytą pinigų dydį kiekvienam vairuotojui D. G. išrašydavo KIO, kuriuos vėliau atiduodavo pasirašyti vairuotojams, arba nunešdavo apskaitininkams. Pagal poreikį, kartais kelis kartus į savaitę, kartais vieną kartą į savaitę, eidavo pas A. G., ir jis duodavo grynus pinigus: Eurus, Rublius, Dolerius. Pasiėmęs pinigus iš A.G. niekur jokio dokumento nepasirašydavo. Ar A. G. atsižymėdavo kiek pinigų davė, nežino, nėra matęs. A. G. duodavo įvairiomis sumomis, maždaug nuo 500 Eur iki 8000 Eur. Didesnės sumos neatsimena. Dolerių ir rublių buvo labai mažai. Dažniausiai buvo duodami Eurai. Kartais gavęs pinigus iš A.G. juos parsinešdavo į kabinetą, o po kurio laiko A. G. juos vėl pasiimdavo atgal. Tokiu atveju šių pinigų į savo kompiuterinę lentelę („vekselinę“) pavadinimu „pinigai“, netraukė, nors kartais ir įtraukė kaip gautus pinigus. Jeigu pinigus įtraukė į minėtą „vekselinę“ lentelę, tai tada visus, kuriuos gavo iš A.G.. Kodėl reikėjo į minėtą lentelę įtraukti ir tuos pinigus, kuriuos A. G. pasiimdavo, nežino, taip liepė A. G.. Jis sakydavo, kad susitvarkys pats. Ką tai reiškia, negali pasakyti, nežino. Kartais, kai A.G. iš ryto pasakydavo kiek konkrečiai kokiam vairuotojui duoti pinigų, A.G. paruošdavo iš anksto KIO, ir su jais nueidavo pas A. G., kur A.G. duodavo pinigus ( kiek nurodyta KIO), pinigus prisegdavo prie KIO ir nunešdavo apskaitininkams. Šių pinigų į minėtą „vekselinę“ lentelę „pinigai“ jis neįtraukė.

„Vekselinė“ lentelė „pinigai“, kuri kratos metu buvo rasta D. G. darbo kompiuteryje, jau buvo sukurta prieš jam pradedant dirbti. Kas ją sukūrė, nežino. Kad šią lentelę turi pildyti, kur ką ir kaip pildyti, jam viską parodė A.G.. A.G. sakė, kad jam reikia matyti preliminarias išlaidas. A.G. mano, kad A.G. šios lentelės savo darbo kabinete neturi, nes jam nešdavo atspausdintą lentelę pagal jo nurodytą laikotarpį, tai gali būtį už 5 dienas ar 3 savaites, -pagal A.G. poreikį.

Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 1, parodė, kad galimai tai vairuotojo darbo ataskaita. Ją matė pas S. B. Kiek žino, šias ataskaitas sudarydavo S. B. Žino, kad S. B. savo kompiuteryje turėjo D.G. „vekselinę“ lentelę „pinigai“, iš jos ir gaudavo duomenis kiek vairuotojams išmokėta pinigų kaip avansas komandiruotėms. Jeigu A. B. kažkas neaišku, tai jis klausdavo, o jis, D.G., eidavo pas A.G. patikslindavo pinigų sumą, ir tada nurodydavo S. B. kiek vairuotojui išmokėti, o S. B. galimai šią sumą įrašydavo į vairuotojų darbo ataskaitą, grafoje „avansas“.

Retais atvejais vairuotojai, matydami, kad jiems išrašytas KIO nedidelei sumai, ir, kad trūks kelionei pinigų, eidavo pas A. G. prašyti, kad jiems būtų mokamas didesnis avansas. A.G. kai kuriems vairuotojams duodavo daugiau pinigų, tačiau kaip buvo dokumentai įforminimi, nežino. Tačiau išrašyti papildomą KIO, jo A.G. neprašė. Šie papildomi duomenys jo minėtoje lentelėje „pinigai“ neatsispindi.

2016-09-14 kratos metu iš D. G. darbo kompiuterio išimtas kietasis diskas SEAGATE 500GB talpos. Jame patalpinta informacija, apie kurią gali pasakyti, kad atidarytame aplanke, kuris įvardintas „Pinigai“, visus duomenis suveda A.G. (daugiau iš darbuotojų niekas nesuveda). Kai jis atostogavo, jį pavaduodavo A.G.. Tada visus duomenis suvedinėjo A.G..

Apklausos metu jam parodytas priedas Nr. 2. Gali paaiškinti, kad tai ta pati „vekselinė“ lentelė „pinigai“ iš jo darbo kompiuterio išimto kietojo disko SEAGATE 500GB talpos. A.G. pildė šias grafas: grafą Nr. 3- tai atlikto įrašo data, grafą Nr. 4- tai priekabos numeris, grafą Nr. 5- tai vairuotojo, kuris išvyksta į reisą, pavardė, arba kuris užkrovė priekabą, grafą Nr. 6- tai užsakovo duomenys arba kokios gali būti papildomos išlaidos, grafą Nr. 7- tai galimas maršrutas arba kas užsakovas, grafą Nr. 8- tai pinigų suma, kurią jis ir A.G. buvo numatę vairuotojams vykstant į komandiruotę kaip avansą. Tačiau tai nereiškia, kad tą pinigų sumą, kuri nurodyta, vairuotojas ir gavo. Dalis nurodytų pinigų sumų atitinka, dalis ne. Kas atitinka ir kas ne, negali pasakyti, nežino. Į šį klausimą gali atsakyti A.G.. Kai nustatoma pinigų suma kiekvienam tą dieną išvykstančiam vairuotojui į reisą, D. G. išrašius KIO, ne visada iš karto pinigų sumas pagal išrašytus KIO suvesdavo į šios lentelės grafą Nr. 8. Kartais pinigai buvo suvedami dienos bėgyje. Jeigu A.G. pasako, kad tam tikram vairuotojui įrašytų tam tikrą sumą, nors iš KIO išrašytas kitai sumai, tai A.G. įrašydavo į grafą Nr. 8 tą sumą, kurią nurodė A.G.. Kodėl liepdavo rašyti mažesnę sumą, nei realiai išrašytas KIO su paruoštais pinigais vairuotojui į reisą, nežino, A.G. neaiškino. Jeigu A.G. prie tam tikro vairuotojo sumos kitos nenurodydavo, tai A.G. į šios lentelės grafą Nr. 8 suvesdavo tą sumą, kuri išmokėta vairuotojui pagal KIO išvykstant į reisą (avansas komandiruotės išlaidoms). Grafa Nr. 9- tai perkelti visi duomenys iš 8 grafos vairuotojų, kurie vyksta į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir kitas trečiąsias šalis, grafa Nr. 10- perkeliami duomenys iš 4 arba 5 grafų, grafa Nr. 11- perkeliami duomenys iš 8 grafos, grafos Nr. 10 ir 11 atspausdindavo ant atskiro lapo, kartu su išrašytais KIO ir pridėtais pinigais nunešdavo pas apskaitininkus. Šiuos lapus spausdindavo ne visada. Tai priklausė nuo vairuotojų skaičiaus. Jei vairuotojų nedaug, tai nespausdindavo. Visi vairuotojai, įtraukti į sąrašą, išvažiuoja į reisą tą pačią ar sekančią dieną. Gali būti, kad kažkuris vairuotojas neišvažiuoja, o vietoj jo išvažiuoja kitas. Pagal apklausos metu nurodytą priedą Nr. 3, parodė, kad tai sąrašas vairuotojų ištrauktas iš D. G. minėtos „vekselinės“ lentelės pinigai (priedas Nr. 2), tai grafa Nr. 10 ir 11. Šį sąrašą su KIO ir pinigais palieka pas apskaitininkus. Sumos, nurodytos prie pavardžių, tai D.G. pagal vadybininko maršruto planą paskaičiuotos galimos vairuotojo išlaidos esant reise. Ši suma rodo kiek vairuotojas gali kelionės metu išleisti savo pinigų. Kai kurios sumos atitinka pagal KIO kiek vairuotojui išmokėta pinigų išvažiuojant į reisą. Šį sąrašą spausdindavo nuo pat pradžių, nes taip buvo daroma iki jo. Kur buvo naudojamas priedas Nr. 3, nežino, palikdavo pas apskaitininkus. Dėl priedas Nr. 2 jis gali paaiškinti, kad grafoje Nr. 3 data yra laikas, kada A.G. gavo iš A.G. pinigus, grafoje Nr. 4 „Liko“ rodo, kad išmokėjus vairuotojams avansą komandiruotės išlaidoms liko pinigai. Ši pinigų suma yra likutis, kuris atitinka 8 grafos skaičius, kurioje nurodyti išmokėti pinigai vairuotojams kaip avansas komandiruotės išlaidoms. Tačiau dažniausiai išmokėti pinigai eurais atitinka nurodytas sumas 8 grafoje, bet neatitinka pinigų sumos, išmokėtos rubliais, doleriais ir litais. Dažniausiai A.G. iš jo pasiima rublius, dolerius ir litus. Kartais būna, kad ateina ir paima likusius eurus. Kad pinigai atiduoti atgal A. G., niekur nesižymi. Mano, kad jis pats kažkur, kažką pasižymi, nes niekada jokių pretenzijų dėl pinigų nėra pareiškęs (116 t., b.l. 164-178).

Liudytojas V. K. parodė, kad A.G. a. įmonėje dirbo nuo 2003m. gruodžio mėn. iki 2014m. ar 2015 m. jis buvo transporto skyriaus vadybininku, o po to buvo paskirtas transporto paslaugų skyriaus vadovu. Kol buvo vadybininku ir dabar (nuo pasikeitusių pareigų niekas nepasikeitė) į jo pareigas įėjo: krovinių paieška, užduočių davimas vairuotojams, vairuotojų kontrolė ( laiku nuvažiuoti ir teisingai priduoti krovinį), krovinio dokumentų kontrolė. Išvažiuojant vairuotojui jo darbas yra sutikrinti krovinio dokumentus, automobilio dokumentus ir informuoti vairuotoją apie kelto grafikus, atvykimo ir iškrovimo laikus. 2014-2016 metais darbe naudojo kompiuterinę programą „Exsel“, į kurią suvesdavo šiuos duomenis: vilkiko numerį, puspriekabės numerį, vairuotojo vardą ir pavardę, užsakovo pavadinimą, maršrutą, išvykimo laiką iš Lietuvos. Šiuose duomenyse jis darydavo komentarus apie krovinį ir vairuotoją. D. G. (ne A.G. sūnus) gauna informaciją, nes jis naudojasi jo sudaryta „vekseline“ kompiuterio lentele apie vairuotojų išvažiavimą: koks vilkikas išvažiuoja, koks vairuotojas, su kuria puspriekabe, į kurią šalį važiuoja. Tačiau A.G. negali minėtoje lentelėje atlikti jokių pataisymų ir įrašymų. D. G. rūpinasi dokumentacija ir pinigais, išduodamais vairuotojams į kelionę.

Pagal apklausos metu parodytą „vekselinę“ lentelę (Priedas Nr. 1), parodė, kad jis į tokią lentelę pildė šias grafas :Nr. 2- tai data, Nr. 4-tai data.Kuo skiriasi Nr. 2 ir Nr. 4- nežino. Nr. 5-tai priekabų numeriai, Nr. 6- tai vairuotojo pavardė, Nr. 7 -tai užsakovas, tačiau dalis šių įrašų, tokių kaip „P. Iževsk“, jam nesuprantami, Nr. 8 - tai maršrutas, mano, kad Nr. 9- tai vairuotojams išvykstant į reisą išduoti pinigai grynais, mano kad šią grafą pildo D. G.. Grįžus vairuotojams jis tikrina CMR (krovinio dokumentus). Po to prie CMR dokumento prisegama užsakovo užsakymas. Viskas nešama į buhalteriją tam, kad išrašytų sąskaitą faktūrą.

Įmonės kasininkas yra savininkas A.G.. Kas įmonėje išrašo kasos išlaidų ir pajamų orderius, nežino, tačiau tikrai žino, kad iš vadybininkų to niekas padaryti negali. Nei pas vieną iš vadybininkų kompiuteryje nėra kasos išlaidų orderio šablono. Ar kasos išlaidų orderį gali išrašyti D.G., nežino. Nors jis pagal pareigas vadybininkų vadovas, tačiau jam D.G. nėra pavaldus. Įmonėje kiekvienas dirbantis asmuo, nepriklausomai nuo jo pareigų, pavaldus yra tik A. G. ir I. G. Jis savo atlyginimą gauna tik į banko kortelę 1 kartą į mėnesį. Grynais atlyginimo niekada negauna (117 t., b.l. 89-104).

Liudytoja D. R. parodė, kad nuo 2012 metų dirba A.G. įmonėje buhalterės pareigose. Dalį laiko buvo dekretinėse atostogose. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Į darbą ją priėmė įmonės savininkas A.G., su juo aptarė darbo užmokestį ir darbo funkcijas. Darbo užmokestis numatytas darbo sutartyje. Atlyginimas mokamas į jos banko kortelę 1 kartą į mėnesį. Grynais pinigų niekada negauna. Nuo 2015 m.balandžio iki 2015 m.rugsėjo mėn. iš buhalterės E. A. gaudavo vairuotojų kelionės lapus, ataskaitas, kvitus. Iš vairuotojo ataskaitos kelionės lapo į buhalterinės apskaitos programą „Autoinfa“ suvesdavo šiuos duomenis: numerį, vairuotojo vardą pavardę, automobilio -puspriekabės valstybinį numerį, komandiruotės pradžios ir pabaigos datas bei kur, į kokią šalį važiavo. Po to suvesdavo visus vairuotojų pateiktus kvitus kaip išlaidas. Po to atspausdindavo ataskaitą tų duomenų, kuriuos suvesdavo, ir ji buvo dedama prie avanso apyskaitos. Suvedus duomenis, dienpinigius paskaičiuodavo automatiškai pati minėta programa. Be to, jos kompiuteryje buvo H diskas, kuriame buvo komandiruočių įsakymai, ji pagal juos sutikrindavo vairuotojų ataskaitas kelionės lapus, ir tik po to buvo skaičiuojami dienpinigiai. D. R. buhalterijoje popierinių įsakymų neimdavo ir jų nežiūrėdavo. Po to už visą mėnesį sudarydavo avansines apyskaitas kiekvienam vairuotojui atskirai (tai yra avansinę apyskaitą sugeneruodavo pati programa, ji tik atspausdindavo). Savo darbo kompiuterį ryte įsijungdavo su slaptažodžiu, kuris buvo parašytas ant klaviatūros. Visi, kas naudojosi buhalterine programa, galėjo iš savo darbo vietos prisijungti ir pakoreguoti jos suvestus duomenis minėtoje programoje. Jos darbo kompiuteriu galėjo naudotis jai nesant visi, bet kiek žino, taip daroma nebuvo. Buhalterinė programa „Autoinfa“ buvo sudaryta iš atskirų failų, pvz: kelionės lapų apskaita, atskaitingi, kuro apskaita. Kitų pavadinimų neatsimena, tačiau kiekvienam darbuotojui jo darbo kompiuteryje buvo aktyvuoti tik tie programos failai, su kuriais jis dirba.

Pagal apklauso metu parodytą avanso apyskaitą Nr. 1387 (priedas Nr. 1) paaiškino, kad tokią apyskaitą pagal suvestus duomenis sudarydavo pati programa. Debetas 1643,70 Eur, tai priskaičiuota dienpinigių suma (čia atlyginimo nėra). Eilučių „Liekana ankstyvesnio avanso“ -636,53 ir „Gauta (iš ko) KJO už 5 mėn. -2200, negalėjo paaiškinti, nes jau seniai to darbo nedarė, augina vaiką, todėl užmiršo. Paskaičiuoti dienpinigiai ir eilutėje nurodyta pagal kokį dokumentą išmokėta, todėl mano, kad KOM numeris, tai vairuotojų ataskaitų numeris. Kaip konkrečiai vairuotojams buvo mokami pinigai, nežino, tik žino, kad išvažiuojant į kelionę vairuotojai gaudavo avansą. Kas tuo rūpinosi, nežino. Po to vairuotojai į savo banko sąskaitas gaudavo pirmą pavedimą- atlyginimą. Atlyginimą skaičiavo L. V. Antru pavedimu gaudavo dienpinigius. Priskaičiuotus dienpinigius su avansine apyskaita sudarydavo ji, R. J. ir Ž. B.

Bankinius pavedimus darė vyriausioji buhalterė. Į buhalteriją ateidavo vairuotojai, ir ji jiems duodavo pasirašyti avanso apyskaitą, pažymą komandiruotės ataskaitą.Daugiau jokių dokumentų jiems pasirašyti neduodavo. Kokie dar dokumentai kitų buhalterių buvo duodami pasirašyti, nežino. Buhalterijoje ji matydavo „papkę“ su kasos orderiais, ar pajamų ar išlaidų- nežino, niekada nežiūrėjo, nes su tuo nedirbo. Kiek atsimena, su kasa ir orderiais dirbo L. Š., R. S. Kas išrašydavo kasos išlaidų orderius, nežino. Niekada nematė, kad vairuotojai pasirašytų kasos išlaidų orderius. Konfliktų buhalterijoje su vairuotojais negirdėjo.

Pagal apklausos metu parodytas 7 pažymas (komandiruotės ataskaitas) (Priedas Nr. 3), parodė, kad kiekviena pažyma yra pagal atskirą vairuotojo ataskaitą - kelionės lapą, tačiau visus skaičius, esančius pažymoje, avansinėse apyskaitose, suformuoja pati buhalterinė programa „Autoinfa“, pagal jos suvestus duomenis iš vairuotojų ataskaitų kelionės lapų (117 t., b.l. 115-129).

Liudytoja M. Š. parodė, kad nuo 2012-09-20 dirbo A.G. a. įmonėje. Iki 2017-03-01 dirbo transporto skyriaus vadybininko padėjėjo pareigose, o po to vadybininke. Iš pradžių ją mokė dirbti, švietė dokumentus ir maždaug nuo 2013 m., kai buvo įdiegta kompiuterinė programa „Infortans“, jos darbas buvo duomenų suvedimas į kompiuterinę programą „Infortrans“. Iš apskaitininkų gaudavo vairuotojų kelionės lapus-ataskaitas, iš kurių į minėtą programą suvesdavo nuvažiuotus kilometrus, ir vairuotojų kelionės metu patirtas išlaidas. Suvedus duomenis kelionės lapai buvo atiduodami atgal vairuotojams. O kur juos dėdavo vairuotojai, nežino, tai buvo jų dokumentai. Po to iš buhalterijos gaudavo išrašytas VPM sąskaitas faktūras, iš kurių į minėtą programą suvesdavo sąskaitos numerį, kuris programoje prisiskirdavo prie užsakymo. Suvestas sąskaitas nunešdavo įmonės vadovei I. G. pasirašyti. Mano, kad ji po to nunešdavo atgal į buhalteriją.

Nuo 2013 metų, pradėjo veikti kompiuterinė programa „Infortrans“. Jos suvestus duomenis galėjo matyti ir pataisyti visi, kas naudojosi minėta programa. Šioje programoje dar matyti vadybininkų vedami užsakymai. Ji šioje programoje tik žiūrėjo kilometrus, nieko netaisė, todėl negali pasakyti, ar būtų galėjusi ką nors pataisyti. Jokių reikalų su vairuotojų išvykimu neturėjo ir apie tai nieko pasakyti negali. Nuo 2017-03-01 ji personalo vadybininkė, dirba tik su vairuotojų priėmimu ir atleidimu. Atlyginimą gauna pagal darbo sutartį, į savo banko sąskaitą 1 kartą į mėnesį. Grynais pinigų niekada negauna.

Pagal apklausos metu parodytus priedus Nr. 1, 2, 3 parodė, kad tokias ataskaitas daro apskaitos skyrius, S. B., ar dar kas nors daro, nežino. Šių ataskaitos duomenų niekur nenaudoja. Šios ataskaitos jai buvo duodamos kartu su prisegtais vairuotojų mėnesio kelionės ataskaitos lapais, iš kurių suvesdavo duomenis į kompiuterinę programą „Infortrans“. Po to šias ataskaitas kartu su vairuotojų kelionės lapais-ataskaitomis atiduodavo vairuotojams.

Pagal apklausos metu parodytus priedus Nr. 4,5, ji į kompiuterinę programą „Infortrans“ suvesdavo datą, kilometrus, spidometro parodymus, vairuotojo išlaidas iš grafos „kiti pirkimai ir mokėjimai“, ką reiškia ataskaitos antroje pusėje apačioje dešinėje „gauta, išleista, už kortelę, liko“, nežino. Ką reiškia ant tokios kelionės ataskaitos lapo užrašas „juodai“, negali pasakyti, toks užrašas jai nepasitaikė (117 t., b.l. 132-143).

Liudytoja R. L. parodė, kad nuo 2016-04-01 dirba A.G. įmonėje buhalterės pareigose. Įmonės kasininkas yra įmonės savininkas A.G.. Jai nurodymų darbe niekas neduoda, žino savo darbą, o jei kas neaišku, eina pasiklausti pas vyriausią buhalterę. Kas įmonėje išrašo kasos išlaidų ir pajamų orderius, nežino. Su vairuotojais dirba tos buhalterės, kurios dirba su atskaitingais asmenimis. Tai Ž. B., R. J. (dabar nebedirba), kitų neatsimena. Dėl vairuotojų išvažiavimų į komandiruotę nieko nežino, su jais nedirba. Kokius dokumentus pasirašinėja vairuotojai buhalterijoje, nežino ( 117 t., b.l. 146-149).

Liudytojas A. S. parodė, kad A.G. įmonėje dirbo nuo 2012 m. kovo iki 2012 m. gegužės mėnesio suvirintojo pareigose, po to dirbo nuo 2013 m. spalio iki 2016 m. rugsėjo. Iš pradžių virš metų dirbo budinčiu mechaniko padėjėju, o po to perėjo į apskaitos skyrių ir dirbo apskaitininku. Į jo pareigas įėjo dokumentų- TIR carneto, švietimas, į Rytus važiuojančių vairuotojų ataskaitų skaičiavimas, vairuotojų nuvažiuotų kilometrų patikrinimas. D.G. (ne A. G. sūnus) į apskaitos skyrių atnešdavo lapą, kuriame buvo surašyti vairuotojai, pinigų sumos, kasos išlaidų orderiai ir pinigai, prisegti prie orderių. Dar buvo atnešami ir kiti reikalingi vairuotojams dokumentai. Atėjus vairuotojui, jei jo nepažįsta, tai prašydavo parodyti dokumentus, bet paprastai pažinojo beveik visus. Pro langelį, paduodavo vieną kasos išlaidų orderį su prisegtais pinigais ir kartais duodavo D.G. atneštą lapą su pavardėm ir sumom vairuotojui pasirašyti, o kartais tame lape tiesiog padėdavo pliusą. Tai reiškė, kad pinigai vairuotojui išmokėti ir jie išvažiavo į reisą. Vairuotojui pasirašius orderį, jį paimdavo atgal ir įdėdavo į seifą. Iš seifo orderius su vairuotojų parašais paimdavo viena iš buhalterių. Kiek suprato, vairuotojai, kurie važiuodavo į ilgus reisus, gaudavo visus pinigus, kurie buvo nurodyti kasos išlaidų orderiuose, o kurie važiuodavo į trumpus reisus, gaudavo ne visus pinigus. Lapai su vairuotojų pavardėmis ir nurodytomis sumomis kurį laiką buvo saugomi, o po to tiesiog išmetami lauk, nes jų niekam nereikėjo. Lape nurodyta suma atitikdavo tą sumą, kurią realiai išmokėjo vairuotojams. Jis, A.S., atiduodamas vairuotojui pasirašyti orderį, nežiūrėjo kiek yra parašyta lape, tik tikrindavo, kad vairuotojai pasirašydami nesugadintų kasos išlaidų orderio. Jeigu vairuotojai suklysdavo pasirašyti, viename iš kompiuterių buvo kasos išlaidų orderių blankai, ir tada jį užpildydavo jis pats ir vėl duodavo vairuotojui pasirašyti. Kiek atsimena, kasos išlaidų orderiai buvo be datų ir numerių, tik vairuotojas, pasirašydamas orderį, užrašydavo ir datą. Ar buhalterė paimdavo ir sugadintus orderius ar ne, nežino. Ar buvo orderių su data ir numeriu, neatsimena. Koks orderyje buvo nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas, negali pasakyti, nes nekreipdavo dėmesio. Kasos išlaidų orderio blankas buvo tik viename kompiuteryje, tačiau tuo kompiuteriu naudojosi visi, nebuvo jokių slaptažodžių. Visiems apskaitininkas buvo žinoma vairuotojams mokamų pinigų į kelionę sistema. Visi žinojo, kad kai kuriems vairuotojams išvykstant į kelionę, pinigai buvo mokami mažesni nei nurodyta orderyje, kurį jie pasirašydavo. Girdėjo, kad vairuotojai pyksta ir kelia pretenzijas už tai, kad duodama pasirašyti kasos išlaidų orderį didesnei sumai, nei realiai gauna pinigus. Tada S. B. ir kiti apskaitininkai, yra sakę, kad eitų aiškintis pas A.G.. Yra buvę ir taip, kad vairuotojai iš viso nesirašydavo ant orderio pamatę, kad orderyje suma didesnė nei realiai duodama į rankas, ir į kelionę išvykdavo visiškai be pinigų. Kai vairuotojai grįždavo iš reisų, atveždavo kelionės ataskaitos lapus, čekius apie pinigų panaudojimą, tada jis eidavo šviesti dokumentus ir skaičiuodavo vairuotojų kelionės ataskaitas. Skaičiuodavo kuro sąnaudas ir tikrino kilometražą. Savo darbe naudojo programą „Teltonika“, kurios pagalba buvo sekamas vairuotojo reisas. Dar buvo „Infotrans“ programa, kurioje pasitikrindavo kada krovinys iškrautas, kad būtų aišku į kokį mėnesį skaičiuoti uždarbį, tai yra kokiam mėnesiui kokia ataskaita priklauso. Paskutinį savo darbo mėnesį į šią programą suvedinėjo nuvažiuotus kilometrus, spidometro duomenis, kuro likutį grįžus ir išvykstant, vairuotojo, automobilio ir šaldytuvo duomenis. Jo suvestus duomenis matė visi, tik nežino, ar kas nors galėjo koreguoti visus įrašus, esančius minėtoje programoje.

Pagal apklauso metu pateiktą apžiūrai lapą su pavardėmis, parodė, kad tai tas lapas, kur D.G. atnešdavo su kasos išlaidų orderiais ir pinigais, pagal kuriuos ir buvo išmokami vairuotojams pinigai. Mano, kad pinigų suma išmokama vairuotojams į komandiruotę, buvo tokia, kuri nurodoma prie pavardės lape (Priedas Nr. 2).

Pagal apklausos metu parodytą vairuotojo ataskaitą (P. J.), parodė, kad ataskaitą darė S.B., tačiau apie ją nieko pasakyti negali, nes nežino (Priedas Nr. 3).

Pagal apklausos metu parodytą kompiuteryje „vekselinę“ lentelę, kuri atspausdinta ant lapo (Priedas Nr. 4), parodė, kad negali pasakyti kas ją pildydavo.Gali pasakyti, kad jis naudojosi tik grafa Nr. 2, sutikrindavo vairuotojo ataskaitos kelionės lape datą, vairuotojo duomenis pagal grafą Nr. 5, sutikrindavo 9 grafą, tai yra kiek pinigų vairuotojui išmokėta į kelionę. Mano kad šią „vekselinę“ lentelę pildydavo vadybininkai, bet kas konkrečiai, nežino. Būtent iš 9 grafos imdavo duomenis ir įrašydavo į vairuotojų kelionės ataskaitos lapus. Apie grafas Nr. 1,3,4,6,7,8,10,11,12, 13 nieko pasakyti negali. Žiūrėdamas į lentelę galvojo, jog grafos Nr. 12, 13, tai vairuotojų duomenys ir pinigų sumos, kurias A.G. pateikdavo ant lapo su kasos išlaidų orderiais ir pinigais, skirtais išvykstant į komandiruotę. Pagal apklausos metu parodytą vairuotojo ataskaitą kelionės lapą, parodė, kad ataskaitos antroje pusėje uždėdavo spaudą, kur nurodyta „GAUTA“, tai pinigų suma, kurią gavo vairuotojas, išvykdamas į kelionę, „IŠLEISTA“, tai pinigų suma, kurią vairuotojas išleido kelionėje, „UŽ KORTELĘ“, tai pinigų suma, kurią vairuotojas išleido naudodamas įmonės kuro kortelę, „LIKO“, tai pinigų likutis iš avanso, kurį vairuotojas nepanaudojo. (Priedas Nr. 5). Grafa „GAUTA“ nurodyta suma yra būtent iš „ekselinės“ lentelės 9 grafos (Priedas Nr. 4) (117 t., b.l. 160-170).

Liudytoja V.J.parodė, kad nuo 2010-07-01 iki 2016-11-07 dirbo A.G. įmonėje, iki 2015 metų pabaigos dirbo apskaitininke, o vėliau buvo vadybininko padėjėja. Kai dirbo apskaitininke, jos pareigos buvo tokios: įmonės vadybininkas D.G. (ne A.G.sūnus) į apskaitos skyrių atnešdavo sąrašus vairuotojų, prie to sąrašo pridėdavo kasos išlaidų orderius ir pinigus, kuriuos reikėjo išmokėti vairuotojams išvažiuojat į reisą. Be to buvo atnešami ir kiti reikalingi vairuotojams dokumentai. Atėjus vairuotojui pro langelį buvo paduodamas vienas kasos išlaidų orderis su prisegtais pinigais ir lapas su pavardėmis, arba kartais kiti apskaitininkai to lapo neduodavo, o ant lapo prie pavardės uždėdavo patys pliusą. Tai reiškė, kad pinigai vairuotojui išmokėti ir jie išvažiavo į reisą. Vairuotojui pasirašius orderį jį paimdavo atgal ir įdėdavo į seifą. Iš seifo orderius su vairuotojų parašais paimdavo buhalterė Ž., pavardės neatsimena. Dažniausiai vairuotojai pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose, kad gauna didesnę pinigų sumą, nei realiai buvo prisegta prie orderio ir išmokėta į rankas. Tačiau buvo tokių atvejų, kuomet pinigų suma, nurodyta orderyje, ir suma, kurią gaudavo vairuotojas į rankas, sutapdavo. Lapai su vairuotojų pavardėmis ir nurodytomis sumomis buvo kurį laiką saugomi, o po to tiesiog išmetami lauk, nes jų niekam nereikėjo. Lape nurodyta suma atitikdavo tą sumą, kurią realiai išmokėjo vairuotojams. Atiduodama vairuotojui pasirašyti orderį, visada žiūrėjo kiek yra parašyta ant lapo, patikrindavo, kad pinigų suma atitiktų su ta suma, kurią vairuotojui išmoka. Jeigu vairuotojai suklysdavo pasirašyti, tai viename iš kompiuterių buvo kasos išlaidų orderių blankai, tuomet jį užpildydavo ji pati ir duodavo vairuotojui pasirašyti. Tuomet orderis numerio neturėjo. O kai buhalterė ateidavo pasiimti orderių su parašais, jai atiduodavo ir sugadintą orderį, ir tą, kurį pati parašė. Kiek atsimena, kasos išlaidų orderiai buvo be datos ir be numerio. Ar buvo orderių su data ir numeriu, neatsimena. Koks orderyje buvo nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas, negali pasakyti, nes nekreipdavo dėmesio. Kasos išlaidų orderio blankas buvo tik viename kompiuteryje, tačiau tuo kompiuteriu naudojosi visi, nebuvo jokių slaptažodžių. Visiems apskaitininkas buvo žinoma vairuotojams mokamų pinigų į kelionę sistema. Visi žinojo, kad daugumai vairuotojų išvykstant į kelionę, pinigai buvo mokami mažesni nei nurodyta orderyje, kurį jie pasirašydavo. Naujai pradėję dirbti vairuotojai klausdavo kodėl taip yra, jiems buvo pasakyta, kad eitų aiškintis su A.G. arba į buhalteriją. Po vairuotojų išvykimo tvarkydavo dokumentus, grąžintus vairuotojo. Darydavo dokumentų kopijas, dėliodavo dokumentus pagal jų svarbą į atskiras grupes, skaičiuodavau kuro sąnaudas ir tikrino kilometražą. Savo darbe ji ir kiti apskaitininkai naudojosi programa „Teltonika“, kurios pagalba buvo sekamas vairuotojo reisas. Dar buvo „Infotrans“ programa, kurioje buvo skaičiuojama kuro sąnaudų buhalterinis likutis. Visi apskaitininkai naudojosi savo darbo kompiuteriu programa „Infotrans“. Jos suvestus duomenis matė visi, tik nežino, ar visi apskaitininkai galėjo koreguoti visus įrašus, esančius minėtoje programoje. Programa „Teltonika“ naudojosi ne visi. Ji tikrino vairuotojus, važiuojančius į Rytų šalis.

Pagal apklausos metu pateiktą apžiūrai lapą su pavardėmis, parodė, kad tai tas lapas, kurį D.G. atnešdavo su kasos išlaidų orderiais ir pinigais, pagal kuriuos ir buvo išmokami vairuotojams pinigai. Pinigų suma, išmokama vairuotojams vykstant į komandiruotę, buvo tokia, kuri nurodoma prie pavardės lape (Priedas Nr. 2).

Pagal apklausos metu parodytą vairuotojo ataskaitą (P.J.), parodė, kad šias ataskaitas darė S.B., tačiau apie ją nieko pasakyti negali, nes nežino. Šias ataskaitas S.B. pildė savo kompiuteryje, jų niekas nematė ir nepriėjo prie jų (Priedas Nr. 3).

Pagal apklausos metu parodytą kompiuteryje „vekselinę“ lentelę, kuri atspausdinta ant lapo (Priedas Nr. 4), parodė, kad grafa Nr. 2, 5, 6, 7, 8 yra pildoma vadybininkų, nes tai reisų planas. Grafa Nr. 9, kurią pildydavo D.G., tai realiai duoti pinigai į reisą, būtent iš šios grafos ji imdavo duomenis ir įrašydavo į vairuotojų kelionės ataskaitos lapus. Grafos Nr. 10, 11, tai D.G. pildyta pinigų suma išduota vairuotojams, o Grafos Nr. 12, 13, tai vairuotojų pavardės ir pinigų suma, išduota kelionei, ją pildo D.G., atspausdina ant lapo, kurį pateikia apskaitos skyriui su kasos išlaidų orderiu ir pinigais.

Pagal apklausos metu parodytą vairuotojo ataskaitą kelionės lapą parodė, kad ataskaitos antroje pusėje uždėdavo spaudą, kur nurodyta GAUTA, tai pinigų suma, kurią gavo vairuotojas išvykdamas į kelionę, IŠLEISTA, tai pinigų suma kurią vairuotojas išleido kelionėje, UŽ KORTELĘ, tai pinigų suma, kurią vairuotojas išleido naudodamas įmonės kuro kortelę, LIKO, tai pinigų likutis iš avanso, kurį vairuotojas nepanaudojo (Priedas Nr. 5) (118 t., b.l. 3-13).

Liudytojas A.B.parodė, kad nuo 2011 metų dirbo A.G. a. įmonėje, iš pradžių buvo transporto vadybininko padėjėjo pareigose, nuo 2013 m. vadybininko pareigose, nuo 2016 m. eksporto skyriaus vadovo pareigose. Jo darbo vieta (duomenys neskelbtini). Į darbą priėmė įmonės savininkas A.G.. Darbo užmokestis numatytas darbo sutartyje ir prieduose. Atlyginimas mokamas į banko kortelę 1 kartą į mėnesį. Grynais pinigų niekada negauna. Į jo, vadybininko, pareigas įėjo: užsakymų (juos popierinius gaudavo iš eksporto skyriaus vadovo) sutikrinimas, suvedimas į programą „Infortrans“, krovinio (gaudavo iš vairuotojų, grįžusių į bazę) ir priekabos dokumentų (jie būdavo visada ofise) sutikrinimas, ir atidavimas vairuotojui išleidžiant į reisą. Jeigu vairuotojai išvažiuodavo į reisą ne jo darbo metu, tai jis sudėdavo dokumentus, kartu su lapeliu, ant kurio užrašydavo pavardę vairuotojo, kuriam reikėjo atiduoti, nunešdavo pas apskaitininkus ir ten palikdavo. O kai vairuotojai išvažiuodavo jo darbo metu, tai šiuos dokumentus atiduodavo jiems į rankas. Kas vairuotojams atiduodavo pinigus išvykstant į komandiruotę, nežino. Žino, kad vairuotojai gauna pinigus, tačiau kas juos duoda ir kiek gauna, negali pasakyti, nėra matęs. Dar jam priklausė tikrinti-sekti vairuotojų maršrutą (sekimo programoje „Loktraker“), tai yra kur jie važiuoja, ar laikosi maršruto, ar nevėluoja, kada atvyksta į iškrovos vietą. Vairuotojui atvykus informuodavo užsakovą, kad krovinys jau vietoje. Po to vairuotojui perduodavo duomenis apie sekantį krovinį ir vėl sekdavo. Grįžus vairuotojams iš pačių vairuotojų arba apskaitininkų gaudavo CMR dokumentus, juos tikrindavo, turėjo būti sudėti krovinio gavėjo spaudai. Jei viskas tvarkoje, prie CMR dokumentų pridėdavo gautą užsakymą ir pateikdavo į buhalteriją. Po kurio laiko, kuomet apskaitininkai sutikrindavo vairuotojų ataskaitas, kelionės lapus kartu su tituliniu lapu, ataskaitą, pateikdavo jam. O jis iš ataskaitų, kelionės lapų, patikrindavo, ar vairuotojai laikėsi duoto maršruto, ar nėra prirašymų. Patikrinus dokumentus laikydavo pas save, o po to atiduodavo vairuotojui. Kai tapo eksporto skyriaus vadovu, tai be viso to, ką darė, dar pats priimdavo užsakymus ir patvirtindavo klientui, kad užsakymas priimtas. Įmonės kasininkas yra įmonės savininkas A.G.. Kas išrašo kasos išlaidų orderius, nežino, bet mano, kad A.G.. Daug vairuotojų girdėjo triukšmaujant koridoriuje, kad nemoka kažkokių pinigų, tačiau nežino kokių, jie visi ėjo aiškintis pas A.G.. Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. l, parodė, kad tai vairuotojo ataskaita, kelionės lapas, iš kurio tikrino tik grafą „nuvažiuota kilometrų“, kitų grafų netikrino. Pagal apklausos metu parodytus priedus Nr.2 Nr. 3, „vairuotojas S. J.“, parodė, kad tai ataskaitos tituliniai lapai prie vairuotojų pateikiamų ataskaitų kelionės lapų. Šias ataskaitas sudaro apskaitos skyriuje. Pagal apklausos metu parodytą kompiuteryje „vekselinę“ lentelę, kuri atspausdinta ant lapo priedas Nr. 4, nieko negali pasakyti, tokios nėra matęs (118 t., b.l. 49-57).

Liudytojas J. B. parodė, kad nuo kada tiksliai neatsimena, bet gal nuo 2015 metų dirba A.G. įmonėje transporto apskaitos techniko pareigose. Jo darbo vieta (duomenys neskelbtini). Į darbą priėmė įmonės savininkas A.G.. Darbo užmokestis, numatytas darbo sutartyje, ar yra priedų nežino, bet atlyginimas kilo. Atlyginimas mokamas į banko kortelę 1 kartą į mėnesį. Grynais pinigų niekada negauna. Į jo pareigas įeina: automobilių tachografų duomenų nuskaitymas, duomenų archyvavimas, pateikimas vadybai. Kartais padeda kitiems apskaitininkams šviesti dokumentus, suskaičiuoti nuvažiuotus kilometrus ir išlaidas, pagal vairuotojų pateiktas ataskaitas kelionės lapus. Visi vadybininkai į apskaitos skyrių atnešdavo vairuotojams į reisą išvykimui reikalingus dokumentus, o D.G. be to, kad atnešdavo vairuotojams dokumentus, dar atnešdavo ir kasos išlaidų orderius su prie jų prisegtais pinigais. Kiek pinigų prie orderio pridėdavo D.G., jis nežino, niekada netikrino. Pinigai, kiek atsimena, buvo prisegti po kasos išlaidų orderio, nes atsimena, kad paėmus orderį vairuotojui duoti pasirašyti, vairuotojo pavardė visada matydavosi. Vairuotojui atiduodavo kartu visus dokumentus kartu su kasos išlaidų orderiu ir pinigais. Vairuotojui pasirašius kasos išlaidų, orderį atiduodavo atgal pro langelį. Jis, J. B., patikrindavo, kad orderyje būtų vairuotojo parašas, data ir suma žodžiais. Ar yra buvę, kad vairuotojai pasirašydami orderius suklystų, neatsimena. Jeigu taip būtų, tai skambintų D. G. ir klaustų ką daryti. D.G. atneštus orderius su pinigais padėdavo į seifą, vairuotojams pasirašius orderius juos atgal padėdavo į seifą.

Pagal apklausos metu parodytą apžiūrai (Priedą Nr. 1) kasos išlaidų orderį be datos ir numerio B. L., prie kurio prisegtas lapas, kuriame nurodyta 20 eurų, parodė, kad tokį orderį su prisegtais pinigais atnešdavo A.G.. Ar kasos išlaidų orderiai buvo be datų ir numerių, neatsimena. Nežiūrėdavo kiek pinigų buvo prisegta prie orderių, nes buvo pasakyta išduoti ir viskas. Svarbiausia, kad vairuotojas parašytų, įrašytų teisingą datą, gautą pinigų sumą žodžiais.

Pagal apklausos metu parodytą lapą Nr. 1 ir lapą Nr. 2 (Priedas Nr. 2), parodė, kad tokius lapus matė jų kabinete, seife. Lapus su pavardėmis galimai atnešdavo D.G., tačiau kas tiksliai šiuos lapus atnešdavo, nežino. Ką reiškia skaičiai prie pavardės, nežino. Su šiuo lapu nedarydavo nieko, ką darė kiti apskaitininkai, nežino. Kas paimdavo iš seifo, nežino. Kas sudėjo pliusus lape Nr. 2 prie vairuotojų pavardžių, nežino, kas padarė prierašą +35, nežino. Pagal apklausos metu parodytą A. A. ataskaitą kelionės lapą Priedas Nr. 3, kuriame padarytas įrašas „Juodai“, parodė, kad iš tokios ataskaitos jis tik tikrindavo nuvažiuotus kilometrus, daugiau nieko. Kodėl ir kas ataskaitoje kelionės lape nurodė juodai, nežino. Pagal apklausos metu parodytą lapą, su įrašu „Ryti Sunaikinti (duomenys neskelbtini) vilkiko buhalterinį 344 litro su A. ataskaitomis.....“ (Priedas Nr. 4), negali pasakyti nieko, nieko nesupranta ir mato pirmą kartą (118 t., b.l. 60-72).

Liudytoja V. G. parodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėn. dirbo A.G. įmonėje, buhalterės pareigose. Nuo 2017 m. vasario išėjo į gimdymo atostogas, o po to vaiko priežiūros atostogas. Į darbą priėmė įmonės savininkas A.G.. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) (ten kur dirba visi buhalteriai). Į jos pareigas įėjo: darbas su atskaitingais asmenimis, jis suvesdavo į buhalterinę programą kuro čekius, kuro sąskaitas, pildė formas susigrąžinti akcizo mokesčiui. Iš buhalterijos gaudavo vairuotojų ataskaitas kelionės lapus. Iš šių ataskaitų suvesdavo į buhalterinę programą „Autoinfa“ ataskaitos numerį, vairuotojo vardą ir pavardę, vilkiko numerį, vairuotojo išvykimo datą, po to skaičiuodavo kiek vairuotojas kokioje šalyje buvo dienų ir tuos duomenis suvesdavo į minėtą programą. Po to į minėtą programą suvesdavo čekių duomenis, kurie buvo prisegti prie ataskaitų kelionės lapų. Suvedus visus duomenis pati programa „Autoinfa“ paskaičiuodavo vairuotojų dienpinigius. Tada atspausdindavo ataskaitą, kurioje buvo nurodyta vairuotojo duomenys, šalis, dirbtų dienų skaičius, laikotarpis, balansinė sąskaita, dienpinigių suma, ir jei buvo išlaidos pagal čekius, ir išlaidų suma.

Pagal apklausos metu parodytą Priedą Nr. 1, tai yra būtent ta ataskaita, kurią atspausdindavo ir apie kurią ką tik paaiškino. Viena pažyma priklauso vienai vairuotojo pateiktai ataskaitai kelionės lapui. Mėnesio gale kiekvienam vairuotojui atspausdindavo iš minėtos programos suformuotą avansinę apyskaitą. Pagal apklausos metu parodytą avanso apyskaitą Nr. 1387, parodė, kad debeto suma 1643,70 yra bendra suma vairuotojui priskaičiuotų dienpinigių, eilutė „Liekana ankstesnio avanso“ - (-636,53), tai suma, kuri liko neišmokėta vairuotojui iš praeito mėnesio. Grafa „iš viso gauta“, 2200, tai suma, kurią vairuotojas R. Ž. gavo už gegužės mėn. Tiksliai pasakyti negali, tačiau mano, kad tai suma vairuotojui pervestų pinigų į jo banko sąskaitą ir pagal kasos išlaidų orderius išmokėtų grynų pinigų- dienpinigių, avanso, ir komandiruotės išlaidas pateisinančių pinigų. Čia atlyginimo nėra. Lapo apačioje prieduose nurodyti priskaičiuoti dienpinigiai pagal kiekvieną ataskaitą kelionės lapą atskirai. Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 3, „Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis kortelė“, parodė, kad ši kortelė taip pat priklauso prie avansinių apyskaitų, ji taip pat suformuota buhalterinės programos, kurioje matyti grafoje „komandiruotės“, tai priskaičiuota dienpinigių suma pagal kiekvieną vairuotojo pateiktą ataskaitą kelionės lapą atskirai. Grafoje „Avansai“, tai duomenys apie pinigų išmokėjimą, tačiau negali pasakyti, ar tik grynais pagal kasos išlaidų orderį, ar ir pavedimu į banko sąskaitą. Pagal apklausos metu parodytą Priedą Nr. 4, tai vairuotojo ataskaita kelionės lapas, iš kurio suvesdavo duomenis į buhalterinę programą „Autoinfa“. Įmonės kasininkas buvo įmonės savininkas A.G.. Mano, kad A.G. išrašydavo ir kasos išlaidų orderius. Be to, A.G.nurodymu kasos išlaidų orderius išrašydavo ji, Ž. B. ir R. J. Daugiau nėra mačiusi, kad kas nors rašytų kasos išlaidų orderius. Žino, kad kasos išlaidų orderio šablonas buvo kompiuteryje, kažkur serveryje. Išrašant kasos išlaidų orderį, nurodydavo vairuotojo vardą, pavardę, sumą, suma žodžiais surašyta būdavo automatiškai pačios programos. Nei datos, nei numerio nerašydavo. Numerį orderiui suteikdavo galimai tas, kas suvesdavo duomenis į programą, o kas surašydavo datas, nežino. Matė buhalterių kabinete padėtą kasos knygą, tačiau kas ją pildė negali pasakyti, nėra mačiusi. Kasos išlaidų orderių bei pajamų orderių blankų (popierinių) buhalterijoje niekada nebuvo. Ar buhalterinėje programoje „Autoinfa“ buvo kasos išlaidų ir pajamų orderių, nežino, neatsimena. Kokia tvarka buvo vairuotojams išvykstant į reisą, negali pasakyti, nes apie tai nieko nežino. Žino, kad išvykstant į kelionę gaudavo pinigų - avansą, įvairias sumas. Tuos duomenis kitos buhalterės būdavo įtraukusios į minėtą buhalterinę apskaitą, ji tai matydavo. Kas iš buhalterių suvesdavo į buhalterinę programą kasos išlaidų orderius, nežino. Vairuotojui atėjus į buhalteriją ji duodavo pasirašyti avanso apyskaitas ir pažymas. Be to, A.G.žodiniu pavedimu, išrašydavo kasos išlaidų orderius vairuotojams, kur pinigų išmokėjimo pagrindas buvo komandiruotės išlaidoms. Tokio įrašo, kaip primokėtos komandiruotės išlaidos, neatsimena, bet gal ir galėjo būti. A.G. paskambindavo ir pasakydavo, kad išrašyk tam ir tam kasos išlaidų orderį. Ar jis pasakydavo pinigų sumą, kurią turi įrašyti, ar patikrindavo minėtoje buhalterinėje programoje „Autoinfa“, tiksliai pasakyti negali. Žino, kad visada A. G. nurodžius išrašyti kasos išlaidų orderį, patikrindavo kokią sumą įrašyti į kasos išlaidų orderį buhalterinėje programoje „Autoinfa“ atskirame faile atskaitingiems asmenims, tačiau jo pavadinimo neatsimena. Tame faile buvo nurodytas likutis, kurį reikėjo išmokėti vairuotojui kaip dienpinigius, tą sumą ir įrašydavo į kasos išlaidų orderį. Šį orderį duodavo pasirašyti vairuotojui. Kartais vairuotojai pasirašydavo ir palikdavo orderį, tada vėliau ji minėtą orderį nunešdavo A. G. ir palikdavo, o kartais vairuotoją palydėdavo kartu su išrašytu kasos išlaidų orderiu pas A.G. ir ten jį palikdavo kartu su vairuotoju. O kartais pats A.G. ateidavo su vairuotoju ir pasakydavo, kad jam reikia išrašyti kasos išlaidų orderį. Tada išrašydavo kasos išlaidų orderį, duodavo pasirašyti vairuotojui, o A.G. visą laiką būdavo kartu, ir, vairuotojui pasirašius orderį, jį pasiimdavo. Kiek atsimena, jau išrašytus orderius A.G. jai neatnešdavo. Orderius A.G. nurodymu išrašydavo ji. Kasos išlaidų orderius A.G. nurodymu išrašydavo ir po to duodavo pasirašyti vairuotojams ir kitos buhalterės, kurios dirbo su atskaitingais asmenimis, tai yra Ž. B. ir R. J. Kitos buhalterės to nedarė. Visada galvojo, kad vairuotojai po kasos išlaidų orderių pinigus gauna grynais iš A.G.. Niekada joks vairuotojas nereiškė pretenzijų dėl kasos išlaidų orderių ar neišmokėtų pinigų. Mano, kad apie visą šią tvarką vyriausioji buhalterė žinojo (118 t., b.l. 81-99).

Liudytoja V. V. parodė, kad nuo 2015 m. vasario mėn. 05 arba 06 dienos, tiksliai nepamena, dirbo A.G. įmonėje, buhalterės pareigose. Nuo 2016-06-01 vaiko priežiūros atostogose. Darbo vieta (duomenys neskelbtini), kabineto numerio nepamena, dirbo buhalterijoje. Į darbą priėmė įmonės savininkas A.G., su juo aptarė darbo užmokestį, o darbo funkcijas aptarė su vyr. buhaltere N. Š. Darbo užmokestis numatytas darbo sutartyje ir prieduose. Atlyginimas mokamas į „SEB“ banko kortelę 1 kartą į mėnesį, iki 10 dienos. Atlyginimo grynaisiais pinigais niekada negauna. Į jos pareigas įeina: gautas PVM sąskaitų - faktūrų iš įmonės darbuotojų, dažniausiai iš mechanikų, įtraukimas į apskaitą į buhalterinę programą „Autoinfa“, po to jas atiduoda vyriausiajai buhalterei, vėliau tas sąskaitas - faktūras grąžina, tada susega į segtuvus. Po to jos darbas nurašyti detales, kurios nupirktos ir sudėtos remontuojant automobilius, į minėtą kompiuterinę programą. Taip pat tvarkė įmonės archyvą, tai yra susegdavo dokumentus į „papkes“ ir nunešdavau į archyvą. Įmonės kasininkas yra įmonės savininkas A.G., tačiau kasos pajamų, išlaidų orderius tvarkė G., jos pavardės nežino. Įmonėje kasos išlaidų ir pajamų orderius išrašo G., nes ji tvarko šiuos dokumentus. Su vairuotojais dirba tos buhalterės, kurios dirba su atskaitingais asmenimis. Tai Ž. B., R. J. (dabar nebedirba), V. G. Buhalterės Ž., R., V. pagal vairuotojų parvežtus dokumentus pasakydavo G. kokiomis sumomis reikia išrašyti kasos išlaidų orderius. Dėl vairuotojų išvažiavimų į komandiruotę žino, kad su jais dirbo vadybininkai. Kiek jai žinoma, buhalterės R., Ž. ir V. suvesdavo į buhalterinę programą gautus iš vadybininkų maršrutus, čekius, avansines apyskaitas. Kai reikėdavo įmonėje savaitgaliais budėti, V. V. duodavo vairuotojams pasirašyti avansines apyskaitas. Jei būdavo surašytas kasos išlaidų orderis, taip pat duodavo pasirašyti. Kas išmokėdavo pagal kasos išlaidų orderius grynuosius pinigus, nežino, visi šie klausimai buvo derinami su įmonės savininku A.G.. Buhalterijoje grynųjų pinigų niekas neišmokėdavo. Visi šie dokumentai jau būdavo suruošti ir susegti į segtuvus. Juos suruošdavo buhalterės Ž., R. ir V. Pati jokių dokumentų, susijusių su vairuotojais, nepildė. Kokius dar dokumentus pasirašinėjo vairuotojai buhalterijoje, nežino. Nežino, ar vairuotojams pagal kasos išlaidų orderius moka mažesnes sumas nei yra išrašyti orderiai. Su piniginiais reikalais įmonėje nieko neturėjo ir jokių kasos pajamų, išlaidų orderių neišrašinėdavo (118 t., b.l. 115-118).

Liudytoja R. J. parodė, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2017 m. pabaigos ir nuo 2018-12-04 dirbo A.G. įmonėje buhalterės pareigose. Į darbą priėmė įmonės savininkas A.G. (jis pasirašė darbo sutartį) ir vyriausioji buhalterė, kuri išaiškino funkcijas ir darbo užmokestį. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), buhalterių kabinete. Į jos pareigas įėjo: vairuotojų komandiruočių skaičiavimas, vairuotojų kelionės lapų-ataskaitų suvedimas į buhalterinę programą „Autoinfo“, vairuotojų, kurie pirko už grynus kuro ir kitų čekių suvedimas, kuro tiekėjų sąskaitų suvedimas. Ji tikrino kurą, lygino su vairuotojų ataskaitomis-kelionės lapais ir pateikta sąskaita apmokėjimui už kurą, pildė akcizo formas dėl PVM grąžinimo. Be to, suvedus visus duomenis iš vairuotojų kelionės ataskaitos lapų, atspausdindavo kiekvieną vairuotojo ataskaitą prie avanso apyskaitos ir mėnesio vairuotojo avanso apyskaitą. Vairuotojų komandiruotes skaičiuodavo pagal pirminius įsakymus, po to, vairuotojui parvežus dokumentus, pagal CMR važtaraščius ir navigaciją skaičiuodavo kiek kokioje šalyje užtruko dienų. Po to, pagal nustatytą skaičių dienų buvo koreguojamas įsakymas, ir toliau pati minėta buhalterinė programa paskaičiuodavo dienpinigius. Žino, kad vairuotojai išvykdami į reisą gaudavo avansus, tačiau kokia tai buvo tvarka, negali pasakyti, nes nežino. Nežino, kas tuomet mokėjo pinigus ir kas išrašydavo kasos išlaidų orderius. Grįžę iš reiso vairuotojai visus dokumentus palieka pas apskaitininkus. Apskaitininkams patikrinus vairuotojų ataskaitas kelionės lapus, dokumentus, bet kuri pro šalį ėjusi buhalterė paimdavo ir atnešdavo į buhalteriją. Suvedus visus duomenis, buhalterinėje programoje, matydavosi kiek kokiam vairuotojui liko neišmokėta dienpinigių. Mano, kad A.G. turėjo priėjimą prie buhalterinėje programoje esančių atskaitingų asmenų. Jis kartą per mėnesį ar kas dvi savaites prašydavo jam atspausdinti sąrašą kiek kam priklauso dienpinigių. Ji pati savo nuožiūra niekada kasos išlaidų orderių nespausdino. Kasos išlaidų orderius spausdindavo tik tuomet, kai ateidavo pats vairuotojas, arba kai paskambindavo A.G. ir liepdavo tam tikram vairuotojui išrašyti kasos išlaidų orderį. Tada buhalterinėje programoje patikrindavo kiek tam vairuotojui priklauso pinigų ir tai sumai išrašydavo kasos išlaidų orderį. Koks tiksliai buvo nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas, neatsimena, nes orderis buvo šablonas, įrašydavo tik vairuotojo vardą, pavardę, pinigų sumą. Vairuotojui orderio neduodavo, vairuotojas tik pasirašydavo ir eidavo, kaip supranta, pas A.G. pasiimti pinigų. Orderį su vairuotojo parašu atiduodavo buhalterei, kuri tvarkė kasą. Kartais vairuotojas ateidavo kartu su A.G., ir A. G. liepus išrašyti tam vairuotojui kasos išlaidų orderį, ji išrašydavo. Tada vairuotojas orderį pasirašydavo ir su A.G.išeidavo, orderis likdavo buhalterijoje. Kartais A.G. paskambindavo ir liepdavo išrašyti orderį ir atnešti į jo kabinetą. Išrašiusi orderį jį nunešdavo į A.G. kabinetą. Ten sėdėdavo vairuotojas, orderį palikdavo pas A.G.. Vienu metu buvo išrašomas tik vienas orderis vienam vairuotojui. Įmonės kasininkas buvo A.G., tačiau kaip ir kiek pinigų mokėjo vairuotojams pagal jos išrašytus kasos išlaidų orderius, negali pasakyti, nėra mačiusi. Yra buvę, kad vairuotojai reiškė pretenzijas, kad jiems nemokami pinigai pagal išrašytus orderius, tada atsakydavo, kad eitų aiškintis pas A.G.. A.G. žinojo, kad su atskaitingais asmenimis dirbo ji, Ž. B. ir V. G. Todėl A.G. visada skambindavo vienai iš jų ir prašydavo išrašyti kasos išlaidų orderį vairuotojui dėl komandiruotės pinigų mokėjimo. V. G. rašė kasos išlaidų orderius vairuotojams. kurie vyko į Rusiją, o R. J. su Ž. B. vairuotojus buvo pasidalinusios per puse. Ž. B. tvarkė nuo „a“ iki pusės alfabeto, o R. J. likusius, tačiau kartais viena kitai padėdavo ir raidės susikeisdavo. Kiek žino, niekas kitas kasos išlaidų orderių nerašė. Išrašant kasos išlaidų orderį data ir numeris buvo įrašomi vėliau ranka. Kas tai darė, nežino, tačiau programoje automatiškai tai nepasidarydavo.

Pagal apklausos metu parodytą vairuotojo ataskaitą kelionės lapą (Priedas Nr. 1), parodė, kad tokią ataskaitą pildo vairuotojai kelionės metu, po to pateikia apskaitininkas. Dėl antrame lape uždėto spaudo „gauta, išleista, už kortelę, liko“ nieko negali pasakyti. Kas spaudą uždeda ir skaičius jame surašo, nežino. Matydavo tokias ataskaitas pas vairuotojus. Buhalterijoje visos ataskaitos originalios, tačiau jose šio spaudo nėra. Dėl apklausos metu parodyto P. J. ataskaitos lapo (Priedas Nr. 2) parodė, kad tokie lapai buvo pas vairuotojus prie vairuotojų ataskaitos kelionės lapų. Šis lapas buvo pirmas, o po to eidavo vairuotojų kelionės ataskaitų lapas. Kas pildė priedą Nr. 2, nežino. Ką reiškia nurodyti skaičiai, nežino (118 t., b.l. 158-165).

Liudytojas S.B. parodė, kad nuo 2007 m. dirba A.G. įmonėje, maždaug nuo 2013 metų transporto apskaitos skyriaus vadovu. 2014-2016 metais apskaitos skyriuje dirbo. Apskaitos skyrius atlieka pirminių dokumentų apdorojimą. Visus reikiamus dokumentus vairuotojams išvykstant į reisą jo skyrius gauna iš vadybininkų ir muitinės deklarantų. Prieš išvykstant vairuotojams į reisą, kartais dienos metu, bet dažniausiai po vadybininkų darbo valandų, vairuotojai ateina į apskaitos skyrių, kur jiems išduodami dokumentai, reikalingi kelionei, ir pagal kasos išlaidų orderį pinigai kelionei. Kartais vairuotojai avanso negauna. Vairuotojai, važiuojantys po Lietuvą, tie kurie važiuoja trumpam laikui, avanso negauna, o kartais ir patys jo neima. Kiekvieną kartą, kuomet vairuotojams reikia išmokėti pinigus, kasos išlaidų orderius su prisegtais pinigai prie orderio, atneša ir į seifą padeda D.G.. Dažnai kartu su pinigais ir orderiais A.G. atneša vairuotojų sąrašą su sumomis. Ką reiškia tas sąrašas ir nurodytos sumos, negali pasakyti. Apskaitos skyriui tie duomenys nereikalingi. Kartais minėtus lapus su nurodytomis pavardėmis ir sumomis apskaitos skyriaus darbuotojai atiduodavo kartu su orderiais ir pinigais vairuotojams pasirašyti. Kodėl duodavo pasirašyti, nežino, gali būti per klaidą. Ką reiškia vairuotojo parašas prie pavardės ir sumos, nežino. Šie sąrašai niekam nereikalingi, jų niekam atiduoti nereikėjo. Jis niekada nežiūrėjo, ar pinigų sumos, nurodytos sąraše, ir nurodytos kasos išlaidų orderyje, ir realiai pridėta pinigų suma, sutampa ar ne. Po kasos išlaidų orderiais buvo prisegti pinigai, kurių nei jis, nei apskaitos skyriaus darbuotojai netikrino. Kasos išlaidų orderis kartu su pinigais per langelį atiduodamas vairuotojui pasirašyti. Pasirašęs orderį ir pasiėmęs pinigus vairuotojas orderį atiduoda atgal pro langelį. Vairuotojai dažnai kelia pretenzijas, tačiau dėl ko konkrečiai, nežino, jos būna įvairios. Jis pats visiems apskaitos darbuotojams yra pasakęs, kad visus iškilusius klausimus ir problemas siųstų vairuotojus aiškintis į antrą aukštą pas vadovus ir vadybininkus. Tokio fakto, kad kas nors pareikštų pretenzijas dėl pinigų neatitikimo, neatsimena. Apskaitininkams pagrindinis rūpestis buvo patikrinti, kad vairuotojai įrašytų į orderį tą pinigų sumą, kuri nurodyta orderyje, ir nepadarytų klaidų. Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 1 prie apklausos, parodė, kad tokį lapą su vairuotojų parašais ir sumomis atnešdavo D.G.. Ką reiškia nurodytos sumos, negali pasakyti. Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 2 prie apklausos, parodė, kad tai tas pas lapas, kurį atnešdavo A.G. ir apskaitos darbuotojai duodavo vairuotojams pasirašyti. A.G. atnešdavo kasos išlaidų orderius su pinigais. Nei S.B., nei apskaitos darbuotojai niekur nepasirašydavo, kad priėmė orderius ir pinigus. Po to, kai vairuotojams pinigai buvo išmokėti ir D.G. pasiimdavo atgal orderius, taip pat niekur niekam pasirašyti nereikėjo. Jokios pinigų ir orderių apskaitos skyriuje nebuvo.

Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 3 parodė, kad tai vairuotojų ataskaita. Šiuo atveju V. V. ataskaita. Visa ataskaita užpildyta paties vairuotojo, įrašas raudonu tušinuku padarytas apskaitos skyriaus darbuotojų po ataskaitos patikinimo. Kitoje ataskaitos lapo pusėje, apačioje kairėje pusėje uždėtas A. S. spaudas, todėl mano kad šią ataskaitą sutikrino būtent jis. Dešinėje pusėje apačioje uždėtas spaudas, kuriame nurodyta: gauta, 30 e, tai reiškia kad šis skaičius yra paimtas iš „vekselinės“ lentelės, kuri yra apskaitos skyriaus kompiuteriuose, kuri gaunama iš vadybininkų. Išleista 14 e, tai reiškia kad vairuotojas išleido kelionėje ir pagrindė čekiais. Už kortelę 355e, tai reiškia kad šią sumą vairuotojas išleido mokėdamas su įmonės kortelėmis. Liko 16 e, tai reiškia, kad 30-14=16, tai suma, kurios vairuotojas nepagrindė čekiais. Visas mėnesio vairuotojų ataskaitas, atiduodavo vadybininkams – M. Š. Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 4 parodė, kad tai vairuotojo D. Ž. mėnesio ataskaita. Šios atskaitos yra sudaromos vairuotojų, kurie važiuoja į „Vakarus“. Šias ataskaitas sudaro S.B. pats, remiantis vairuotojų ataskaitomis, kompiuterine lentele „vekseline“, kurią jis mato iš vadybininkų, kiek atsimena jos pavadinimas „pinigai“. Iš buhalterės L., pavardės neatsimenu, kiekvieno mėnesio iki 10 dienos gauna popierinį ataskaitos variantą kiek kiekvienam vairuotojui pervesta pinigų į jo banko kortelę, Į vairuotojo ataskaitą suveda tabelio numerį, vairuotojo vardą, pavardę, laikotarpį, nuvažiuotą atstumą, išdirbtas darbo dienas, grafoje klientai, išvardinta dalis sunkesnių klientų, ir atžymėta prie konkretaus kliento kiek dienų dirbo vairuotojas. Paaiškino, kad ataskaitoje grafoje „nuvažiuota km“ yra vakaruose 0,09, tai kiekvieno vairuotojo koeficientas, kuris dauginamas iš nuvažiuotų kilometrų, šiuo atveju 4600 ir gaunama suma 414, tai būsima jo atlyginimo suma, tačiau ar būtent tokią pinigų sumą jis gauna, nežino, nes atlyginimą skaičiuoja buhalterija. Po to ataskaitoje matosi „Dienų skaičius“, tai reiškia, kad D. Žvirblis dirbo 15 dienų, koeficientas Vakaruose 18, padauginus 15x18 gaunama 270, tai taip pat atlyginimo dalis, kuri dedasi prie jau gautos 414 sumos, ir gaunama 692 suma, tai paskaičiuota galima atlyginimo dalis. Po to nurodomas ataskaitoje kuras, jei minusas tai trūkumas. Šiuo atveju už reisą buvo -388 litrai kuro, tačiau kadangi D. Ž. turėjo kuro perteklių, todėl bendrai jis kuro trūkumo neturi. Po to matyti apskaitininkų pastabos, šiuo atveju įrašyta 100 eurų už Kalėdas, nes buvo numatyta, premijos vairuotojams Kalėdų proga. Po to eina grafos- „vadybininkų pastabos“, „vairuotojų pastabos“. Paskutinėje grafoje viso 629, tai paskaičiuota galima D. Ž. atlyginimo suma, to po nurodomas atlyginimas - 352,75, tai į kortelę pervesta pinigų suma, po to nurodo pinigų sumą į grafą „telefonas“ - 14,12 tai pinigų suma, kurią pereikvoja vairuotojas jam duotą limitą (šią sumą neskaičiuodavo ją gaudavo iš buhalterijos arba administratorės, neatsimena), avansas - 100 (vairuotojams važiuojantiems į vakarus), tai suma, paimta iš vairuotojo ataskaitos galo, kitoje pusėje dešinėje spaude nurodytos „sumos“, „gauta“. Galimai tai suma, kurią vairuotojas gauna kaip avansą išvažiuodamas į kelionę. Po to grafa "Kt. atskaitymai", šiuo atveju įrašas -100 , tai reiškia, kad įvertintas galimas vairuotojo skatinimas Kalėdų proga. Gali būti dar šioje grafoje nurodytos kokios nors premijos vairuotojams arba minusavimas (atskaitymas) už kuro trūkumą, ar ką nors kitą, šiuo metu negali nurodyti, nes neatsimena. Paskutinė grafa „Likutis“, šiuo atveju 125,10 eurų, tai neišmokėto atlyginimo dalis, tačiau nežino, ar ji būna išmokėta ar ne. Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 5 prie apklausos, parodė, kad tai A. A. pateikta ataskaita. Kodėl ataskaitos viršuje nurodyta „juodai“, negali pasakyti, nežino nei kas užrašė, nei kodėl, mato tik kad ši ataskaita dar nepradėta tikrinti. Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 6 prie apklausos, parodė, kad vairuotojas V. R. 2015 m. kovo mėn. gavo baudos, ir jos sumokėjimui jam į asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1200 eurų, tačiau šiuos pinigus jis pasiliko sau, o įmonės kortele sumokėjo baudą, todėl atžymėjo, kad jis padarė įmonei žalą 2400 eurų. Atžymėjo, kad po 200 eurų kas mėnesį išskaičiuoti iš algos. Pagal apklausos metu parodytą priedą Nr. 6 prie apklausos, parodė, kad tai „ekselinė“ lentelė iš kompiuterinės programos, kuri pavadinimu „pinigai“, kurią pildo D.G.. Iš šios D.G.„vekselinės“ programos naudoja Nr. 2, tai data, Nr. 5, 6 tai vardas ir pavardė, Nr. 9, tai suma, kurią perkelia į vairuotojo ataskaitą (priedas Nr. 3), antroje lapo pusėje dešinėje uždėto spaudo eilutę gauta, tai suma, kuri nurodyta „vekselio“ programoje kaip vairuotojui išmokėtas avansas išvykstant į komandiruotę. Be to, šią sumą įtraukia į savo vairuotojo ataskaitą (priedas Nr. 4), į lapo apačioje esančią grafą „avansas“.

Dėl kratos metu rastų kasos išlaidų orderių M. M., A. Č., I. K., A. Š., L. B. vardu su prisegtais pinigais, parodė, kad šiuos orderius ir prie jų prisegtus pinigus atnešė ir pateikė D.G.. Vairuotojams apskaitos skyriuje apskaitininkai būtų pateikę pasirašymui minėtus kasos išlaidų orderius su prie jų prisegtais pinigais, o vairuotojai, pasirašę orderiuose apie tai, kad gauna tiek pinigų, kiek nurodyta orderyje, orderius atiduotų pro langelį jiems (118 t., b.l. 170-184).

Liudytoja R. S. parodė, kad nuo 2011-02-01 iki 2015-10-30 ji dirbo A.G. įmonėje buhaltere. Kaip buhalterė ji vesdavo keltų analitiką (suvesdavau keltų sąskaitas ir tikrindavau, ar viskas jose atitinka), į programą „Autoinfo“ ji tik suvesdavo kasos duomenis pagal kasininko atneštus sutvarkytus dokumentus (tai truko maždaug vienerius metus, tikslios datos nurodyti negali), dirbdavo su A.G. a. įmonės skolininkais – ruošdavo skolų suderinimo aktus. A.G. įmonėje kasininkas buvo savininkas A.G.. Apie pinigų judėjimą įmonėje nieko negali pasakyti, kadangi nežino. Priėjimą prie A.G. a. įmonės pinigų turi įmonės savininkas A.G., ko gero jis ir valdo įmonės pinigus. Kas atsakingas už pinigų išmokėjimą darbuotojams, negali pasakyti. Sutvarkytus kasos išlaidų orderius jai į buhalteriją atnešdavo A.G.. Sutvarkytus, tai yra pasirašytus vairuotojo ir kasininko – A.G.. Kasos išlaidų orderiui numeris yra suteikiamas automatiškai, suteikia programa „Autoinfa“. Kasos išlaidų orderyje ji pasirašydavo, kadangi jai buvo pavesta sutikrinti, ar kasos išlaidų orderis visas sutvarkytas, ar yra visi parašai. Už kasos išlaidų turinį ji nebuvo atsakinga. Pasirašytus kasos išlaidų orderius ji gaudavau tą pačią dieną, kaip ir nurodyta kasos išlaidų orderyje. Sutikrintuose kasos išlaidų orderiuose ji pasirašydavau, po to, juos susegdavau į segtuvą – į kasos knygą. Kas ir kur duodavo vairuotojams pasirašyti kasos išlaidų orderius, nežino, nes nematydavo. Kasos išlaidų orderių vairuotojams ji asmeniškai niekuomet neduodavo pasirašyti. Kaip jau minėjo, A.G. a. įmonėje kasininkas A.G., ko gero, jis ir išmokėdavo grynuosius pinigus (166 t., b.l. 72-76).

Liudytoja Ž. B. parodė, kad A.G. įmonėje dirba nuo 2012 metų, buhalterės pareigose. Įmonės pagrindinis vadovas yra įmonės savininkas A.G., todėl jis prižiūri visą įmonės veiklą, duoda tiesioginius nurodymus buhalterijai. Jos tiesioginis darbas yra paskaičiuoti dienpinigių vairuotojams dydį. Suskaičiavus vairuotojų išdirbtų dienų skaičių jos yra suvedamos į buhalterinę programą ir programa automatiškai paskaičiuoja dienpinigių sumą. Pastovaus atlygio dalis yra pervedama vairuotojams banko pavedimu, kas daro pavedimus, nežino. Dienpinigiai taip pat išmokami vairuotojams pavedimu arba išmokami grynaisiais pinigais iš įmonės kasos. Nežino, kas priima sprendimus (grynaisiais ar pavedimu) išmokėti dienpinigius vairuotojams. Kiekvienai buhalterei yra paskirstyti darbai, atlyginimus skaičiuoja L. V., vairuotojų komandiruotėse išdirbtas dienas skaičiuoja R. S., R. J., E. S. ir G. V. Ką konkrečiai atlieka likusios 9 buhalterės, pasakyti negali. Kiek jai yra žinoma, vadybininkai kuruoja krovinius ir transportą, bendrauja su klientais. Kokios konkrečios jų funkcijos, pasakyti negali. Jai yra žinoma, kad įmonės kasininkas yra A.G.. Kas be jo turi priėjimą prie kasos ir grynųjų pinigų, nežino. Kur konkrečiai įmonėje randasi kasa, nežino, nėra niekada mačiusi. Kas turi priėjimus prie įmonės banko sąskaitų, nežino, priėjimų prie sąskaitų ji neturi. Nors nėra atsakinga už kasą, jai yra tekę išrašyti kasos išlaidų ir pajamų orderius. Tokius nurodymus duodavo A.G.. Kokias sumas įrašyti į išlaidų orderius pasakydavo A.G.. Ji tiesiog blanke įrašo išmokamą pinigų sumą, kurią nurodo A.G. pagal buhalterinę programą, ir užrašo kam pinigai išmokami ( tą taip pat nurodo A.G.). Atspausdintas blankas paduodamas A. G.. Kas pasirašo orderiuose, nežino. Būna, kad vairuotojai išrašytus orderius pasirašo prie jos akių. Patikslino, kad ji pati niekada nesprendė kokį orderį ir kam duoti pasirašyti. Jai paskambina A.G. arba tiesiog atėjęs pasako, kad reikalinga užpildyti kasos išlaidų orderį tam tikrai pinigų sumai, ir nurodo juos paduoti pasirašyti konkrečiam vairuotojui. Ar pagal tuos orderius jie gaudavo pinigus, nežino, nes niekada nematė kaip mokami grynieji pinigai. Visi jos išrašyti orderiai yra tuo pačiu pagrindu, t.y. dienpinigiai. Išrašydama orderius grynųjų pinigų neišmokėdavo, tik užpildydavo popierinį dokumentą ir perduodavo jį asmeniškai A. G. arba pagal jo tiesioginį nurodymą duodavo pasirašyti vairuotojui. Niekada nėra mačiusi kaip ir kada yra mokami grynieji pinigai. Tada, kai jai tekdavo išrašyti kasos išlaidų orderius (tai būdavo labai retai), ji vykdė tiesioginius A.G.nurodymus, tačiau kiekvieną kartą, prieš išrašydama orderį, pinigų sumą pasitikrindavo buhalterinėje programoje „autoinfo“ ( tikrino, ar išrašoma suma atitinka programos duomenis). Jos išrašyti kasos išlaidų orderiai yra visada tuo pačiu pagrindu -„dienpinigiai“. Orderių su pagrindu „komandiruotės išlaidoms“, „avansas komandiruotės išlaidoms“, „primokėtos komandiruotės“ ji niekada neišrašė. Kadangi kasos dokumentų netvarkė, kada ir kokiu būdu į buhalteriją patenka vairuotojų pasirašyti kasos išlaidų orderiai, pasakyti negali, nes nežino. Tuos orderius, kuriuos prie jos pasirašydavo vairuotojai, visada pasiimdavo A.G.. Kur jis juos dėdavo, nežino. Į buhalterinės apskaitos programą kasos išlaidų orderių ji nevedė. Kas tai darė, nežino. Apie tai, kiek pinigų ir pagal kokius dokumentus yra išmokami grynieji pinigai vairuotojams, pakomentuoti negali, nes niekada nėra mačiusi jokių išmokėjimų (166 t., b.l. 85-88).

Liudytoja N. Š. parodė, kad nuo 2001 lapkričio mėn. dirba A.G. a. įmonėje vyriausiosios buhalterės pareigose. Į darbą priėmė įmonės savininkas ir vadovas A.G.. Mano, kad įmonei vadovauja ir visus spendimus priima pats A.G.. Jai visus nurodymus duoda ir iškilusius klausimus ji sprendžia tik su A.G.. Į jos pareigas įeina: visus banko išrašus tiek pajamų, tiek išlaidų suvesti į buhalterinę programą „Autoinfa“, po to tikrinti, kurios sąskaitos yra pradelstos, kurios uždengtos, ji konsultuoja 12 įmonės buhalterių. Iš minėtos buhalterinės programos formuoja pavedimus tiekėjams, o piniginius mokėjimus atlieka pats A.G., Sodrai, mokesčiams, statistikai, Lietuvos bankui, teikia ataskaitas. Įmonės kasininkas yra A.G.. A.G. valdo grynus pinigus. Atlyginimai visiems mokami į banko korteles. Grynais darbo užmokestis nemokamas, nebent atskirais atvejais, kai darbuotojai patys paprašo. Vairuotojams atlyginimas skaičiuojamas pagal buhalterijai pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos pateikia buhalterijai. Įmonės savininko įsakymu yra nustatytas visiems vienodas vairuotojų valandinis tarifinis atlygis. Be to, vairuotojai gauna dienpinigius pagal įmonės savininko įsakymą, kuriame nurodoma kas išvažiuoja, laikotarpis komandiruotės, šalis ir LR Vyriausybės patvirtintas dienpinigių normos kiekvienai šaliai atskirai. Kokia yra tvarka vairuotojams išvažiuojant, kaip jie gauna avansą, kas išrašo dokumentą ir išmoka pinigus, nežino, nieko negali pasakyti. Kai vairuotojai grįžta, komandiruotės įsakymai yra koreguojami pagal faktinį laiką. Vairuotojams grįžus, kokius dokumentus ir kam jie pateikia, nežino. Į buhalteriją vadybininkai atneša vairuotojų ataskaitas su visais čekiais ir pirkimo dokumentais, pervežimo užsakymus, CMR važtaraščius, panaudotus leidimus. Vairuotojų pateikti čekiai ir pirkimo dokumentai suvedami į buhalterinę programą „Autoinfa“ ir paskaičiuojami dienpinigiai. Tada suformuojama komandiruotės ataskaita ir avansinė apyskaita. Komandiruotės ataskaita ir avansinė apyskaita atspausdinama ir pasirašo buhalterė, kuri suvedė visus duomenis, vairuotojas ir I. G. Jeigu komandiruotės ataskaitą atspausdinus vairuotojas yra šalia ir jam priklauso išmokėti komandiruotės metu patirtas išlaidas ir dienpinigius, tuomet buhalterė, paskaičiavusi ir atspausdinusi komandiruotės ataskaitą su avansine apyskaita, išrašo kasos išlaidų orderį tai sumai, kurią reikia išmokėti vairuotojui. Po to pati buhalterė nuneša A. G. kasos išlaidų orderį, pagal kurį galimai A.G., nes jis kasininkas, vairuotojui išmoka pinigus. Jeigu vairuotojo šalia nėra, tai kasos išlaidų orderio buhalterė neišrašo, o išrašo tada, kai vairuotojas ateina į buhalteriją. Todėl gali būti, kad vairuotojui pagal kasos išlaidų orderį pinigus išmoka A.G. pagal kelias ataskaitas ir kelias avansines apyskaitas. Bet kokiu atveju tokį kasos išlaidų orderį išrašo įmonės buhalterė, nuneša A. G., o jis vairuotojui išmoka pinigus ir su parašais -kasininko, įmonės savininko ir vairuotojo, atneša atgal į buhalteriją. Nežino, kas išrašo kasos išlaidų orderį, kuriuo vairuotojams išmokami pinigai kaip avansas komandiruotės išlaidoms, bet mano, kad tai daro A.G., o kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas „komandiruotės išlaidoms“ arba „primokėtos komandiruotės išlaidos“, išrašo buhalterė, paskaičiavusi ir atspausdinusi komandiruotės ataskaitą su avansine apyskaita. Išmokant grynus pinigus pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyta, kad moka pinigus „komandiruotės išlaidoms“ arba „primokėtos komandiruotės išlaidos“, tai pinigai - dienpinigiai arba dienpinigiai ir vairuotojo patirtos išlaidos komandiruotės metu (sumokėta vairuotojo asmeninėmis lėšomis). Dažniausiai tai būna tik dienpinigiai. Kasos išlaidų orderyje nėra nurodoma konkrečiai kokia suma yra dienpinigių, o kokia suma komandiruotės išlaidų, nes LR Vyriausybės nutarime 2003-01-28 Nr. 99 yra pasakyta, kas sudaro komandiruotės išlaidas. Kasos išlaidų orderyje nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas- komandiruotės išlaidos, tuomet, kai vairuotojui išmokami dienpinigiai, todėl, kad dienpinigiai yra komandiruotės išlaidos. Į jos pareigas neįeina tikrinti kasos išlaidų orderių teisėtumo. A.G. įsakymu yra paskirta buhalterė, atsakinga už kasos dokumentų sutikrinimą ir suvedimą į buhalterinę programą. Iš vadybininkų gavusi vairuotojų ataskaitas su visais čekiais ir pirkimo dokumentais, pervežimo užsakymus, CMR važtaraščius, panaudotus leidimus, buhalterė E. priskiria užsakymui tuščią PVM sąskaitą faktūrą, ir ją atiduoda buhalterei, kuri išrašo pajamų sąskaitas, o vairuotojų ataskaitą su visais kvitais perduoda buhalterei, kuri skaičiuoja komandiruotės ataskaitas. Ši ataskaita ir avansinė apyskaita yra formuojama buhalterinėje programoje „Autoinfa“. Kiek žino, kasos pajamų ir išlaidų orderius išrašo A.G.. Ar buhalterės, kurios tvarkė avansines apyskaitas – Ž. J. B., R. J., kitų pavardžių neatsimena, ar dar kas nors išrašydavo kasos išlaidų orderius, nežino. Įmonės valdyme, susirinkimuose, pasitarimuose niekada nedalyvauja, jokių sprendimų nepriima. Kadangi įmonės darbuotojų kaita labai didelė, darbų funkcijos keitėsi, ne viską gali nurodyti teisingai, tačiau, kiek atsimena, įmonės buhalterijoje buvo toks darbų pasidalijimas (2014-2016 metais): darbo užmokestį skaičiavo ir darbo užmokesčio pažymas ruošė L. V., ilgalaikio turto apskaitą vedė L. Š., be to, ji suvesdavo kasos pirminius dokumentus (kasos išlaidų orderius, kasos pajamų orderius, pinigų priėmimo kvitus), dvi buhalterės išrašydavo sąskaitas faktūras (kiek atsimena rašė D. R., D. K.), atskaitingų asmenų apskaitą tvarkė Ž. J. B., R. J., V. G., atsargų užpajamavimą ir nurašymą tvarkė V. V., R. L., išrašomų sąskaitų faktūrų priskyrimą prie užsakymų tvarkė E., komandiruočių įsakymus rašė E. S., tiekėjų sąskaitas suvesdavo G. K. ir L. Š. (166 t., b.l. 97-101).

Liudytojas A. A. parodė, kad A.G. a. įmonėje dirba jau daug metų vairuotojo pareigose. Visada važiuoja į Rusiją. Važiuoja 1 - 2 savaitėms. Jo gauats pajamas sudaro atlyginimas ir dienpinigiai. Kokia suma dienpinigių ir kokia suma atlyginimo, jis tiksliai pasakyti negali, nežino. Visą savo atlyginimą ir dienpinigius gauna tik į savo banko kortelę 2 kartus per mėnesį. Jo atlyginimas priklauso nuo to, kur jis važiuoja. Kai važiuoja į Maskvą, jam moka 300 eurų. Kitų sumų jis pasakyti negali, nes nežino. Grynais pinigais A.G. niekada nemokėjo. Grynus pinigus gaudavo tik kaip avansą išvykdamas į komandiruotę. Išvažiuojant iš apskaitininkų gauna būtinus dokumentus ir pagal kasos išlaidų orderį pinigus. Koks buvo nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas, nežino. Pas apskaitininkus pagal kasos išlaidų orderį gauna ne mažiau kaip 100 eurų, o kokią didžiausia suma, negali pasakyti, neatsimena. Pinigai visada buvo mokami Eurais. Po kelionės apskaitininkams pateikdavo kelionės ataskaitos lapus kartu su čekiais apie pinigų panaudojimą. Po kurio laiko, kai viskas suskaičiuojama, pas vadybininką pasiimdavo ataskaitą, eidavo į buhalteriją, ten pasirašydavo dokumentus ir kasos išlaidų orderius, tačiau pinigų grynais negaudavo. Kodėl reikia pasirašyti kasos išlaidų orderius, kai pinigų niekas neduoda, jis nežino, jam net nekilo toks klausimas.

Pagal apžiūrai pateiktus kasos išlaidų orderius, kuriuose pinigų išmokėjimo pagrindas „avansas komandiruotės išlaidoms“: 2014-01-25 Nr. 340– 100 Eur sumai, 2014-01-30 Nr. 415– 100 Eur sumai, 2014-02-08 Nr. 538– 100 Eur sumai, 2014-03-15 Nr.1060– 100 Eur sumai, 2014-03-31 Nr. 1252– 100 Eur sumai, 2014-04-08 Nr. 1365– 100 Eur sumai, 2014-04-16 Nr. 1477– 100 Eur sumai, 2014-04-22 Nr. 1561– 100 Eur sumai, 2014-04-28 Nr. 1651– 100 Eur sumai, 2014-05-12 Nr. 1849 - 100 Eur sumai, 2014-05-31 Nr. 2105– 100 Eur sumai, 2014-06-08 Nr. 2204– 100 Eur sumai, 2014-06-14 Nr. 2285– 100 Eur sumai, 2014-07-01 Nr. 2528– 100 Eur sumai, 2014-07-14Nr. 2686– 100 Eur sumai, 2014-07-26 Nr. 2837– 100 Eur sumai, 2014-08-04 Nr. 2958– 100 Eur sumai, 2014-09-06 Nr. 3421– 100 Eur sumai, 2014-09-12 Nr. 3528- 100 Eur sumai, 2014-09-21 Nr. 3678- 100 Eur sumai, 2014-09-28 Nr. 3783– 100 Eur sumai, 2014-10-12 Nr. 3995- 100 Eur sumai, 2014-11-04 Nr. 4271– 100 Eur sumai, 2014-11-11 Nr. 4392– 100 Eur sumai, 2014-11-18 Nr. 4488– 100 Eur sumai, 2014-11-25 Nr. 4604– 100 Eur sumai, 2014-12-11 Nr. 4851- 100 Eur sumai, 2015-02-06 Nr. 421- 100 Eur sumai, 2015-02-13 Nr. 508– 100 Eur sumai, 2015-04-23 Nr. 1571– 100 Eur sumai, 2015-05-03 Nr. 1733- 100 Eur sumai, 2015-05-22 Nr. 1989– 100 Eur sumai, 2015-05-29 Nr. 2087– 100 Eur sumai, 2015-06-10 Nr. 2257– 100 Eur sumai, 2015-07-01 Nr. 2574– 100 Eur sumai, 2015-07-10 Nr. 2683- 100 Eur sumai, 2015-07-17 Nr. 2778– 100 Eur sumai, 2015-08-08 Nr. 3067- 100 Eur sumai, 2015-08-16 Nr. 3168– 100 Eur sumai, 2015-08-29 Nr. 3356– 100 Eur sumai, 2015-09-26 Nr. 3736– 100 Eur sumai, 2015-10-03 Nr. 3829– 100 Eur sumai, 2015-10-12 Nr. 3938– 100 Eur sumai, 2015-11-13 Nr. 4372- 100 Eur sumai, 2015-11-23 Nr. 4533– 100 Eur sumai, 2016-03-05 Nr. 810– 100 Eur sumai, 2016-03-11 Nr. 898- 100 Eur sumai, 2016-03-18 Nr. 1012- 100 Eur sumai, 2016-03-26 Nr. 1110– 100 Eur sumai, 2016-04-11 Nr. 1307– 100 Eur sumai, 2016-04-18 Nr. 1409- 100 Eur sumai, 2016-05-02 Nr. 1561– 100 Eur sumai, 2016-05-08 Nr. 1629– 100 Eur sumai, 2016-05-30 Nr. 1961– 100 Eur sumai, 2016-06-06 Nr. 2037– 100 Eur sumai, 2016-06-27 Nr. 2290- 100 Eur sumai, gali pasakyti, kad visus šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė pas apskaitininkus, pinigus visus gavo pas apskaitininkus.

Pagal apžiūrai pateiktus kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas „komandiruotės išlaidoms“ arba „primokėtos komandiruotės išlaidos“: 2014-01-30 Nr. 414– 500 Eur sumai, 2014-03-31 Nr. 1251 –500 Eur sumai, 2014-04-08 Nr. 235–1500 Lt sumai, 2014-04-16 Nr. 1476–400 Eur sumai, 2014-05-31 Nr. 2104-300 Eur sumai, 2014-07-14 Nr. 2685 –300Eur sumai, 2014-09-06 Nr. 3420–300 Eur sumai, 2014-09-12 Nr. 3527–400 Eur sumai, 2014-10-12 Nr. 731-1000 Lt sumai, 2014-10-28 Nr. 4179 –300 Eur sumai, 2014-11-17 Nr. 838– 1000 Lt sumai, 2014-12-17 Nr. 4967–800 Eur sumai, 2015-03-21 Nr. 1021–600 Eur sumai, 2015-04-23 Nr. 1570-400 Eur sumai, 2015-05-22 Nr.1988 – 400Eur sumai, 2015-06-16 Nr. 2358–700 Eur sumai, 2015-07-17 Nr. 2777–500 Eur sumai, 2015-08-29 Nr. 3355-300 Eur sumai, 2015-09-26 Nr. 3735 –700Eur sumai, 2015-11-13 Nr. 4371–400 Eur sumai, 2015-12-21 Nr. 12–2265 USD sumai, 2016-05-30 Nr. 1960 –1800 Eur sumai, gali pasakyti, kad visus šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė buhalterijoje, pinigų grynais negavo.

Liudytojas S. A. parodė, kad A.G. a. įmonėje dirba nuo 1995-06-15 vairuotoju. 2014, 2015, 2016 metais važiuodavo po Europą. Važiuodavo nuo kelių dienų iki 4 savaičių. Jo gaunamas pajamas sudarė atlyginimas ir dienpinigiai. Kokia suma dienpinigių ir kokia suma atlyginimo jis tiksliai pasakyti negali, nežino. Atlyginimą kartu su dienpinigiais gauna į SEB banko kortelę du kartus į mėnesį. Buvo sutarta, kad į dieną jam mokės 50 eurų. Išvažiuojant pas apskaitininkus gauna reikiamus dokumentus ir pagal kasos išlaidų orderį pinigus. Koks buvo nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas, jis nežino, niekada neskaitė. Pas apskaitininkus pagal kasos išlaidų orderį, 2014, 2015, 2016 metais gaudavo pinigus ne mažiau kaip 50 eurų ir ne daugiau kaip 150 eurų, pora kartų buvo didesnė suma, tačiau kokia, neatsimena. Pinigai visada buvo mokami Eurais. Šiuos pinigus jis naudojo įmonės reikmėms, jeigu likdavo, tai jam priskaičiuodavo prie atlyginimo. Kartais jis komandiruotės metu naudojo įmonės reikmėms savo pinigus, pvz Anglijoje mokėdavo už aikštelę. Tuomet grįžus iš komandiruotės pinigus jam atiduodavo. Būdavo už komandiruotę ne mažiau kaip 5 eurai ir ne daugiau kaip 20 eurų. Tuos pinigus atiduodavo apskaitininkai. Už gautus pinigus jokio dokumento pasirašyti nereikėjo. A.G. niekada jokių pinigų nemokėjo. Po kelionės apskaitininkams pateikdavo kelionės ataskaitos lapus kartu su čekiais apie pinigų panaudojimą. Po kurio laiko, kai viskas suskaičiuojama, pas vadybininką pasiimdavo ataskaitą, eidavo į buhalteriją, ten pasirašydavau dokumentus ir kasos išlaidų orderius, tačiau pinigų grynais negaudavo. Kasos išlaidų orderius pasirašydavo, nes buhalterė aiškino, jog pasirašyti reikia už čekius. Kką tai reiškia, jis nežino.

Pagal apžiūrai pateiktus kasos išlaidų orderius, kuriuose pinigų išmokėjimo pagrindas „avansas komandiruotės išlaidoms“: 2014-01-15 Nr.193– 150 Eur sumai, 2014-01-27 Nr. 354– 250 Eur sumai, 2014-02-15 Nr 650– 150 Eur sumai, 2014-04-07 Nr. 1347– 150 Eur sumai, 2014-05-18 Nr.1938– 150 Eur sumai, 2014-06-10 Nr. 2231– 150 Eur sumai, 2014-06-25 Nr.2451– 150 Eur sumai, 2014-09-12 Nr. 3524– 150 Eur sumai, 2014-10-13 Nr. 4001– 150 Eur sumai, 2014-11-09 Nr 4361– 150 Eur sumai, 2014-11-27 Nr. 4647– 150 Eur sumai, 2014-11-27 Nr. 4647– 150 Eur sumai, 2015-01-13 Nr. 95– 150 Eur sumai, 2015-02-01 Nr. 340– 150 Eur sumai, 2015-03-02 Nr. 768– 150 Eur sumai, 2015-03-16 Nr. 942– 150 Eur sumai, 2015-04-11 Nr.1379– 150 Eur sumai, 2015-04-18 Nr.1483– 150 Eur sumai, 2015-05-15 Nr. 1902– 150 Eur sumai, 2015-06-20 Nr. 2416– 150 Eur sumai, 2016-07-19 Nr. 2796– 150 Eur sumai, 2015-08-13 Nr. 3134– 150 Eur sumai, visus šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė pas apskaitininkus, visus pinigus gavo pas apskaitininkus.

Pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas „komandiruotės išlaidos“ arba „primokėtos komandiruotės išlaidos“: 2014-01-15 Nr. 4– 1300 Lt sumai, 2014-01-15 Nr. 192–600 Eur sumai, 2014-02-15 Nr.89-1600 Lt sumai, 2014-03-28 Nr. 208-3 000 Lt sumai, 2014-09-03 Nr. 616-3 000 Lt sumai, 2014-11-27 Nr.4646-400 Eur sumai, 2015-01-13 Nr. 94-1900 Eur sumai, 2015-05-06 Nr.1801– 1000 Eur sumai, 2015-06-20 Nr. 2415– 900 Eur sumai, 2015-12-22 Nr. 4967– 906,96 Eur sumai, visus šiuos orderius pasirašė buhalterijoje ir grynais šių pinigų negavo.

Liudytoju apklaustas G. A. parodė, kad A.G. a. įmonėje dirbo nuo 2010 m. iki 2017 m.balandžio mėnesio vairuotojo pareigose. Iki 2014 m.pabaigos važiavo į Rusiją, o po to į Rusiją ir Europą. Važiuodavo nuo 1 iki 8 savaičių. Jo gautas pajamas sudaro atlyginimas ir dienpinigiai. Kiek atsimena, gaudavo minimalų atlyginimą, o likusi dalis buvo dienpinigiai. Važiuojant į Rusiją gaudavo 1000 litų už kelionę, nepriklausomai kur važiuodavo, į mėnesį nuvažiuodavau po 3 keliones, todėl gaudavo ne mažiau kaip 3000 litų. Kai pradėjo važiuoti į Europą, tada mokėjo už nuvažiuotus kilometrus, 1 km. - 9 euro centai ir + už dieną 15 eurų. Nuo 2016 metų pradėjo atlyginimą kartu su dienpinigiais mokėti po 60 eurų į dieną. Atlyginimą gaudavo į SEB banko kortelę, 2 kartus į mėnesį. Išvažiuojant pas apskaitininkus gaudavo reikiamus dokumentus ir pagal kasos išlaidų orderį pinigus. Koks buvo nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas, nežino, niekada nežiūrėjo. Pas apskaitininkus pagal kasos išlaidų orderį gaudavo pinigus, ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 150 eurų. Kai orderyje buvo nurodyta 250 eurų, tai į rankas gaudavo ne daugiau kaip 150 eurų, o kai orderyje buvo nurodyta 150 eurų, tai į rankas jis gaudavo 100 eurų, kai orderyje nurodyta 300 eurų, tai gavo 150 eurų. Vieną kartą apskaitininko Stanislovo, jo pavardės neatsimena, paklausė kodėl neatiduoda visų pinigų, tai jam liepė eiti aiškintis pas savininką A.G.. Bet jis niekur nėjo. Žinojo, kad visi vairuotojai gauna mažiau nei pasirašo. Pinigai buvo mokami Eurais, kartais JAV doleriais ar Rusijos rubliais. Šiuos pinigus jis naudojo įmonės reikmėms, jeigu likdavo, tai priskaičiuodavo prie atlyginimo. Po kelionės apskaitininkams jis pateikdavo kelionės ataskaitos lapus kartu su čekiais apie pinigų panaudojimą. Po kurio laiko, kai viskas buvo suskaičiuojama, pas vadybininką pasiimdavo ataskaitą, eidavo į buhalteriją, ten pasirašydavo dokumentus ir kasos išlaidų orderius, tačiau pinigų grynais negaudavo. Kai iš vadybininko pasiimdavo savo ataskaitą, su ja eidavo į buhalteriją. Ten pasirašydavo dokumentus, kasos išlaidų orderį, ir jeigu jo ataskaitoje nurodytas pinigų likutis, tai jam A.G. tą pinigų sumą atiduodavo savo kabinete grynais, ir už juos niekur nepasirašydavo. Pinigus pas A.G. jis pasiimdavau kartais po kiekvieno reiso, kartais ne. Tai buvo įvairios sumos, tiksliai pasakyti negali, bet žymiai mažesnės nei pasirašydavo kasos išlaidų orderį buhalterijoje. A.G. jam išmokėdavo atlyginimo likutį.

Pagal apžiūrai pateiktus kasos išlaidų orderius, kuriuose pinigų išmokėjimo pagrindas „avansas komandiruotės išlaidoms“: 2014-01-13 Nr. 159- 250 Eur sumai, 2014-02-22 Nr.757– 250 Eur sumai, 2014-03-06 Nr. 949–250 Eur sumai, 2014-04-07 Nr.1338– 250 Eur sumai, 2014-04-27 Nr.1639– 250 Eur sumai, 2014-05-02 Nr. 1685– 250 Eur sumai, 2014-05-13 Nr. 1885– 250 Eur sumai, 2014-05-17 Nr. 1928– 250 Eur sumai, 2014-06-13 Nr.2265– 250 Eur sumai, 2014-06-23 Nr 2417– 250 Eur sumai, 2014-08-05 Nr.3009– 250 Eur sumai, 2014-08-16 Nr.3146– 250 Eur sumai, 2014-08-28 Nr. 3308- 250 Eur sumai, 2014-09-18 Nr. 3632– 250 Eur sumai, 2014-10-13 Nr. 3697– 150 Eur sumai, 2014-11-05 Nr. 4297– 250 Eur sumai, 2014-11-24 Nr.4598– 250 Eur sumai, 2014-12-07 Nr. 4783– 250 Eur sumai, 2014-12-14 Nr. 4908– 250 Eur sumai, 2014-12-27 Nr. 5133– 250 Eur sumai, 2015-02-22 Nr.634– 150 Eur sumai, 2015-02-04 Nr. 393– 150 Eur sumai, 2015-03-01 Nr.747– 150 Eur sumai, 2015-03-09 Nr. 853– 150 Eur sumai, 2015-04-09 Nr. 1364– 150 Eur sumai, 2015-04-25 Nr. 1608– 150 Eur sumai, 2015-05-06 Nr 1789– 150 Eur sumai, 2015-05-25 Nr 2022– 150 Eur sumai, 2015-07-22 Nr. 2842– 150 Eur sumai, 2015-09-09 Nr. 3491– 150 Eur sumai, 2015-11-23 Nr. 4539– 150 Eur sumai, 2016-01-27 Nr. 285– 150 Eur sumai, 2016-031064 Nr. 820 – 300 Eur sumai, 2016-03-28 Nr. 1123– 300 Eur sumai, 2016-05-11 Nr. 1685– 300 Eur sumai, 2016-06-13 Nr. 2106- 300 Eur sumai, 2016-07-05 Nr. 2431– 300 Eur sumai, visus šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė pas apskaitininkus. Pagal orderius, kur nurodyta 250 Eur suma, gavo tik 150 eurų, kur nurodyta 150 eurų, tai gavo tik 100 eurų, o kur nurodyta 300 eurų, tai gavo tik 150 eurų.

Pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas „komandiruotės išlaidos“ arba „primokėtos komandiruotės išlaidos“: 2014-02-22 Nr. 117- 1650 Lt sumai, 2014-04-07 Nr. 232–1 000 Lt sumai, 2014-07-21 Nr. 501-2 000 Lt sumai, 2014-11-24 Nr. 4597-1 000 Eur sumai, 2014-12-07 Nr. 4782-500 Eur sumai, 2015-02-22 Nr. 633-300 Eur sumai, 2015-04-09 Nr. 1363-400 Eur sumai, 2015-05-25 Nr. 2021– 300 Eur sumai, 2015-07-22 Nr. 2841– 400 Eur sumai, 2015-11-23 Nr. 4 538–1 500 Eur sumai, 2015-12-23 Nr. 4987– 1 569,44 Eur sumai, 2016-03-06 Nr. 819–2 200 Eur sumai, 2016-05-11 Nr. 1684– 400 Eur sumai. Visus šiuos orderius pasirašė pas buhalteres, tačiau pinigų grynais negavo. Pagal jam apklausos metu parodytą ataskaitą, kurioje matyti vairuotojo duomenys, nuvažiuoti kilometrai, dirbtų dienų skaičius, kuro likutis ir paskutinė grafa likutis, kurioje nurodytas neišmokėtų jam pinigų dydis. Jeigu tokioje ataskaitoje buvo nurodytas skaičius, tai reiškia, kad tokią sumą jam A.G. išmokės grynais ir už juos niekur pasirašyti nereikės.Tai jo dienpinigių neišmokėtas likutis.

Panašius parodymus, kaip ir liudytojai A. A., S. A., G. A., davė apklausti liudytojais A.G. a. įmonėje dirbantis vairuotojai, kurie taip pat nurodė, kad negavo pinigų, arba gavo tik dalį pinigų, kurie buvo įrašyti į kasos išlaidų orderius: V. A. pagal 65 kasos išlaidų orderius negavo 9 640,28 Eur; V. A. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 4 400,00 Eur; A. . pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 4 687,83 Eur; R. P. A. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 8 300,00 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 200 Eur; A. A. pagal 70 kasos išlaidų orderių negavo 14 573,67 Eur; E. B. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 4 530,00 Eur; V. B. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 10 300,00 Eur; V. B. pagal 10 kasos išlaidų orderius negavo 8 466,69 Eur; P. B. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 5.970,00 Eur; V. B. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 3 950,00 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 800,00 Eur; K. B. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 11 093,15 Eur; A.B. pagal 36 kasos išlaidų orderius negavo 20 045,92 Eur; R. B. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 3 165,68 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 463,39 Eur; A. B. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 13 779,87 Eur; A. B. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 1 029,24 Eur; V. B. pagal 74 kasos išlaidų orderius negavo 17 462,58 Eur; S. B. pagal 13 kasos išlaidų orderius negavo 14 290,41 Eur; V. B. pagal 15 kasos išlaidų orderių negavo 13 127,06 Eur; V. B. pagal 15 kasos išlaidų orderių negavo 17 478,76 Eur; Ž. B. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 750,00 Eur; L. B. pagal 80 kasos išlaidų orderių negavo 14 979,24 Eur; L. B. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 4.116,96 Eur; S. B. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 4 249,31 Eur; R. B. pagal 12 kasos išlaidų orderių negavo 12 302,66 Eur; G. B. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 12 111,60 Eur; R. B. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 10 236,89 Eur; P. B. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 2 856,30 Eur; A. B. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 6 700,00 Eur; A. B. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 2 428,74 Eur; A. B. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 2 229,52 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 700,00 Eur; D. B. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 1 700,00 Eur; V. C. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 311,55 Eur; Ž. Č. pagal 19 kasos išlaidų orderius negavo 9 929,64 Eur; G. D. pagal 42 kasos išlaidų orderius negavo 3 250,00 Eur; A. D. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 4 148,70 Eur; R. D. pagal 14 kasos išlaidų orderius negavo 14 672,70 Eur; A. D. pagal 73 kasos išlaidų orderius negavo 12 264,44 Eur; M. D. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 11 020,45 Eur; G. D. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 4 633,83 Eur; R. D. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 10 568,86 Eur; V. D. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 6 437,53 Eur; A. D. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 10 737,72 Eur; S. D. pagal 32 kasos išlaidų orderius negavo 12 717,24 Eur; S. F. pagal 41 kasos išlaidų orderį negavo 13 143,46 Eur; S. G. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 6 179,33 Eur; V. G. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 3 550,00 Eur; V. G. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 6 750,00 Eur; V. G. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 5 684,93 Eur; A. G. pagal 15 kasos išlaidų orderių negavo 13 405,53 Eur; G. G. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 2 195,82 Eur; V. G. pagal 19 kasos išlaidų orderių negavo 17 159,24 Eur; E. G. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 750,00 Eur; A. G. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 3 598,70 Eur; R. G.pagal 17 kasos išlaidų orderių negavo 11 118,96 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 5 400,00 Eur; J. G. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 14 695,09 Eur; Č. G. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 100,00 Eur; A. G. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 280,00 Eur; V. G. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 14 971,87 Eur; R. G. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 2 298,73 Eur; A. G. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 6 312,14 Eur; V. G. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 4 500,00 Eur; I. G. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 4 580,00 Eur; A. G. pagal 52 kasos išlaidų orderius negavo 11 117,62 Eur; I. G. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 055,61 Eur; E. G. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 2 067,88 Eur; E. G. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 6 095,10 Eur; E. G. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 8 116,96 Eur; G. I. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 9 170,00 Eur; N. I. pagal 21 kasos išlaidų orderį negavo 16 703,14 Eur; R. J. 44 kasos išlaidų orderius negavo 15 591,01 Eur; V. J. pagal 19 kasos išlaidų orderių negavo 11 874,51 Eur; P. J. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 2 000,00 Eur; A. J. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 3 392,67 Eur; S. J. pagal 23 kasos išlaidų orderius negavo 13 082,57 Eur; S. J. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 12 671,59 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 861,48 Eur; K. J. pagal 36 kasos išlaidų orderius negavo 7 349,64 Eur; R.J. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 900,00 Eur; A. J. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 10 435,08 Eur; A. J. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 11 479,24 Eur; T. J. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 279,24 Eur; S. J. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 9 384,12 Eur; A. J. pagal 35 kasos išlaidų orderius negavo 13 608,48 Eur; E. J. pagal 96 kasos išlaidų orderius negavo 18 682,40 Eur; V. J. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 10 466,86 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 1 600,00 Eur; R. J. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 1 225,67 Eur; P. J. pagal 26 kasos išlaidų orderius negavo 16 726,31 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 1 550,00 Eur; V. J. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 12 713,12 Eur; T. J. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 431,97 Eur.; V. J. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 6 722,66 Eur; V. J. pagal 20 kasos išlaidų orderių negavo 9 771,72 Eur; S. K. pagal 70 kasos išlaidų orderius negavo 16 117,54 Eur; S. K. pagal 34 kasos išlaidų orderius negavo 15 457,68 Eur; A. K. pagal 19 kasos išlaidų orderių negavo 12 393,49 Eur; R. K. pagal 29 kasos išlaidų orderius negavo 11 606,38 Eur; V. K. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 7 477,72 Eur; A. K. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 7 250,00 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 2 800,00 Eur; A. K. pagal 59 kasos išlaidų orderius negavo 11 152,88 Eur; R. K. pagal 22 kasos išlaidų orderius negavo 18 880,34 Eur; G. K. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 14 795,09 Eur; V. K. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 77,69 Eur; K. K. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 9 742,94 Eur; E. K. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 9 203,05 Eur; M. K. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 675,92 Eur; M. K. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 4 200,00 Eur; V. K. pagal 15 kasos išlaidų orderius negavo 10 248,12 Eur; R. K. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 828,70 Eur; S. K. pagal 49 kasos išlaidų orderius negavo 20 282,81 Eur; A. K. pagal 42 kasos išlaidų orderius negavo 14 007,76 Eur; I. K. pagal 19 kasos išlaidų orderius negavo 6 229,85 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 500,00 Eur; L. K. 56 kasos išlaidų orderius negavo 14 199,24 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 2 606,58 Eur; S. K. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 6 340,00 Eur; M. K. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 2744,00 Eur; R. K. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 8 924,73 Eur; P. K. pagal 16 kasos išlaidų orderių negavo 14 498,38 Eur; E.K.pagal 69 kasos išlaidų orderius negavo 15 484,90 Eur; A. L. pagal 32 kasos išlaidų orderius negavo 3 800,00 Eur; E. L. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 1135,74 Eur; E. L. pagal 17 kasos išlaidų orderių negavo 13 914,60 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 3100,00 Eur; R. L. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 3400,00 Eur; G. L. pagal 18 kasos išlaidų orderių negavo 14 775,43 Eur; V. L. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 634,74 Eur; R. L. pagal 27 kasos išlaidų orderius negavo 10 550,47 Eur; J. L. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 5000,00 Eur; M. L. pagal 25 kasos išlaidų orderius negavo 8487,30 Eur, iš A.G.gavo be kasos išlaidų orderių 2 172,15 Eur; A. L. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 8 593,46 Eur; K. L. pagal 48 kasos išlaidų orderius negavo 14 840,74 Eur; S. L. pagal 19 kasos išlaidų orderių negavo 4 551,35 Eur; V. L. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 7 832,81 Eur; M.M. pagal 23 kasos išlaidų orderius negavo 13 353,65 Eur; A. M. pagal 22 kasos išlaidų orderius negavo 14216,08 Eur; V. M. pagal 18 kasos išlaidų orderių negavo 13 510,57 Eur; V. M. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 2 805,47 Eur; E. M. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 14 497,79 Eur; M. M. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 2 650,00 Eur; G. M. pagal 69 kasos išlaidų orderius negavo 14 240,00 Eur; R. M. pagal 65 kasos išlaidų orderius negavo 9 750,00 Eur; F. M. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 2 179,24 Eur; Š. M. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 10 902,06 Eur; T. M. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 7 593,57 Eur; V. M. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 16 277,90 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 7 750,00 Eur; P. M. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 12 748,06 Eur; V. M. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 13 927,34 Eur; E.M. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 2 300,00 Eur; V. M. pagal 17 kasos išlaidų orderių negavo 16 438,17 Eur; G. M. pagal 23 kasos išlaidų orderius negavo 10 363,95 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 3 750,00 Eur; E. M. pagal 15 kasos išlaidų orderių negavo 13 808,48 Eur; V. M. pagal 16 kasos išlaidų orderių negavo 11 506,89 Eur; R. M. pagal 13 kasos išlaidų orderius negavo 12 226,78 Eur; S. M. pagal 19 kasos išlaidų orderių negavo 10 023,50 Eur; N. N. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 150,00 Eur; E. N. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 8 959,52 Eur; I. N.pagal 21 kasos išlaidų orderį negavo 11 290,19 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 7 312,64 Eur; D. N. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 350,50 Eur; E. N. pagal 20 kasos išlaidų orderių negavo 8 432,25 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 150,00 Eur; S. N. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 352,77 Eur; V. N. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 2 800,00 Eur; V. O. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 3 563,39 Eur; M. O. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 5 400,00 Eur; D. O. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 3 072,36 Eur; A. P. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 2 500,00 Eur; D. P. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 14 512,05 Eur; R. P. pagal 19 kasos išlaidų orderių negavo 3 027,14 Eur; A. T. P. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 9 353,60 Eur; A.P. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 6 532,53 Eur; V. P. 15 kasos išlaidų orderių negavo 2 700,00 Eur; A. P. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 3 537,67 Eur; V. P. pagal 18 kasos išlaidų orderius negavo 17 427,89 Eur; S. P. pagal 45 kasos išlaidų orderius negavo 16 494,23 Eur; A. P. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 14 679,22 Eur; R. P. pagal 17 kasos išlaidų orderių negavo 11 638,83 Eur; H. P. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 300,00 Eur; A. P. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 16 307,19 Eur; A. P. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 7 232,75 Eur; V. P. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 750,00 Eur; D. P. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 9 700,00 Eur; G. P. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 12 850,80 Eur; L. P. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 1021,53 Eur; R.R. pagal 73 kasos išlaidų orderius negavo 15 407,95 Eur; V. R. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 124,45 Eur; R. R. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 74,36 Eur; A. R. pagal 33 kasos išlaidų orderius negavo 3 471,27 Eur; R. R. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 1 391,14 Eur; A. R. pagal 17 kasos išlaidų orderius negavo 18 502,20 Eur; R. R. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 6 396,52 Eur; A. R. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 3 918,29 Eur; E. R. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 12 353,04 Eur; P. R. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 7 470,28 Eur; V. R. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 203,17 Eur; J. R. pagal 19 kasos išlaidų orderių negavo 3 300,00 Eur; R. R. pagal 24 kasos išlaidų orderius negavo 12 513,95 Eur; R. R. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 6 487,02 Eur; R. R. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 3 134,58 Eur; A. R. pagal 20 kasos išlaidų orderių negavo 18 503,85 Eur; J. R. pagal 12 kasos išlaidų orderių negavo 11 971,09 Eur; J. S. pagal 12 kasos išlaidų orderių negavo 14 579,45 Eur; R. S. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 10 751,04 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 1 346,73 Eur; R. S. pagal 22 kasos išlaidų orderius negavo 10 282,81 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 2 100,00 Eur; A. S. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 5 812,00 Eur; A. S. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 740,70 Eur; P. S. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 12 086,78 Eur; G. S. pagal 17 kasos išlaidų orderių negavo 12 221,79 Eur; J. S. pagal 77 kasos išlaidų orderius negavo 10 966,21 Eur; D. S. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 9 454,89 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 1 900,00 Eur; J. S. pagal 29 kasos išlaidų orderius negavo 2 500,00 Eur; R. S. pagal 10 kasos išlaidų orderius negavo 10 516,96 Eur; O. S. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 164,22 Eur; P. S. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 31,17 Eur; A. S. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 10 781,94 Eur; V. S. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 300,00 Eur; K. S. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 9 661,34 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 1 940,45 Eur; A. S. pagal 22 kasos išlaidų orderius negavo 5 645,87 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 955,74 Eur; I. S. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 13 046,94 Eur; R. S. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 2 400,00 Eur; T. S. pagal 57 kasos išlaidų orderius negavo 11 970,00 Eur; A. S. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 11 986,96 Eur; A. S. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 2 026,78 Eur; A. S. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 2 780,00 Eur; A.S. pagal 20 kasos išlaidų orderių negavo 6 598,25 Eur; V. S. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 3 681,19 Eur; T. S. pagal 11 kasos išlaidų orderius negavo 3 145,47 Eur; Ž. S. pagal 29 kasos išlaidų orderius negavo 4 657,77 Eur; A. Š. pagal 12 kasos išlaidų orderius negavo 12 400,00 Eur; A. Š. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 6 200,00 Eur; R. Š. pagal 40 kasos išlaidų orderių negavo 13 364,93 Eur; E. Š. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 5 949,95 Eur; V. Š. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 10 574,61 Eur; T. Š. pagal 46 kasos išlaidų orderius negavo 14 460,00 Eur; H. Š. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 300,00 Eur; R.Š. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 11451,39 Eur; Ž. Š. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 470,02 Eur; G. Š. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 969,38 Eur; S. Š. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 6 626,62 Eur; P. Š. pagal 12 kasos išlaidų orderių negavo 3 904,95 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 800,00 Eur; A. Š. pagal 29 kasos išlaidų orderius negavo 4 698,77 Eur; S. Š. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 9 627,54 Eur; K. Š. pagal 25 kasos išlaidų orderius negavo 15 686,09 Eur; A. Š. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 4 500,00 Eur; V. Š. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 4 141,69 Eur; V. Š. pagal 3 kasos išlaidų orderius negavo 5 800,00 Eur; A. Š. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 042,63 Eur; V. T. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 8 711,49 Eur; R. T. pagal 15 kasos išlaidų orderių negavo 9 550,00 Eur; A. T. pagal 26 kasos išlaidų orderius negavo 18 453,57 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 9000,00 Eur; T. T. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 6 450,00 Eur; A. T. pagal 86 kasos išlaidų orderius negavo 17 017,70 Eur; V. T. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 50,00 Eur; S. U. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 8743,45 Eur; A. U. pagal 17 kasos išlaidų orderių negavo 13.138,58 Eur, iš A.G.be kasos išlaidų orderių gavo 2 262,97 Eur; V. U. pagal 15 kasos išlaidų orderių negavo 12 639,54 Eur; M. U. pagal 27 kasos išlaidų orderius negavo 4 100,00 Eur; J. V. pagal 19 kasos išlaidų orderių negavo 15 745,37 Eur; S. V. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 1.864,50 Eur; V. V. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 13.230,65 Eur; A. V. pagal 33 kasos išlaidų orderius negavo 17 616,88 Eur; T. V. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 5 248,00 Eur; E. V. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 4 400,00 Eur; R. V. pagal 11 kasos išlaidų orderius negavo 10665,34 Eur; P. V. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 2 055,47 Eur; R. V. pagal 12 kasos išlaidų orderių negavo 8 433,13 Eur; V. V. pagal 9 kasos išlaidų orderius negavo 9 208,08 Eur; V. V. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 13.032,00 Eur; V.V. pagal 12 kasos išlaidų orderių negavo 12100,03 Eur; Z. V. pagal 8 kasos išlaidų orderius negavo 7 825,00 Eur; M. V. pagal 13 kasos išlaidų orderius negavo 12.270,53 Eur; A. V. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 4 690,00 Eur; A. V. pagal 29 kasos išlaidų orderius negavo 3 000,00 Eur; R.V.pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 9 960,16 Eur; J. V. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 1 836,74 Eur; A. V. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 3 850,00 Eur; R. V. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 1.586,55 Eur; A. V. pagal 25 kasos išlaidų orderius negavo 9 350,29 Eur; R. V. pagal 7 kasos išlaidų orderius negavo 3453,57 Eur; V. V. pagal 4 kasos išlaidų orderius negavo 4 100,00 Eur; M. V. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 10 108,28 Eur; P. V. pagal 14 kasos išlaidų orderių negavo 7 368,86 Eur; E. V. pagal 1 kasos išlaidų orderį negavo 210,90 Eur.; P. Z. pagal 15 kasos išlaidų orderių negavo 1048,85 Eur; R. Z. pagal 28 kasos išlaidų orderius negavo 1121,90 Eur; A. Z. pagal 5 kasos išlaidų orderius negavo 5 400,00 Eur; R. Ž. pagal 13 kasos išlaidų orderių negavo 12898,48 Eur; R. Ž. pagal 12 kasos išlaidų orderių negavo 13 424,61 Eur; R. Ž. pagal 11 kasos išlaidų orderių negavo 1 374,40 Eur; S. Ž. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 20.237,31 Eur; B. Ž. pagal 33 kasos išlaidų orderius negavo 3 900,00 Eur; N. Ž. pagal 2 kasos išlaidų orderius negavo 350,89 Eur; R. Ž. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 11 242,43 Eur; R. Ž.pagal 18 kasos išlaidų orderių negavo 11 687,44 Eur; A. Ž. pagal 10 kasos išlaidų orderių negavo 4 368,70 Eur; M. Ž. pagal 12 kasos išlaidų orderių negavo 9 369,10 Eur; V. Ž. pagal 34 kasos išlaidų orderius negavo 8 720,07 Eur; P. Ž. pagal 6 kasos išlaidų orderius negavo 5 698,76 Eur, iš A.G.gavo be kasos išlaidų orderių 500,00 Eur (bylos tomai nuo 57 t. b.l. 1 iki 116 t. b.l. 142).

Anksčiau išvardintų liudytojų negautos pinigų sumos yra detaliai nurodytos 2019-06-12 specialisto išvados Nr. 30-(80)-ISI-443, priede Nr. 70.1, 70.3, 70.4 (33 t., b.l. 144-157).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2016-09-14 kratos metu A.G. a. įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), paimta: 206 kabinete D.G.darbo vietoje iš darbo kompiuterio paimtas kietasis diskas SEAGATE 500GB; 208 kabinete vyr. buhalterės N. Š. darbo vietoje į CD skaitmeninę laikmeną įrašyta 2015-2016 metų detali sąskaitų analizė, kuri suformuota iš buhalterinės programos „Autoinfa“, paimtas kompiuterio standusis diskas Samsung 850 EVO serijos Nr. S2R6NXAH327434B; 207 kabinete R. L. darbo vietoje rasta ir paimta USB atmintinė aptraukta juodos spalvos oda; (duomenys neskelbtini) kabinete ant G. K. darbo stalo rasta ir paimta USB atmintinė metaliniu korpusu, juodos metalo spalvos; 102 kabinete rasti ir paimti 3 kietieji diskai: kietasis diskas Seagate 500 GB, serijos Nr. 6VMIXS4JZ (iš 4 darbo vietos), kietasis diskas Samsung 850 EVO 120 GB serijos Nr. S21UNXAG609106Z (iš 4 darbo vietos), kietasis diskas WD 500 GB serijos Nr. WCC2E3ACZAL5 (iš 5 darbo vietos); 301 kabinete rasti ir paimti du kietieji kompiuterių diskai: iš kompiuterio DELL kietasis diskas ADATA serijinis Nr. 7E1120006501, iš kompiuterio DELL PP224 kietasis diskas WD serijinis Nr. WXE707F00270; 202 kabinete įmonės vadovės Irenos Griciutės darbo vietoje rastas ir paimtas kompiuterio kietasis diskas WD 500 GB (2 t., b.l. 80-94).

Iš 2016-09-14 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata A.G. a. įmonėje, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 1000 rublių – 200 vnt., 5000 rublių - 240 vnt., 20 eurų - 853 vnt., 100 eurų – 219 vnt., 10 eurų – 552 vnt., 50 eurų – 322 vnt., 500 eurų – 54 vnt., 5 eurai – 906 vnt. ir 8 eurai monetomis, 100 JAV dolerių – 5 860 vnt., 10 dolerių – 457 vnt., 20 dolerių – 74 vnt. Viso: 1 400 000 rublių (19 438,75 eurai), 592 050 JAV dolerių (53 0273 eurai 18 centų), 92 118 eurų. Viso paimta 641 829,93 eurai (2 t., b.l. 80-94).

Iš 2016-09-14 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata A.G. namuose, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta Eurai: 100 eurų – 48 vnt., 500 eurų – 83 vnt., 20 eurų – 24 vnt., 10 eurų – 11 vnt., 50 eurų – 125 vnt., 200 eurų 8 vnt. Prancūzų frankai - 200 -1 vnt. JAV doleriai 100 dolerių 10 vnt., 20 dolerių -1 vnt. 5 doleriai 10 vnt. Viso rasta ir paimta: 1 070 JAV dolerių (958,35 eurai), 5 4740 eurų. Viso 55 698,35 eurai (2 t., b.l. 106-112).

Iš poėmio protokolo matyti, kad “SEB” banke Klaipėdos FPC, adresu Klaipėda, Taikos pr. 32a, individualių seifų saugykloje, I. G. seife Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta JAV doleriai: 100 dolerių po 100 vnt. -23 pakeliai, 100 dolerių po 101 vnt. 2 pakeliai, viso 2 502 vienetų. Viso paimta 250 200 JAV dolerių (224 093,15 eurų) (3 t., b.l. 79-81),

Iš 2017-04-24 specialisto išvados Nr. 11K-351(16) matyti, kad tyrimui pateiktose laikmenose esantys galimai tyrimui reikšmingi failai (tekstiniai failai su plėtiniais „doc“, „docx“, „xls“, „xlsx“, „pdf“ bei atvaizdų failai, kuriuose atvaizduoti dokumentai) pateikiami 1 priede prie specialisto išvados, išorinio standžiojo disko „Maxtor“ S/N: NM12BMN8 kataloguose: „ADATA Blyziene“ (USB laikmena „Adam“, paimta iš A. B. darbo vietos), „ADATA P.“ (USB laikmena „Adam“, paimta iš I. P. darbo vietos), „R. L.“ (USB laikmena, paimta iš R. L. darbo vietos), „G. K.“ (USB laikmena „57926023“, paimta iš G. K. darbo vietos), „USB ADATA I.E“ (USB laikmena „ADATA“, paimta iš G. I.darbo vietos), „USB Sandisk I.“ (USB laikmena „SanDisk“, paimta iš G. I. darbo vietos), katalogo archyve „Seagate w2aebgsj.zip“ (standusis diskas „Seagate“ S/N: W2AEBGSJ), katalogo archyve „adata 501.rar“ (standusis diskas “ADATA” kodas 7E1120006501), katalogo archyve „SAMSUNG S2R6NXAH327434Brar“ (standusis diskas „SAMSUNG“ S/N: S2R6NXlAH327434B), katalogo archyve „samsung ssd 06z.rar“ (standusis diskas „Samsung“ S/N: S2IUNXAG609IO6Z), katalogo archyve „Seagate 6VMXS4JZrar“ (standusis diskas „Seagate“ S/N: 6VMXS4JZ), katalogo archyve „WD 270.rar“ (standusis diskas „WD“ s/n: WXE707F00270), katalogo archyve „500 wd RJPrar“ (standusis diskas "WD" S/N: WCC2E6SULRJP) (4 t., b.l. 8-12).

Iš 2018-01-31 specialisto išvados Nr. 11K-350(16) matyti, kad pirminė tiriamosios medžiagos apžiūra, atlikta vadovaujantis standartine tyrimo procedūra „Informacinių technologijų standartinių objektų pirminė apžiūra“ LTEC-STPA-R-49, leidimas Nr. 2.0. Tyrimui pateikti 88 vnt. „Microsoft Excel“ failai ir asmenų sąrašas: (duomenys neskelbtini). Suskaičiavus pateiktų failų kontrolinę sumą MD5 pašalinami pasikartojantys failai su tuo pačiu turiniu. Pašalinus pasikartojančius failus bus tiriami 46 „Microsoft Excel“ failai.

Iš tyrimui pateiktų 88 vnt. „Excel“ failų išrūšiavus pasikartojančius failus pagal kontrolinę sumą, buvo ištirti 46 failai, 41 faile įdėtos datos ir paieškos funkcijos pagal pateiktą asmenų sąrašą, 2-juose failuose nėra pateiktų asmenų įrašų. 3-juose failuose nėra datos įrašų. Failai (41 vnt.), kuriuose įdėtos datos ir paieškos funkcijos, pateikiami specialisto išvados l priede, DVD disko kataloge „Excel pateikimui“ (4 t., b.l. 22-25).

Iš 2018-02-03/201803-19 apžiūros protokolo matyti, kad tyrėjas M. N. atliko LTEC Klaipėdos skyriaus vyriausiojo eksperto I. R. pagal 2016-09-14 kratos protokolą perkeltos informacijos iš įmonės A.G. ” darbuotojų kompiuterių ir laikmenų į standųjį diską „Maxtor”, S/N NM12BMN8 apžiūrą. Apžiūros metu apžiūrėta LTEC Klaipėdos skyriaus vyriausiojo eksperto I. R. 2017-04-24 specialisto išvadoje Nr. 11K-351(16) įrašyta informacija standžiajame diske „Maxtor” S/N NM12BMN8, kuri vadovaujantis 2016-09-14 kratos protokolu išimta iš „A.G. ” priklausančių kompiuterių bei darbuotojų naudotų laikmenų. Ekspertas standžiajame diske sukūrė aplanką, kuris l1k-35l(l6), bei kuriame buvo surašyta visa išrašyta informacija, atidarius aplanką aptikti 9 papildomi aplankalai.

3 aplankalas pavadintas (Decrypted files), kurie yra automatiniu būdu atrakinti failai, juos apžiūrėjus aptikta 41 failas, kurie gauti iš kietųjų diskų, kuriuos kratos metu išėmė iš darbo kompiuterių, kurių darbo vietos 102 k. 5 d. v., 102 k. 4 d.v., bei 206 k., gauti failai galimai turi reikšmės ikiteisminio tyrimo byloje, kuriuose pateikta informacija apie išmokėtus pinigus įmonės vairuotojams (priedas Nr. 1).

Nešiojamame kietajame diske „Maxtor“, S/N NM12BMN 8, atlikta galimai tyrimui reikšmingų duomenų paieška, kur gauti rezultatai (viso 41 failas) išeksportuoti į prie apžiūros protokolo pridedamą CD-R optinę duomenų laikmena (4 t., b.l. 28-30).

Iš 2018-06-20/2018-08-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 41 failas. Šių failų kopijos nukopijuotos iš 2016-09-14 kratos metu A.G. a. įmonėje (duomenys neskelbtini) paimtų 500 GB standžiojo disko „Seagate“ S/N: WZAEBGSJ, ir 120 GB SSD standžiojo disko „Samsung“, S/N: S21UNXAG609106Z, bei 206 kabinete paimto kietojo disko SEAGATE 500 GB.

Ikiteisminio tyrimo byloje informacinių technologijų tyrimus atliko LTEC Klaipėdos skyriaus vyriausiasis ekspertas I. R. Specialisto išvadoje 2017-04-24 Nr. llK-35l(16) nurodoma, kad „pateiktose laikmenose yra tekstiniai failai su plėtiniu „xls“, kurie apsaugoti slaptažodžiu. Minėti failai pateikiami standžiojo disko „Maxtor“ S/N: NMIZBMNS kataloge „Encrypted files“, failų sąrašas faile „Encrypted ?lesxls“. Apsaugotų failų slaptažodžiai: „1986“, „diana“, „asta“, „6235“, „masinaa“. Automatiniu būdu atkrypuoti failai pateikiami kataloge „Decrypted files““. Viso yra 88 failai. Specialisto išvadoje 2017-04-24 Nr 11K-351(16), tirti 88 failai pateikti standžiajame diske „Maxtor“ S/N: NM12BMN8. Tyrimo metu suskaičiavus pateiktų failų kontrolinę sumą MD5 pašalinami pasikartojantys failai su tuo pačiu turiniu. Pašalinus pasikartojančius failus tiriami 46 „Microsoft Excel“ failai. Failų sąrašas su suskaičiuotomis kontrolinėmis sumomis MD5 pateikiamas l priede prie specialisto išvados DVD disko faile „Encrypted files MD5.xlsx“. Programinė įranga „Microsoft Excel 2016“ v.16.0.8827.2131 ištyrus pateiktų failų turinį ir įvestų duomenų struktūrą, nustatyta, kad įrašų filtravimas galimas panaudojus datos ir paieškos funkcijas. Pagal pateiktus kriterijus, nustatyta, kad 2 failuose nėra pateiktų asmenų įrašų ir 3 failuose nėra datos įrašų.

Apžiūrimas 41 failas. Šių failų kopijos nukopijuotos iš 2016-09-14 kratos metu A.G. a. įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini) paimtų 500 GB standžiojo disko „Seagate“, S/N: W2AEBGSJ, ir 120 GB SSD standžiojo disko „Samsung“ S/N: S21UNXAG609106Z bei 206 kabinete paimto kietojo disko SEAGATE 500 GB. Atidarius kiekvieną failą matome Exel dokumentą, kuris susideda iš grafų. Grafose nurodyti šie duomenys: data, vardas pavardė, skaičiai, valiutos trumpiniai Eur, LT, USD, Rb, valstybiniai numeriai, įmonių pavadinimai, maršrutas, kiti duomenys. Apžiūros metu apžiūrėtas kiekvienas failas atskirai ir fiksuojama ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija galimai apie pinigų gavimą ir likutį. Failai pavadinimu „Decrypted - pinigai4 (Autosaved)(13298)“, „Decrypted – pinigai4 (Autosaved)(638755)“, Decrypted - pinigai4 (Autosaved), nukopijuoti iš 2016-09-14 kratos metu A.G. a. įmonėje adresu (duomenys neskelbtini) paimto kietojo disko SEAGATE 500 GB, visi kiti failai nukopijuoti iš 102 kabinete paimto 500 GB standžiojo disko „Seagate“, S/N: W2AEBGSJ, ir 120 GB SSD standžiojo disko „Samsung“, S/N: S21UNXAG609106Z (4 t., b.l. 31- 159, 5 t., b.l.1-187).

Iš 2018-05-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai, rasti ir paimti 2016-09-14 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) A.G. a. įmonėje, supakuoti į paketą Nr. 239023.

Baltas popieriaus lapelis, dydis 9,5 cm. pločio ir aukštis 8 cm. su užrašu P801, po užrašu K. (nelabai įskaitomai), prie lapelio prisegtas popieriaus lapas, kuriame atžymėta, jog prie šio lapelio kratos metu buvo rasta ir paimta 1 kupiūra 50 eurų nominalo. (Priedas Nr. 1).

Kasos išlaidų orderis be datos ir numerio, kuriame nurodoma, išduoti M. M., pagrindas avansas komandiruotės išlaidoms 300 Eurų, pagal įsakymą be parašų, prie kurio prisegtas popieriaus lapas, kuriame atžymėta, jog prie šio orderio kratos metu buvo rasti ir paimti prisegti 3 vnt. 50 eurų nominalo vertės banknotai, If draudimas automobiliui Volvo FH42T, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 2).

Kasos išlaidų orderis be datos ir numerio, kuriame nurodoma, išduoti Č. A., pagrindas avansas komandiruotės išlaidoms 300 Eurų, pagal įsakymą be parašų, prie kurio prisegtas popieriaus lapas, kuriame atžymėta, jog prie šio orderio kratos metu buvo rasta ir paimta 2 vnt 50 eurų nominalo vertės banknotai, „If“ draudimas automobiliui Volvo FH42T, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 3).

Kasos išlaidų orderis be datos ir numerio, kuriame nurodoma, išduoti K. I., pagrindas avansas komandiruotės išlaidoms 300 Eurų, pagal įsakymą be parašų, prie kurio prisegtas popieriaus lapas, kuriame atžymėta, jog prie šio orderio kratos metu buvo rasti ir paimti prisegti 2 vnt 50 eurų nominalo vertės banknotai, lapas su AD Blue kainomis vakaruose, AS24 kuro kortelės naudojimo vietos (Priedas Nr. 4).

Lapas Nr. 1, A4 formato lapas, kuris viršutinėje dalyje yra 12 eilučių, eilutės vertikaliai padalintos į dvi dalis. Eilutėse padaryti įrašai iš dešinės į kairę. Tarp pavardės ir sumos atskyrimas. Padaryti šie įrašai: Č. A. -100, Kricin I - 100, M. M. -150 (Priedas Nr. 5).

Lapas Nr. 2, A4 formato lapas, kuris viršutinėje dalyje yra 15 eilučių, eilutės vertikaliai padalintos į dvi dalis. Eilutėse padaryti įrašai iš dešinės į kairę. Tarp pavardės, prie kurio pažymėtas + ir sumos atskyrimas, padaryti šie įrašai: (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 6).

Kasos išlaidų orderis be datos ir numerio, kuriame nurodoma, išduoti B. L., pagrindas avansas komandiruotės išlaidoms 300 USD, pagal įsakymą be parašų, prie kurio prisegtas popieriaus lapas, kuriame atžymėta, jog prie šio orderio kratos metu buvo rasta ir paimta 1 vnt. 20 eurų nominalo vertės banknotas, „If“ draudimas automobiliui Volvo FH, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 7).

Kasos išlaidų orderis be datos ir numerio, kuriame nurodoma, išduoti Š. A., pagrindas avansas komandiruotės išlaidoms 300 USD, pagal įsakymą be parašų, prie kurio prisegtas popieriaus lapas, kuriame atžymėta, jog prie šio orderio kratos metu buvo rasta ir paimta 1 vnt 20 eurų nominalo vertės banknotas (Priedas Nr. 8).

Baltas popieriaus lapelis, dydis 7,8 cm. pločio ir aukštis 9,5 cm. su užrašu (duomenys neskelbtini), po užrašu neįskaitomas žodis, prie lapelio prisegta rezervacija C-150916-03758, ir prisegtas popieriaus lapas, kuriame atžymėta, jog prie šio lapelio kratos metu buvo rasta ir paimta 1 kupiūra 10 eurų nominalo vertės ir 1 kupiūra 20 eurų nominalo vertės (Priedas Nr. 9) (8 t., b.l. 82-111).

Iš 2019-06-12 Specialisto išvados Nr. 30-(80)-ISI-443 matyti, kad Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad “Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo”;

- 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad “Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“;

- 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“;

- 21 straipsnyje nurodyta, kad “1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”.

Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „<...>Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-36787-16 dokumentus matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu (2014-01-01 – 2016-07-31) A.G. a. įmonės 294 darbuotojai liudytojų apklausų protokoluose nurodė, kad negavo iš viso 2444985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų, kurių sumokėjimą A.G. a. įmonė pagrindė 4616 kasos išlaidų orderiais bei užregistravo apskaitos registruose, tai yra iš 294 darbuotojų:

135 darbuotojai nurodė, kad prieš komandiruotę negavo dalies piniginių lėšų – avanso komandiruotės išlaidoms – 287 169,15 Eur pagal 2232 kasos išlaidų orderius, kurių bendra suma 476500 Eur (negavo 287 169 Eur + gavo 189 330,85 Eur) (70.5, 70.6 priedai);

41 darbuotojas nurodė, kad po komandiruotės negavo dalies piniginių lėšų - dienpinigių (komandiruotės išlaidų) – 202 048,46 Eur pagal 273 kasos išlaidų orderius, kurių bendra suma 298077,10 Eur (negavo 202 048,46 Eur + gavo 96 028,64 Eur) (70.9, 70.10 priedai);

22 darbuotojai nurodė, kad prieš komandiruotę negavo visos piniginių lėšų sumos - avanso komandiruotės išlaidoms – 19350 Eur pagal 76 kasos išlaidų orderius (70.7, 70.8 priedai);

240 darbuotojų nurodė, kad po komandiruotės negavo visos piniginių lėšų sumos - dienpinigių (komandiruotės išlaidų) – 1924739,66 Eur pagal 2007 kasos išlaidų orderius (70.11, 70.12 priedai);

24 darbuotojai nurodė, kad išeinant iš darbo negavo darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas 11678,34 Eur, kurių išmokėjimą A.G. a. įmonė pagrindė 28 kasos išlaidų orderiais, kurių bendra suma 11 878,34 Eur (negavo 11 678,34 Eur + gavo 200 Eur) (70.13, 70.14 priedai).

Palyginus 2016-09-14 kratos metu, atliktos A.G. a. įmonėje (duomenys neskelbtini) paimtus 781 lapą dokumentus – sąrašus ir 206 kabinete iš paimto kompiuterio kietojo disko SEAGATE 500GB nukopijuoto ir atspausdinto failo „Decrypted-pinigai4 (Autosaved)“ lentelės duomenis, matyti, kad 781 lapas dokumentai – sąrašai yra failo „Decrypted-pinigai4 (Autosaved)“ lentelės dalis (8.13, 9.6 priedai).

Palyginus 2016-09-14 kratos metu paimtų dokumentų, tai yra sąrašų, laisvos formos vairuotojų ataskaitų, failo „Decrypted-pinigai4 (Autosaved)“ lentelės duomenis su liudytojų apklausų duomenimis ir buhalterinės apskaitos dokumentuose užregistruotais duomenimis apie avansų komandiruotės išlaidoms mokėjimą, matyti, kad pagal liudytojų parodymus ir kratos metu išimtuose dokumentuose užregistruotos mažesnės avansu išmokėtų piniginių lėšų sumos nei įforminta buhalterinės apskaitos dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose).

- Duomenų suvestinė apie A.G. a. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose užregistruotas piniginių lėšų mokėjimo darbuotojams ūkines operacijas ir piniginių lėšų mokėjimą pagal liudytojų parodymus laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 suminė pagal pavardes (70.1 priedas);

- Duomenų suvestinė apie A.G. a. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose užregistruotas piniginių lėšų mokėjimo darbuotojams ūkines operacijas ir piniginių lėšų mokėjimą pagal liudytojų parodymus laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 pagal atvejus ir pavardes (70.3 priedas);

- Duomenų suvestinė apie A.G. a. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose užregistruotas piniginių lėšų mokėjimo darbuotojams ūkines operacijas ir piniginių lėšų mokėjimą pagal liudytojų parodymus laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 pagal atvejus ir datas (70.4 priedas).

Objektų tyrimui pateikta iš A.G. a. įmonės, adresu (duomenys neskelbtini) 2016-09-14 kratos metu paimto kompiuterio kietojo disko SEAGATE 500GB nukopijuoto ir atspausdinto failo „Decrypted-pinigai4 (Autosaved)“ lentelė, kurios duomenys apibendrinti objektų tyrimo metu sudarytoje Duomenų suvestinėje apie A.G. a. įmonės darbuotojo D.G.be apskaitos dokumentų iš A.G.gautas, panaudotas ir likusias pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-07-31 (70.18 priedas).

Objektų tyrimo metu failo „Decrypted-pinigai4 (Autosaved)“ lentelėje užregistruoti duomenys palyginti su A.G. a. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis, ir nustatyta, kad A.G. a. įmonė apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 401 atvejo iš viso išraiška eurais 1491536,28 Eur (1018600+427007,51 +40324,62+5604,15) grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo darbuotojui D. G., iš jų:

- 174 atvejais iš viso 1018600,00 Eur išmokėjimo;

- 181 atveju iš viso 31 459 650,00 Rusijos rublių (ekvivalentas 427 007,51 Eur 2016-07-31 dienos kursu 73,6747) išmokėjimo;

- 32 atvejais iš viso 44 720,00 JAV dolerių (ekvivalentas 40 324,62 Eur 2016-07-31 dienos kursu 1,109) išmokėjimo;

- 14 atvejų iš viso 19 350,00 Lt (ekvivalentas 5 604,15 Eur kursu 3,4528) išmokėjimo (dokumentai yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36787-16)

IŠVADOS:

1. Pagal objektų tyrimui pateiktus A.G. a. įmonės dokumentus, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-36787-16 dokumentus, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, jeigu A.G. a. įmonė:

- 294 darbuotojams neišmokėjo iš viso 2 444 985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų pagal laikotarpio nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderių, kurių bendra suma 2730545,10 Eur;

- 27 darbuotojams laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 išmokėjo iš viso 66 772,13 Eur grynųjų piniginių lėšų (dienpinigių), kurių išmokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą;

- darbuotojui D. G. laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-07-31 iš viso 401 (174+181+32+14) atveju išmokėjo grynąsias pinigines lėšas: 1018600,00 Eur, 31459650,00 RUB (ekvivalentas 427007,51 Eur), 44720,00 JAV dolerių (ekvivalentas 40324,62 Eur), 19350,00 Lt (ekvivalentas 5604,15 Eur), iš viso išraiška eurais 1491536,28 Eur (1018600+427007,51+ 40324,62+5604,15), kurių išmokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą;

- darbuotojui D. G. laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-07-11 išmokėjo 31397650 RUB (438000 RUB+30959650 RUB) (ekvivalentas 5945,05 Eur+420220,92 Eur), 18750 USD ( ekvivalentas 16907,12 Eur) (iš viso išraiška eurais 443073,09 Eur) grynųjų piniginių lėšų, iš kurių darbuotojas D.G. panaudojo 31294150 RUB (ekvivalentas 424761,15 Eur), 18750 USD (ekvivalentas 16907,12 Eur) (iš viso išraiška eurais 441668,27 Eur), ir šių grynųjų piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą,

tai A.G. a. įmonė nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tai yra:

-laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė viso 66 772,13 Eur grynųjų piniginių lėšų (dienpinigių) sumokėjimo 27 darbuotojams ūkinių operacijų;

- laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-07-11 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 31 397 650 RUB (438 000 RUB+30 959 650 RUB) (ekvivalentas 5 945,05 Eur+420 220,92 Eur), 18 750 USD (ekvivalentas 16 907,12 Eur) (iš viso išraiška eurais 443 073,09 Eur) grynųjų piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų bei 31294150 RUB (ekvivalentas 424 761,15 Eur), 18 750 USD (ekvivalentas 16 907,12 Eur) (iš viso išraiška eurais 441 668,27 Eur) grynųjų piniginių lėšų panaudojimo ūkinių operacijų. Todėl objektų tyrimo metu negalima nustatyti iš kur A.G. a. įmonė gavo 31 397 650 RUB, 18 750 USD (iš viso išraiška eurais 443 073,09 Eur) grynųjų piniginių lėšų, ir kur panaudojo 31 294 150 RUB, 18 750 USD (iš viso išraiška eurais 441 668,27 Eur) grynųjų piniginių lėšų.

-laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-07-31 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė darbuotojui D. G. iš viso 401 (174+181+32+14) atvejo 1 018 600,00 Eur, 31 459 650,00 RUB (ekvivalentas 427 007,51 Eur), 44 720,00 JAV dolerių (ekvivalentas 40 324,62 Eur), 19 350,00 Lt (ekvivalentas 5 604,15 Eur), iš viso išraiška eurais 1491536,28 Eur grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo ūkinių operacijų;

- 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, tai yra iš viso 4616 atvejų tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas pagrindė laikotarpio nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderiais, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso 2 444 985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų sumokėjimo 294 darbuotojams, todėl negalima nustatyti kam išmokėtos 2 444 985,61 Eur piniginės lėšos (2014 m. – 946 877,97 Eur, 2015 m. – 1 025 894,81 Eur, 2016 m. 1-7 mėn. – 472 212,83 Eur);

- 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, tai yra A.G. a. įmonė apskaitos registruose užregistravo laikotarpio nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderių duomenis, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, tai yra iš viso 2 444 985,61 Eur piniginių lėšų gavėjo, iš jų:

-apskaitos registruose „Kasa“ (Kasos knyga), „Pinigų mokėjimo žurnalas“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ ir apskaitos registre „Likučių žiniaraštis“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 60011 „Dienpinigių sąnaudos“ užregistravo 4588 kasos išlaidų orderių duomenis, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo - iš viso 2 433 307,27 Eur piniginių lėšų gavėjo;

-apskaitos registruose „Kasa“ (Kasos knyga), „Pinigų mokėjimo žurnalas“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ ir apskaitos registre “Bendrasis žurnalas“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 60013 „Atlyginimų sąnaudos – vairuotojų, eksped.“ užregistravo 28 kasos išlaidų orderių duomenis, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo - iš viso 11 678,34 Eur piniginių lėšų gavėjo;

-12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra apskaitos registruose neužregistravo laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 ūkinių operacijų duomenų:

-66 772,13 Eur grynųjų piniginių lėšų (dienpinigių) išmokėjimo 27 darbuotojams;

-darbuotojui D. G. iš viso 401 (174+181+32+14) atvejo 1 018 600 Eur, 31 459 650 RUB (ekvivalentas 427 007,51 Eur), 44 720,00 JAV dolerių (ekvivalentas 40 324,62 Eur), 19 350,00 Lt (ekvivalentas 5604,15 Eur), iš viso išraiška eurais 1 491 536,28 Eur grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo;

-31 397 650 RUB (438 000 RUB+3 0959 650 RUB) (ekvivalentas 5 945,05 Eur+420220,92 Eur), 18 750 USD ( ekvivalentas 1 6907,12 Eur) (iš viso išraiška eurais 443 073,09 Eur) grynųjų piniginių lėšų gavimo ir 31 294 150 RUB (ekvivalentas 424 761,15 Eur), 18 750 USD (ekvivalentas 16 907,12 Eur) (iš viso išraiška eurais 441 668,27 Eur) grynųjų piniginių lėšų panaudojimo.

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderiais pagrindė iš viso 2444985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų išmokėjimą iš kasos 294 darbuotojams, kurie liudytojų apklausų protokoluose nurodė, kad pagal šiuos kasos išlaidų orderius grynųjų piniginių lėšų iš viso 2444985,61 Eur negavo;

- laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė iš viso 66 772,13 Eur grynųjų piniginių lėšų (dienpinigių) išmokėjimo 27 darbuotojams ūkinių operacijų;

- laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2016-07-31 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė darbuotojui Dariui G. iš viso 401 (174+181+32+14) atvejo 1018600,00 Eur, 31459650,00 RUB (ekvivalentas 427007,51 Eur), 44 720,00 JAV dolerių (ekvivalentas 40324,62 Eur), 19 350,00 Lt (ekvivalentas 5 604,15 Eur), iš viso išraiška eurais 1491536,28 Eur grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo ūkinių operacijų;

- 6 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui“, tai yra laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderiais pagrindė iš viso 2 444 985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų išmokėjimą iš kasos 294 darbuotojams, kurie liudytojų apklausų protokoluose nurodė, kad pagal šiuos kasos išlaidų orderius grynųjų piniginių lėšų iš viso 2 444 985,61 Eur negavo.

Pagal objektų tyrimui pateiktus A.G. a. įmonės dokumentus, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-36787-16 dokumentus, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, nustatyta, kad jeigu A.G. a. įmonė 294 darbuotojams neišmokėjo iš viso 2 444 985,61 Eur piniginių lėšų pagal 4616 kasos išlaidų orderių, 27 darbuotojams išmokėjo iš viso 66 772,13 Eur piniginių lėšų, kurių išmokėjimo nepagrindė dokumentais, tai A.G. a. įmonė 2 378 213,48 Eur (2444985,61-66772,13) sumažino dokumentinį piniginių lėšų likutį kasoje ir objektų tyrimo metu negalima nustatyti 2 378 213,48 Eur (2444985,61-66772,13) piniginių lėšų panaudojimo, iš jų 2014 m. 921 201,14 Eur, 2015 m. 996 817,71 Eur, 2016 m. 1-7 mėn. 460 194,63 Eur.

Pagal tyrimui atlikti pateiktus A.G. a. įmonės dokumentus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36787-16 esančius dokumentus, dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 staipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 negalima iš dalies nustatyti A.G. a. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Pagal objektų tyrimui pateiktus A.G. a. įmonės dokumentus, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-36787-16 dokumentus, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, jeigu A.G. a. įmonė:

- 294 darbuotojams neišmokėjo iš viso 2 444 985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų pagal laikotarpio nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderių, kurių duomenis užregistravo apskaitos registruose bei deklaravo laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 3 Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204A), tai yra iš viso 4616 atvejų tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas pagrindė laikotarpio nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderiais, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso 2 444 985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų sumokėjimo 294 darbuotojams;

- 27 darbuotojams laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 išmokėjo iš viso 66 772,13 Eur grynųjų piniginių lėšų (dienpinigių), kurių išmokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė dokumentais, neužregistravo apskaitos registruose ir nedeklaravo laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 3 Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204A);

tai A.G. a. įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė:

- laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204A) su priedais, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, tai yra šioje deklaracijoje:

- 25 laukelyje „ Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ ir deklaracijos priedo PLN204L laukelyje L3 „Bendra leidžiamų atskaitymų suma“ padidino sąnaudų sumas, laikomas leidžiamais atskaitymais iš viso 921201,14 Eur (3 180 723,29 Lt);

- 28 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai), 30 laukelyje „Pelnas“, 39 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“ ir 43 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apmokestinamojo pelno 596 958,50 Eur (2 061 178,29 Lt);

- 46 laukelyje „Pelno mokesčio suma“, 50 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 53 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 55 laukelyje „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 89 543,77 Eur (309 176,74 Lt) pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (596 958,50 Eur x15%);

- laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204A) su priedais, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, tai yra šioje deklaracijoje:

- 25 laukelyje „ Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ ir deklaracijos priedo PLN204L laukelyje L3 „Bendra leidžiamų atskaitymų suma“ padidino sąnaudų sumas, laikomas leidžiamais atskaitymais iš viso 996 817,71 Eur;

- 39 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“ ir 43 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apmokestinamojo pelno 1 321 060,71 Eur (996 817,71+324 243) Eur;

- 46 laukelyje „Pelno mokesčio suma“, 50 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 53 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 55 laukelyje „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 198 159,11 Eur pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (1 321 060,71 Eur x15%);

- laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204A) su priedais, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas, pelną ir pelno mokestį, tai yra šioje deklaracijoje:

- 25 laukelyje „ Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ ir deklaracijos priedo PLN204L laukelyje L3 „Bendra leidžiamų atskaitymų suma“ padidino sąnaudų sumas, laikomas leidžiamais atskaitymais iš viso 460 194,63 Eur;

- 28 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai), 30 laukelyje „Pelnas“, 39 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“ ir 43 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apmokestinamojo pelno 460 194,63 Eur;

- 46 laukelyje „Pelno mokesčio suma“, 50 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 53 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 55 laukelyje „Mokėtina /grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 69 029,20 Eur pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (460 194,63 Eur x15%);

todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

- 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“;

- 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti <...>“; 2 dalyje nurodyta, kad „Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai: <...> 3) komandiruočių sąnaudos“;

- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“.

Objektų tyrimo metu nustatyta, kad A.G. a. įmonė už tiriamąjį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 356.732,08 Eur pelno mokesčio, iš jų už 2014 metus – 89 543,77 Eur (309 176,74 Lt); už 2015 m. – 198 159,11 Eur; už 2016 m. 1-7 mėn.- 69 029,20 Eur (30 t., b.l. 15-54).

Iš 2006-06-14 darbo sutarties Nr. 531 matyti, A.G. a. įmonės savininkas A.G. priima į darbą I. G. vadybininke (3 t., b.l. 114-116).

Iš 2014-04-09 įsakymo Nr. P-74 matyti, kad vadybininkė I. G. pervesta iš vadybininkės pareigų į įmonės vadovės pareigas nuo 2014-04-09 (3 t., b.l. 127).

2016-10-05 A.G. a. įmonės savininko A.G.įgaliojimas Nr. 236, kuriuo įgaliojo I. G. registruoti prokūrą (10 t., b.l. 124).

Prašymas VĮ „Registrų centras“ registruoti juridinių asmenų registre prokūrą (10 t., b.l. 125-131). Prokūra. 2016-10-05 A.G. a. įmonė suteikė I. G. teises nurodytas prokūroje (10 t., b.l. 132).

Juridinio asmens duomenys: A.G. a. įmonė įm. Kodas (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini) (12 t., b.l. 86-88)

2019-06-28 A.G. a. įmonė VMI pateikė patikslintas metines pelno mokesčio deklaracijas už 2014, 2015, 2016 metus. Bei 2019-07-01 pakartotinai pateikė patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus (8 t., b.l. 112-129, 134-145, 149-152 ).

2019-07-01 ir 2019-07-04 dalyvaujant specialistui apžiūrėtos 2014, 2015, 2016 m. pirminės ir patikslintos A.G. a. įmonės metinės pelno mokesčio deklaracijos. Nustatyta, kad 2014, 2015, 2016 metų patikslintose A.G. a. įmonės metinėse pelno mokesčio deklaracijose, A.G. a. įmonė deklaravo 2019-06-12 specialisto išvadoje Nr. 30-(80)-IS1-443 nustatytas pajamas, sąnaudas ir pelno mokestį (8 t., b.l. 130-131, 146-147).

2019-08-01 elektroniniu paštu gauta informacija iš VMI Mokestinių prievolių departamento I sk. vedėjos J. B., kuri informavo, kad A.G. a. įmonė į VMI sąskaitą 2019-07-19 pervedė 48 636,47 Eur, ir 308 096,37 Eur 2019-07-19 buvo užskaityti iš mokesčių permokos (165 t., b.l. 175).

2019-08-06 gautame VMI rašte pateikta informacija, kad A.G. a. įmonė (įm. k. (duomenys neskelbtini)) po 2014 - 2016 metų pelno mokesčio deklaracijų patikslinimų 2019-07-22 į Valstybės biudžetą sumokėjo 48 636,47 Eur, o 308 096,37 Eur 2019-07-19 buvo nuskaityti iš turėtos mokesčių permokos (167 t., b.l. 32).

Motyvuojamoji dalis

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą arba apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Išanalizavus ir įvertinus šių duomenų visumą, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinamasis A.G., būdamas A.G. a. įmonės savininku, faktiniu vadovu ir kasininku, ir būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31, siekdamas išvengti sumokėti 356 732,08 Eur pelno mokesčio, A.G. a. įmonės vyriausiajai buhalterei N. Š. nepateikė duomenų apie tai, kad 294 darbuotojams neišmokėjo iš viso 2 444 985,61 Eur grynųjų piniginių lėšų, pagal laikotarpio nuo 2014-01-03 iki 2016-07-08 4616 kasos išlaidų orderius, kad 27 darbuotojams laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 išmokėjo iš viso 66 772,13 Eur grynųjų piniginių lėšų (dienpinigių), kurių išmokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė dokumentais, dėl ko vyriausioji buhalterė asmeniškai arba per įmonėje dirbusias buhalteres, šių ūkinių operacijų neužregistravo A.G. a. įmonės buhalterinėje apskaitoje ir įrašė tik A. G. žinomus neteisingus duomenis apie A.G. a. įmonės pelną trijose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204A) ir jas 2015-05-27, 2016-05-31, 2017-05-31 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ( įstatymo redakcija Nr. XII-1871).

Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A.G., būdamas A.G. a. įmonės savininku, faktiniu vadovu ir kasininku, ir būdamas atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą A.G. a. įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-31 negalima iš dalies nustatyti A.G. a. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o taip pat negalima nustatyti kam buvo išmokėtos 2 444 985,61 Eur piniginės lėšos (2014 m. – 946 877,97 Eur, 2015 m. – 1 025 894,81 Eur, 2016 m. 1-7 mėn. – 472 212,83 Eur). Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, savo noru atlygino padarytą žalą. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Anksčiau jis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba. 2019-06-28 A.G. a. įmonė VMI pateikė patikslintas metines pelno mokesčio deklaracijas už 2014, 2015, 2016 metus. 2019-07-01 pakartotinai pateikė patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus (8 t., b.l. 112-129, 134-145, 149-152). Be to, A.G. a. įmonė į VMI sąskaitą 2019-07-19 pervedė 48 636,47 Eur, o 308 096,37 Eur 2019-07-19 buvo nuskaityti iš turėtos mokesčių permokos (165 t., b.l. 175, 167 t., b.l. 32).

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, A. G. skiriamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – baudos, neviršijančios sankcijų vidurkių.

Padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu. Prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, pridedama dalis ( 250 MGL dydžio baudos) bausmės, paskirtos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Kaltinamasis A.G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui:

1. kietasis diskas SEAGATE 500 GB; kompiuterio standusis diskas Samsung 850 EVO serijos Nr. S2R6NXAH327434B; USB atmintinė aptraukta juodos spalvos oda; USB atmintinė metaliniu juodos spalvos korpusu; kietasis diskas Seagate 500 GB, serijos Nr. 6VMIXS4JZ; kietasis diskas Samsung 850 EVO 120 GB serijos Nr. S21UNXAG609106Z; kietasis diskas WD 500 GB serijos Nr. WCC2E3ACZAL5; kietasis diskas ADATA serijinis Nr. 7E1120006501; kietasis diskas WD serijinis Nr. WXE707F00270; kietasis diskas WD 500 GB, kuris supakuotas į paketą Nr.239024, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini A.G. a. įmonės įgaliotam atstovui.

2. Keturi kompaktiniai diskai (A.G. a. patalpose kratos metu filmuota medžiaga); DVD+R – 1 vnt. (A.G.namuose kratos metu filmuota medžiaga); kompaktinis diskas 1 vnt, (UAB „B.“ patalpose kratos metu filmuota medžiaga); CD skaitmeninę laikmeną įrašyta 2015-2016 metų detali sąskaitų analizė, kuri suformuota iš buhalterinės programos „Autoinfa“; Standusis diskas S/N: NM12BMN8 (specialisto išvada Nr. 11-K-350 (16); DVD diskas (specialisto išvada Nr. 11-K-350 (16), 2018-02-03/2018-03-19 daiktų apžiūros protokolas, 2018-06-20/2018-08-14 apžiūros protokolas); standusis diskas S/N: NM122178; 1 kompaktinis diskas (AB SEB bankas 2017-08-31 Nr. 30-G-42397) , 1 kompaktinis diskas (Citadele bankas 2017-09-11 Nr. 30-G-44215); 1 kompaktinis diskas (swedbank 2017-08-30 Nr. 30-G-42152); 1 kompaktinis diskas (Citadele bankas 2017-05-10 Nr. 30-G-23112); 1 kompaktinis diskas (Swedbank 2017-05-15 Nr. 30-G-23945); 1 kompaktinis diskas (Citadele bankas 2017-05-12 Nr. 30-G-23611); 1 kompaktinis diskas SEB bankas (2016-10-19 Nr. 30-G-57729); 1 kompaktinis diskas (DNB bankas, 2017-05-12 Nr. 30-G-23631); 1 kompaktinis diskas (SEB bankas, 2017-05-31 Nr. 30-G-26913); 1 kompaktinis diskas (Danske bank 2017-05-11 Nr. 30-G-23338); 1 kompaktinis diskas (Šiaulių bankas, 2017-05-08 Nr. 30-G-22608); 2 kompaktiniai diskai (SEB, DNB bankas 2016-05-23 30-S-42834); 1 kompaktinis diskas (Swedbank, 2016-05-24), saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A.G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. XII-1871), ir paskirti 400 MGL dydžio (15 064 eurų) baudą,

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 500 MGL dydžio (18 830 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo, prie griežčiausios pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – 750 MGL dydžio (28 245 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A.G. paskirti galutinę bausmę – 500 MGL dydžio (18 830 eurų) baudą.

Nustatyti, kad A.G. paskirta 500 MGL (18 830 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui:

1. kietąjį diską SEAGATE 500 GB; kompiuterio standųjį diską Samsung 850 EVO serijos Nr. S2R6NXAH327434B; USB atmintinę aptrauktą juodos spalvos oda; USB atmintinę metaliniu juodos spalvos korpusu; kietąjį diską Seagate 500 GB, serijos Nr. 6VMIXS4JZ; kietąjį diską Samsung 850 EVO 120 GB serijos Nr. S21UNXAG609106Z; kietąjį diską WD 500 GB serijos Nr. WCC2E3ACZAL5; kietąjį diską ADATA serijinis Nr. 7E1120006501; kietąjį diską WD serijinis Nr. WXE707F00270; kietąjį diską WD 500 GB, kuris supakuotas į paketą Nr. 239024, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti A.G. a. įmonės įgaliotam atstovui.

2. Keturis kompaktinius diskus (A.G. a. patalpose kratos metu filmuota medžiaga); DVD+R – 1 vnt. (A.G.namuose kratos metu filmuota medžiaga); kompaktinį diską 1 vnt, (UAB „B.“ patalpose kratos metu filmuota medžiaga); CD skaitmeninę laikmeną su įrašyta 2015-2016 metų detalia sąskaitų analize, kuri suformuota iš buhalterinės programos „Autoinfa“; standųjį diską S/N: NM12BMN8 (specialisto išvada Nr. 11-K-350 (16); DVD diską (specialisto išvada Nr. 11-K-350 (16), 2018-02-03/2018-03-19 daiktų apžiūros protokolas, 2018-06-20/2018-08-14 apžiūros protokolas); standųjį diską S/N: NM122178; 1 kompaktinį diską (AB SEB bankas 2017-08-31 Nr. 30-G-42397) , 1 kompaktinį diską (Citadele bankas 2017-09-11 Nr. 30-G-44215); 1 kompaktinį diską („Swedbank“ 2017-08-30 Nr. 30-G-42152); 1 kompaktinį diską („Citadele“ bankas 2017-05-10 Nr. 30-G-23112); 1 kompaktinį diską („Swedbank“ 2017-05-15 Nr. 30-G-23945); 1 kompaktinį diską („Citadele“ bankas 2017-05-12 Nr. 30-G-23611); 1 kompaktinį diską „SEB“ bankas (2016-10-19 Nr. 30-G-57729); 1 kompaktinį diską („DNB“ bankas, 2017-05-12 Nr. 30-G-23631); 1 kompaktinį diską („SEB“ bankas, 2017-05-31 Nr. 30-G-26913); 1 kompaktinį diską („Danske bank“ 2017-05-11 Nr. 30-G-23338); 1 kompaktinį diską („Šiaulių“ bankas, 2017-05-08 Nr. 30-G-22608); 2 kompaktinius diskus („SEB“, „DNB“ bankas 2016-05-23 30-S-42834); 1 kompaktinį diską („Swedbank“, 2016-05-24), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, A.G. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė