Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubaustų S. J. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo J. G., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas:

pagal ATPK 124-2 str. 3 d. – 20 parų arešto, konfiskuojant automobilį „Renault Clio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini),

pagal ATPK 130 str. 1 d. – 30 parų arešto, konfiskuojant automobilį „Renault Clio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto, konfiskuojant automobilį „Renault Clio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

pagal ATPK 124-2 str. 3 d. – 20 parų areštu, konfiskuojant automobilį „Renault Clio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini),

pagal ATPK 130 str. 1 d. – 30 parų arešto, konfiskuojant automobilį „Renault Clio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto, konfiskuojant automobilį „Renault Clio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 2 d., 124-1 str. 2 d., 7 d., 124-2 str. 3 d., 129 str., 130 str. 1 d. už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17, 100.2, 105, 113, 125, 133, 237 punktų reikalavimus, 2011-03-10 22 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Renault Clio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį be valstybinio numerio ženklų, tamsiu paros metu, likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės mažiau kaip 150 m, neperjungė automobilio žibintų tolimųjų šviesų į artimąsias, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo pavojingai manevruodamas po kelio važiuojamąją dalį, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, tuo vienu metu padarė keletą Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusių grėsmę eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, nepateikė transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentų ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

S. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 2 d., 124-1 str. 7 d., 124-2 str. 3 d., 129 str., 130 str. 1 d. už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17, 18, 105, 125, 133, 143, 237 punktų reikalavimus, 2011-03-10 22 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Clio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį be valstybinio numerio ženklų, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, dėl chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo po kelio važiuojamąją dalį, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, trukdė aplenkti, kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, nepateikė transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentų ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti, ar nėra neblaivus, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Apeliaciniame skunde S. J. nurodė, kad dėl automobilio vairavimo kaltu prisipažino, dėl savo poelgio gailėjosi, tačiau teisėjas į tai neatsižvelgė ir skyrė pačią griežčiausią nuobaudą. Administracine tvarka nubaustas S. J. prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, norą pasitaisyti, tai, kad įrašytas į Darbo biržą darbo paieškoms, ir administracinį areštą panaikinti ar jo trukmę sumažinti, apsiriboti viešųjų darbų ar baudos skyrimu.

Apeliaciniame skunde J. G. nurodė, kad teismo nutarimas prieštarauja sveikam protui ir logikai, kad teismas nepagrįstai patikėjo policijos pareigūnų A. K. ir V. J. parodymais, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių. Priešpriešiais atvažiuojantys policininkai negalėjo matyti, kad automobilis „Renault Clio“ buvo be numerių. Apsikeisti vietomis su vairuotoju šiame automobilyje važiavimo metu neįmanoma. Teismas nenurodė, kaip ir kada automobilį vairavę asmenys apsikeitė vietomis, o byloje duomenų apie tai, kad policininkai tą momentą matė, nėra. Policininkas A. K. jaučia J. G. priešiškumą, nes su juo ne kartą konfliktavo, todėl A. K. parodymai yra šališki, o teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. J. G. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nutarimo dalį panaikinti, administracinę bylą dėl J. G. nutraukti.

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas A. M. atsiliepimuose į apeliacinius skundus teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisingas.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantas J. G., prašydamas panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

J. G. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliantas J. G. skunde tvirtina, kad teismas neteisingai vertino liudytojų A. K. ir V. J. parodymus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba (ATPK 272 str.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įrodymus gali interpretuoti savaip, jis neatsako už vengimą duoti parodymus ar už melagingų parodymų davimą taip kaip liudytojas (ATPK 187-2 str., 276 str. 2 d.), todėl teismas, vertindamas įrodymus ATPK 257 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgia ir į šias aplinkybes. Taigi proceso šalies pateiktas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas, bet netikėti prisiekusių sakyti tiesą policijos pareigūnų parodymais teismas neturėjo pagrindo.

Apylinkės teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. parodė, kad automobilį nusipirko jis, bet autoįvykio metu automobilį vairavo S. J.. J. G. parodė, kad jis važiavo apsivilkęs juodos spalvos striukę, šviesiai apsirengęs nebuvo. Kai S. J. iš automobilio pabėgo, J. G. automobilyje pasiliko (b. l. 95–96).

Apylinkės teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. J. parodė, kad buvo apsirengęs juodai, o J. G. vilkėjo baltos spalvos bluzoną, kad automobilio J. G. nevairavo, vairavo jis, o 2011-03-11 paaiškinime policijos pareigūnui A. K. nurodė, kad automobiliu važiavo keturiese, kad automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, dėl klaidos (b. l. 15, 96).

Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad J. G. pažinojo seniai, S. J. nepažinojo. Liudytojas parodė, kad persekiodamas automobilį matė, kad jame sėdi trys asmenys, kad už vairo sėdėjo baltu bluzonu vilkintis J. G.. Kai stabdomas automobilis stabtelėjo ir policijos pareigūnas V. J. ruošėsi eiti prie automobilio patikrinti, persekiojamas automobilis padidino greitį ir nuvažiavo. Liudytojas matė, kad pristabdymo metu persekiojamo automobilio vairuotojas pasikeitė vietomis su keleiviu. J. G. atsisėdo į keleivio vietą šalia vairuotojo sėdynės, o į vairuotojo vietą atsisėdo asmuo, vilkėjęs tamsiais rūbais, mūvėjęs kepurę. Kai vairuotojas automobilio nesuvaldė, įvažiavo į pusnį, iš automobilio vairuotojo vietos pabėgo S. J.. Liudytojas parodė, kad J. G. jokio keršto neturėjo, ir anksčiau J. G. vairuodavo neblaivus.

Liudytojas V. J. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad pažinojo abu administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, anksčiau šie asmenys policijoje jau buvo sulaikyti. Kai vijosi persekiojamą automobilį, už vairo sėdėjo šviesia striuke vilkintis vairuotojas. Važiuojant A. K. paminėjo to vairuotojo pavardę. Kai automobilis sustojo, liudytojas V. J. nusivijo jo vairuotoją ir jį sulaikė. Sulaikytasis buvo S. J.. Liudytojas V. J. parodė, kad vairuotojas ir keleivis automobilyje vietomis apsikeitė tada, kai iki autoavarijos buvo likę apie 4 km kelio (b. l. 98–99).

Nepilnametis A. S., kuris važiavo automobiliu kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktais asmenimis, ir kurio 2011-03-10 paaiškinimą (b. l. 14) teismas teismo posėdyje ištyrė, paaiškinime nurodė, kad to momento, kada automobilį vairavo J. G., jis galėjo nepastebėti, nes automobilyje buvo tamsu, buvo išgėręs pusę butelio alaus, automobilyje nuolat draugui rašinėjo SMS žinutes mobiliojo ryšio telefonu.

Liudytojų A. K., V. J. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. parodymai, kad važiuodamas automobiliu „Renault Clio“ J. G. vilkėjo baltos (šviesios) spalvos apdarą (bluzoną, striukę), sutampa. J. G. dėl savo aprangos spalvos teismui melavo. Apeliaciniame skunde J. G. teigia, kad policininkas A. K. jam jaučia priešiškumą, bet kad automobilį vairavo šviesiai apsirengęs asmuo, o tai buvo J. G., patvirtino ir liudytojas V. J., kurio šališkumu J. G. apeliaciniame skunde nekaltino. J. G. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, kaip nors suvaržytos nebuvo, ištyrus įrodymus apylinkės teismo posėdyje, prašymų papildyti įrodymų tyrimą neprašė (b. l. 99).

ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Šių nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apylinkės teismas šių nuostatų reikalavimų laikėsi, J. G. kaltę pagrindė byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. savo kaltės neneigia, prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. S. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl vien tik jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Tai, kad S. J. kaltu prisipažino ir esą gailisi, apylinkės teismas jo atsakomybę švelninančia aplinkybe nepripažino motyvuotai ir pagrįstai. Be to, vien atsakomybę švelninančios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas bausmei švelninti, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad abu administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys anksčiau jau buvo padarę tokius pat administracinius pažeidimus, buvo padarę ir nusikaltimus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 6 p.), o tai laikytina atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Skirdamas administracines nuobaudas S. J., teismas ATPK 30 straipsnio nuostatomis vadovavosi, jų nepažeidė, todėl pagrindo švelninti S. J. paskirtas nuobaudas nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes ištyrė taip, kaip tai numato ATPK 284 str. 1 d., vadovaudamasis ATPK 257 straipsnio nuostatomis tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302-12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

n u t aria:

palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31d. nutarimą nepakeistą ir J. G. bei S. J. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.