- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-575-2797-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01528-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. P. 2010 m. spalio 14 d., apie 11.29 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“ buvo neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį bei stabdantį automobilį. Įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) 9 ir 132 punktų reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 18 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. P. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 litų baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės arba grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad J. M., automobilio „BMW“ vairuotojas, važiavęs už jo, norėdamas jį aplenkti, kirto ištisinę tos pačios krypties eismo juostas skiriančią liniją. Tuo metu prieš jį važiuojantis automobilis (geltonas autobusiukas) staigiai pristabdė, norėdamas pasukti į dešinę, automobilis „BMW“ staigiai sustojo ir jis trenkėsi į automobilio šoną. Pareiškėjo manymu, administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl „BMW“ vairuotojo neatsargumo. Paaiškino, jog prieš atlikdamas persirikiavimo manevrą, ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, „BMW“ vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, pagal KET, persirikiuodamas jis privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Akcentavo, kad J. M. suklaidino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį pareigūną, nes klaidingai nurodė, jog iš kraštinės dešinės eismo juostos ketino persirikiuoti į kairę juostą ir tokiu būdu aplenkti priekyje važiuojantį automobilį, po ko įvyko susidūrimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi V. P. skundą patenkino: Nutarimą panaikino ir grąžino bylą institucijai nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą KET pažeidimą, t. y. vairuodamas automobilį „Mazda 626“, buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdantį automobilį, dėl ko buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Nurodė, kad važiuodamas leistinu greičiu ir laikydamasis saugaus atstumo „BMW“ vairuotojas turėjo galimybę laiku ir tinkamai sustabdyti savo vairuojamą automobilį, kai prieš jį važiuojantis automobilis, parodęs posūkio signalą, pasuko į kairę, ir jam nebuvo būtinumo kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją, kurią pagal KET reikalavimus draudžiama kirsti, ir įvažiuoti į antrą eismo juostą. Akcentavo, jog byloje yra įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas aplinkybes, kad „BMW“ vairuotojas nesilaikydamas KET reikalavimų, pavojingai manevravo, neleistinai kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią tos pačios krypties eismo juostas ir staigiai stabdė, todėl jo veiksmai, esant eismo įvykio metu nustatytoms aplinkybėms galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog bylą grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtų nustatytas tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, įvertinus eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietoje esantį kelio ženklinimą, neatsiejamai nuo eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų.
III.
Apeliaciniu skundu J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti Nutarimą nepakeistą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepagrindžia jokie byloje surinkti duomenys. Pažymi, kad išvados apie jo veiksmų galimą įtaką eismo įvykio kilimui yra nelogiškos ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Paaiškina, jog bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas, stengdamasis išvengti susidūrimo su priekyje staigiai stabdyti pradėjusius automobiliu, jis rikiavosi iš pirmosios eismo juostos į antrąją laisvą eismo juostą, o ne atvirkščiai, kaip teigia V. P.. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog eismo įvykio kilimui galėjo turėti įtakos tai, kad jis pažeidė KET reikalavimus, kirsdamas tos pačios krypties eismo juostas skiriančią ištisinę liniją, kadangi iki susidūrimo tiek apelianto, tiek V. P. automobiliai važiavo ta pačia eismo juosta.
Atsiliepimas
V. P. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, jog apeliantas, nurodydamas argumentus, dėl ko jo manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino skundžiamą Nutarimą ir įpareigojo atlikti papildomą teisės pažeidimo aplinkybių tyrimą, nurodo tik atskiras faktines bylos aplinkybes ir pateikia tik atskirus, jam vienam naudingus faktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį bei stabdžiusį kitą automobilį.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai, įpareigodamas atlikti papildomą teisės pažeidimų aplinkybių tyrimą ir nustatyti administracinio teisės pažeidimo subjektą.
J. M., prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad V. P. ir J. M. pateikia iš esmės prieštaringas įvykio aplinkybes, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar kuri nors versija yra patvirtinta kitais bylos įrodymais, kadangi vadovautis vien šių asmenų paaiškinimais nėra įmanoma, nes jie abu pripažintini suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, jog automobilio „BMW“ vairuotojas J. M., nesilaikydamas KET reikalavimų, pavojingai manevravo, neleistinai kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią tos pačios krypties eismo juostas ir staigiai stabdė, todėl jo veiksmai, esant eismo įvykio metu nustatytoms aplinkybėms, galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą, nėra paneigtos byloje esančia medžiaga.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.