Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija 2000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ( CPK 441 straipsnis ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2020-06-24 pradinė kreditorė UAB „CREDIT SERVICE“ ir atsakovas R. Z. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9683208001 ( toliau ir – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 275 € dydžio kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 275 € ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 108,04 € mokėjimo pelno palūkanų ( 22,95 proc. metinė palūkanų norma ) ir 99 € administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2022-02-23 Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. 2021-09-20 ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas 2022-03-25 raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.

Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.881, 6.887 straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2020-06-24 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 275 € dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 275 € dydžio kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią pagal Sutarties specialiąsias sąlygas sudaro 108,04 € palūkanos ir 99 € dydžio sutarties administravimo mokestis. Sutarties vykdymo terminas – 2023-06-24. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik 16 įmokų, daugiau įmokų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu 2022-02-23 nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 175,42 € negrąžinto kredito, 12,58 € palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo ( 2022-02-23 ) ir 11 € dydžio sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, iš viso – 2553,79 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 27,82 € negautų pajamų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančių 2020-06-24 Paskolos sutarties Nr. CS9683208001 sąlygų matyti tiek palūkanų norma 22,95 procentai, tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu ( kas mėnesį ) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2020-06-24 iki 2023-06-24. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Jau minėta, jog atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti 108,4 palūkanų. Atsakovas yra sumokėjęs 70,66 € palūkanų, teismas jau priteisė iš atsakovo ieškovei 12,58 € palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo ( 2022-02-23 ), todėl iš atsakovo priteistinos negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos ( 2023-06-24 ) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką 24,80 €.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 223,80 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2022-11-28 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 21 € žyminį mokestį, teismas ieškinį iš esmės patenkino, todėl ieškovės turėtos išlaidos – minimalus mokėtinas 21 € dydžio žyminis mokestis, priteistinas iš atsakovo ieškovei.

Teismo turėtos pašto išlaidos viršija 5 € sumos, sudaro 13,28 €, todėl priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 441 straipsniais, LR CK 6.37, 6.38, 6.210, 6.261, 6.874, 6.886 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. Z. PlusPlus Capital AS naudai: 175,42 € negrąžinto kredito, 12,58 € palūkanų, 11 € sutarties administravimo mokesčio, 24,80 € negautų pajamų, bylinėjimosi išlaidas 21 € dydžio, iš viso – 244,80 € ( du šimtus keturiasdešimt keturis € 80 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 223,80 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2022-11-28 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. Z. 13,28 € ( trylika € 28 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.