Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjo M. A. atstovui advokatui D. V., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, suinteresuotam asmeniui L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. J. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. A. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jo mama R. A. po savo motinos V. J. , mirusios (duomenys neskelbtini), o jis , M. A. po savo motinos R. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą - 2,06 ha žemės sklypą, faktiškai pradėdami jį valdyti, kadangi kitokiu būdu jis, pareiškėjas, negali gauti paveldėjimo po motinos mirties ,nes tiek jo motina R. A., tiek jis , M. A., laiku dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė ir praleido nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ( b.l.49-51) .

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą gautas atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.

Iš suinteresuoto asmens L. J. per nustatytą terminą gautas atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame jis prašo M. A. pareiškimą patenkinti pilnai ( b.l. 52 ).

Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant pareiškėjui M. A., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, suinteresuotam asmeniui L. J., kadangi jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti. Pareiškėją M. A. teismo posėdyje atstovavo jo atstovas advokatas D. V.

Pareiškėjo M. A. atstovas advokatas D. V. teismo posėdyje pareiškėjo patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Jis paaiškino, kad pareiškėjas M. A. , mirus jo mamai R. A., savalaikiai nepriėmė palikimo. Valia dėl palikimo priėmimo turėjo būti išreikšta per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nebuvo priimtas žemės sklypas, kiti su palikimu susiję daiktai. Šią aplinkybę suponavo kelios priežastys: kai susiklostė palikimo santykiai, pareiškėjas dar buvo nepilnametis, asmeniškai palikimo priimti negalėjo. Globa buvo atitekusi B. S., M. A. seneliui. Galima daryti prielaidą, kad jam ne visos teisinės pasekmės jiems buvo žinomos. Žemės sklypas buvo prižiūrimas ūkininko R. N. M. A. buvo sudaręs žemės panaudos sutartį. Prašo nustatyti faktą, kad palikimas priimtas faktiniu jo valdymu. Pareiškėjas išreiškė valią dėl palikimo – leido ūkininkui R. N. naudotis žemės sklypu. Iki šios dienos ūkininkas tą žemės sklypą naudoja. Niekas per nustatytą laikotarpį į palikimo vietos atsiradimo notarą nėra kreipęsis. Nėra duomenų, kad būtų testamentas. Tai patvirtina, kad niekas pretenzijų dėl palikimo nėra pareiškęs, neturi suinteresuotumo dėl šio palikimo. Prašo teismo nustatyti juridiškai reikšmingą aplinkybę, kad M. A. priėmė palikimą po jo mamos R. A. mirties. Terminas palikimui priimti seniai yra suėjęs. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti motinos turtą. Pareiškėjui yra tik žinoma, kad jo mama R. A. leido naudotis žemės sklypu ūkininkui R. N. po savo mamos V. J. mirties, kodėl ji nesikreipė į notarą, pareiškėjui nėra žinoma. Gavosi naudojimosi žemės sklypu tęstinumas. Laikytina, kad R. A. žemės sklypu naudojosi kaip savo, kaip ir pareiškėjas M. A.. Pareiškėjas kreipėsi į notarą 2016 m. birželio mėnesį, buvo išduotas liudijimas, kad niekas po V. J. mirties dėl paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo byla nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą neužvesta.

Liudytojas R. N. parodė, kad jis pažįsta M. A. ir pažinojo R. A. V. J. nepažinojo. Patvirtino, kad jis nuomojosi iš R. A. 2,06 ha žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, P. kaime. Žemės sklypą faktiškai dirbo jo tėvas, jis tik padėdavo. Su R. A. buvo tartasi, kad jis ir tėvukas prižiūrės tą žemę, kad ji nebūtų apleista. Jis žinojo, kad valstybinė žemė buvo paskirta močiutei, V. J. R. A. tvarkėsi dokumentus dėl žemės išpirkimo iš valstybės. Negali pasakyti, ar teko bendrauti su V. J. Mirus R. A., jis žemę dirbo toliau, nes nežinojo apie paveldėtojus. Vėliau atvažiavo M. A. su seneliu, jie teisravosi apie žemę, neprieštaravo, kad jis tą žemę dirbtų toliau. Buvo surašyta panaudos sutartis. Žeme naudojasi neatlygintinai. Kitų pretendentų į žemę, be M. A., jam nėra žinoma.

Liudytojas B. S. parodė, kad globojo M. A., tačiau nėra jo biologinis senelis. Pas V. J. yra buvęs tik porą sykių. Ji gyveno kaime netoli P. Tai buvo labai seniai. V. J. turėjo žemės. Ji žadėjo žemę po savo mirties palikti vienintelei dukrai R. (A.). Žemės buvo 2 ha su trupučiu prieš Pavėzgių kaimą. V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties palikimu pradėjo naudotis R. A. Ji žeme pati nasinaudojo, pasakė, kad paveda ūkininkui iš S. kaimo N. prižiūrėti žemę. Buvo du N. – jaunas ir senesnis, jo tėvas. R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo du sūnus. Vienas – pavarde J. Jis yra gyvas, kur gyvena, nežino, nes su juo nebendrauja. Jam jo senelis Š. kaime paliko namą, girdėjęs, kad J. tą namą yra pragėręs. Kitas R. A. sūnus – M. A. Kadangi jis gyvena su M. močiute, M. po jo mamos mirties pasiėmė gyventi pas save, buvo nustatyta globa. R. A. turėjo vyrą, su juo išsituokė, kai M. buvo 5 metai. Kadangi jie tvarkė kitą palikimo dalį, pamiršo pasirūpinti palikimu po V. J. mirties. Kitam R. A. sūnui palikimu padėjo pasirūpinti kiti giminaičiai. Kai buvo rasta R. A. sutartis su ūkininku, iškilo klausimas dėl paveldėjimo. Sutartį jis parodė M. R. A. buvo praėjusi tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Kitų žemių paveldėjimo klausimai buvo išspręsti. R. N. naudojosi žeme, dėl kurios paveldėjimo sprendžiamas klausimas. Ūkininkas šią žemę dirba ir dabar, tikisi, kad dirbs ir ateityje, nes M. tikriausiai neūkininkaus.

Iš gimimo įrašo matyti, kad R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. J. ir K. J. ( b.l. 7).

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad D. A. ir R. J. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta 1999-03-16 ( b.l. 6).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. A. ir R. A. ( b.l.10).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,kad V. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 2,06000 ha miškų ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 40-41.)

Iš 2016-06-07 notarės liudijimo matyti,kad po V. J. mirties (duomenys neskelbtini), paskutinė jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, niekas palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą ( b.l.5).

Iš testamentų registro išrašo matyti,kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus V. J. sudarytų tesatamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto, palikimo atsisakymo fakto ( b.l.12).

Iš panaudos sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) M. A. ir A. N. sudarė žemės sklypo 2,06 ha kuris registruotas V. J. vardu, panaudos sutartį ( b.l.13-14).

Iš panaudos sutarties matyti, kad 2002-04-30 R. A. ir A. N. sudarė žemės sklypo 2,06 ha kuris registruotas V. J. vardu, panaudos sutartį ( b.l.15-16).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo M. A. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas M. A., įrodinėdamas palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktus, nurodė, kad jo mama R. A. po savo motinos V. J. , mirusios (duomenys neskelbtini), o jis , M. A. po savo motinos R. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą - 2,06 ha žemės sklypą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Iš panaudos sutarties matyti, kad 2002-04-30 pareiškėjo motina R. A. ir A. N. sudarė žemės sklypo 2,06 ha kuris registruotas V. J. vardu, panaudos sutartį ( b.l.15-16). Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) M. A. ir A. N. sudarė to paties žemės sklypo 2,06 ha kuris registruotas V. J. vardu, panaudos sutartį ( b.l.13-14). Taigi tiek pareiškėjo motina R. A., tiek pareiškėjas M. A. rūpinosi žeme, ją nuomavo, prižiūrėjo. Kaip nurodė pareiškėjas, nei jis, nei jo motina per nustatytą terminą dėl palikimo į notarą nesikreipė. Tik 2016 m. birželio mėnesį pareiškėjas M. A. dėl paveldėjimo kreipėsi į notarą, tačiau jis jau buvo praleidęs įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėjo pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai . Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad tiek pareiškėjo mama R. A. po savo motinos V. J. mirties, tiek pareiškėjas M. A. po savo mamos R. A. mirties likusį turtą -2,06 ha žemės sklypą valdė, nuomavo, prižiūrėjo kaip savo, todėl palikimą priėmė, faktiškai pradėję jį valdyti .

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, kad R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir pareiškėjas M. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo motinos R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties , priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti .

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.