Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme įvykusio konflikto metu, tyčia uždarydamas automobilio langą, mažamečiam sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), privėrė dešiniosios rankos mažąjį pirštą, po to, išlipęs iš automobilio, sūnų apstumdė ir vieną kartą plaštaka sudavė į dešinįjį skruostą, tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimą dešiniajame skruoste bei dešiniosios plaštakos mažylio piršto sumušimą, taip nežymiai sutrikdydamas D. G. sveikatą.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 38 str. normų, reglamentuojančių nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymą, nes byloje yra visi įstatyme numatyti pagrindai jas taikyti : jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, žalos nepadarė, atsižvelgiant į jo charakteristiką, amžių, socialinę padėtį, norą baigti prasidėjusį konfliktą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepripažino savo kaltės, nes jis iš esmės pripažino byloje nustatytas aplinkybes ir paaiškino, kad privėrė sūnaus ranką, automatiškai užsidarius automobilio langui, po to, stumdamas jį nuo mašinos durelių, galėjo ranka, kurioje laikė raktelius, pataikyti į sūnaus skruostą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų J. G. ir I. G. parodymams, nes jokių esminių prieštaravimų tarp jo ir šių asmenų parodymų nėra. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai nustatė padarytos nusikalstamos veikos motyvus, nes neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis yra jo sūnus, kuris, kilus konfliktui dėl menkavertės dingsties – jam (apeliantui) negrąžinus šuns, spardė automobilio dureles ir griebė jam už plaukų, todėl jis privėrė sūnaus pirštą. Apeliantas tai pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p., 10 p. numatytų aplinkybių : prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, provokuojančio nukentėjusiojo elgesio ir veikos padarymo dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.

Pirmosios instancijos teismas negalėjo svarstyti BK 38 str. nuostatų taikymo, nes nebuvo vienos iš būtinų sąlygų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės – asmens, padariusio nusikalstamą veiką, susitaikymo su nukentėjusiuoju.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas susitarimas tarp nuteistojo A. G. iš vienos pusės ir nukentėjusiojo D. G. ir jo atstovės pagal įstatymą I. G. iš kitos pusės, iš kurio matyti, kad A. G. su nukentėjusiuoju D. G. bei pastarojo atstove pagal įstatymą susitaikė ir šie prašo atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Kolegija mano, kad šiuo metu yra pagrindas taikyti BK 38 str. nuostatas. Nuteistasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino savo nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, t. y. jis pripažino tyčia paspaudęs automobilio durelių stiklo valdymo mygtuką, ko pasėkoje užsidarydamas stiklas galėjo prispausti sūnaus D. ranką, bei pripažino sudavęs sūnui per veidą, kai sūnus spardė automobilio dureles. Nors nuteistojo, nukentėjusiojo, jo atstovės pagal įstatymą I. G. ir liudytojo J. G. parodymuose yra prieštaravimų, tačiau jie nėra esminiai. Vertinant visų jų parodymus būtina atsižvelgti ir kiekvieno jų asmenines savybes bei ryšį su įvykio dalyviais. Nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą, kuri yra buvusi nuteistojo sutuoktinė, santykiai yra priešiški, tarp jų anksčiau buvo konfliktų, abu jie turi sveikatos problemų. A. G. yra palikęs šeimą ir šiuo metu gyvena su kita moterimi. Tarp A. G. ir sūnaus D. G., tėvui palikus šeimą, santykiai taip pat sudėtingi ir įtempti. Liudytojas J. G. yra nukentėjusiojo kaimynas ir draugas, kuris, akivaizdu, taip pat palaiko nukentėjusiąją pusę, nors jo parodymai taip pat nėra nuoseklūs.

A. G. BK 97 str. prasme yra neteistas, nėra duomenų apie kitus jo atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus bei nėra kitų kliūčių, numatytų BK 38 str. 2 d., kurios trukdytų atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Kolegijos manymu, atsižvelgus į padarytos veikos vienkartiškumą, į tai, kad dėl kilusio konflikto, kurio metu A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, iš dalies buvo kaltas ir pats nukentėjusysis, savo impulsyviu elgesiu iššaukęs nusikalstamus nuteistojo veiksmus, į tai, kad šiuo metu nuteistasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, palankesnė bylos baigtis gali būti svarbi tolesniems santykiams tarp tėvo A. G. bei sūnaus D. G., į tai, kad nuteistasis gailisi dėl savo veiksmų, charakterizuojamas patenkinamai, o netrumpą laiką trukęs baudžiamasis procesas buvo pakankamas įvertinti savo veiką ir padaryti reikiamas išvadas, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o padaryta veika buvo atsitiktinė neapgalvoto jo elgesio pasekmė.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama ( BPK 327 str. 2 p. ).

Rezoliucinė dalis

NUSPREND Ž I A:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikinti, A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ( BK 38 str. ), ir bylą nutraukti.