- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 1-1174-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04762-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Kaltinamasis
- L. J.
- Kategorijos
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
nukentėjusiajai K. P., nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliotai atstovei Kėdainių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2016-04-04 Prienų rajono apylinkės teismo pagal 140 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 12 mėn. su įpareigojimais, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio mėn. 27 d. apie 16 val. 20 min., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su K. P. metu, trijų mažamečių vaikų akivaizdoje, pasakydamas, kad visus užmuš ir pats nusižudys, bei tyčia išdauždamas virtuvės lango stiklą, grasino K. P. nužudyti ją ir vaikus, esant pakankamam pagrindui nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja K. P. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina tris vaikus. Tikslaus laiko nepamena, galėjo būti kaltinime nurodyta data, apie 16.00 val., būdamas neblaivus, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su K. P. metu, grasino K. P. nužudyti ją ir vaikus, tyčia išdaužė virtuvės lango stiklą. Tuo metu namuose buvo mažamečiai vaikai. Dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad po įvykio visiškai nevartoja alkoholio.
Kaltinamojo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusiosios K. P. apklausos protokolais, kur ji parodė, kad su L. J. gyvena 12 metų ir veda bendrą ūkį, augina tris mažamečius vaikus. Kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį, tada tampa agresyvus. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę nuo tada, kai kaltinamasis prieš nukentėjusiąją vartojo smurtą ir dėl to buvo nuteistas. Įvykio dieną kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus. Namie kilo tarpusavio konfliktas dėl iš L. J. paimto telefono ir dėl to jis kumščiu trenkė į lango vidinį stiklą, sakydamas: „nužudysiu, užmušiu ir pats nusižudysiu“. Išdužusio stiklo garsas išgąsdino vaikus. Nukentėjusioji, kaltinamajam išėjus, išsigando, kad L. J. ko nors nepasidarytų sau. (1 t., b. l. 47-50, 55-56). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad ji 2018-01-27 apie 16.20 val. iškvietė policiją dėl to, kad išsigando neblaivaus sugyventinio, kuris namuose labai triukšmavo, grasino, kad visus (ją ir vaikus) išžudys ir pats nusižudys, išgąsdino vaikus ir ją, buvo labai agresyvus, išdaužė su ranka virtuvės langą, vaikai išsigando. Sugyventinio pirštas buvo kruvinas, ji nubėgo pas kaimynystėje gyvenantį D. S., kuris turėjo paėmęs jos telefoną, ir išsikvietė policiją. Grįžusi apie tai pasakė L., kuris pabėgo iš namų. Ji jo išsigando, kadangi jis vieną kartą buvo pakėlęs ranką prieš ją, todėl daugiau nutarė nebetylėti ir visą laiką apie tai pranešti. Mano, kad grasinimai nebuvo realūs, tik kaltinamojo žodžiai (1 t., b. l. 52-54);
2018-01-27 Kauno AVPK Kėdainių r. PK vyr. patrulio D. E. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 8-10);
2018-01-29 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu (1 t., b. l. 14-21);
Policijos suvestinių išrašu (1 t., b. l. 22-31);
2018-01-30 vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtame 2018-01-27 vaizdo įraše girdimas vyriškas ir moteriškas balsai. Moterišku balsu sakoma, kad namo grįžo vyras, pradėjo šaukti, gąsdinti vaikus, išdaužė langą ir mažamečiai išsigando, vyras buvo girtas ir susižalojo ranką (1 t., b. l. 32-34);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018-01-27 17.00 val. L. J. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 103-105);
2018-02-09 BPC Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BPC 2018-01-27 16.23 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas K. P. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) ir pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t., b. l. 35, 41);
2018-02-09 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas 2018-01-27 BPC 2018-01-27 pateiktas garso įrašas, kuriame 2018-01-27 16.23 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kur moteriškas balsas praneša, kad nori išsikviesti policiją, nes jos sugyventinis norėjo eiti skandintis į (duomenys neskelbtini), bet ji su pažįstamu asmeniu parsivedė į namus, namuose, kur yra ir mažamečių vaikų, išdaužė langą (1 t., b. l. 36-40, 41);
Liudytojo D. S. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad L. J. yra jo žmonos J. brolis. 2018 m. sausio 26 d. jo namuose kartu su L. J. vartojo alkoholinius gėrimus, L. apie 20.00 val. išėjo namo. Kitą dieną apie 14 val. po kaimynų vaiko pranešimo apie prie (duomenys neskelbtini) upės gulintį L. J., kartu su K. P. nuėjo jo parsivesti. L. J. buvo neblaivus, kartojo, kad yra niekam nereikalingas, nori nusižudyti ir bandė nuo skardžio įšokti į upę, tačiau jis sulaikė. Eidamas namo kaltinamasis buvo agresyvus. Būdamas savo namuose liudytojas matė, kaip L. J. buvo išbėgęs į kiemą, šaukė: „duok kirvį, eisiu kapot“, tačiau K. jį įsivedė atgal į kambarį. Praėjus dar 15-20 min. atbėgusi K. prašė duoti telefoną, sakė, kad L. nerimsta, rėkauja, triukšmauja, išdaužė virtuvės lango stiklą, persipjovė pirštą, vaikai verkia, todėl skambins į policiją. Apie smurto vartojimą ir L. J. grasinimą visus nužudyti ir pats nusižudyti nieko nesakė. Pranešusi apie įvykį policijai, K. išėjo, tačiau labai greitai sugrįžo, sakydama, kad L. pabėgo iš namų, todėl jis parvedė L. J. namo. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios namuose buvo išdaužtas vienas virtuvės langas, pritaškyta ant stalo kraujo. Konflikto, vykusio tarp L. ir K. nematė, grasinamojo pobūdžio žodžių negirdėjo (1 t. b. l. 83-86);
Liudytojos A. J. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad K. P. ir jos sugyventiniui L. J. teikia socialines paslaugas. Pagrindinė šeimos problema -nemokėjimas elgtis su gaunamais pinigais, turi įsiskolinimų, kreditų. K. P. niekada nesakė, kad sugyventinis prieš ją smurtautų, nors prieš atsikraustant šiai šeimai, jau buvo turima informacijos, kad šioje šeimoje buvo smurtaujama (1 t., b. l. 88-90);
Liudytojos J. S. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad su brolio L. J. šeima gyvena kaimynystėje. Kaltinamasis su savo sugyventine sutaria gerai, ji nėra minėjusi apie smurtą. 2018 m. sausio 27 d. apie 14-15 val. jai telefonu pranešta, kad jos brolis guli sniege prie (duomenys neskelbtini) upės, brolio išėjo parsivesti jos vyras su K. P.. Grįžęs D. pasakė, kad L. elgėsi agresyviai. Po to, būnant namuose, matė ir girdėjo, kaip L. triukšmavo. Po kelių minučių atbėgusi susijaudinusi K. pasakė, kad kviečia policiją. Suprato, kad nukentėjusioji policiją iškvietė dėl L. keliamo triukšmo, kadangi K. sumušta nebuvo. K. po kelių minučių sugrįžo ir pasakė, kad L. pabėgo iš namų, todėl D. išbėgo jo ieškoti. Atvykusi policija išsivežė L.. Liudytojos manymu, konfliktas tarp L. ir K. įvyko dėl alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 93-95);
Liudytojo D. E. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2018 m. sausio 27 d., 16 val. 50 min., gavo pranešimą ir su vyr. patruliu D. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur K. P. paaiškino, kad jos sugyventinis L. J., būdamas girtas, parėjęs į namus, grasino visus išžudyti: vaikus ir ją, o po to pats nusižudyti, išdaužė virtuvės langą, viskas vyko matant mažamečiams vaikams. K. P. teigimu, smurto nevartojo, tik grasino. Vaizdo įraše, kuriame minėtos aplinkybės nufilmuotos, nėra tų parodymų, kur nukentėjusioji pasakė, kad L. J. grasino juos visus išžudyti, kadangi netilpo į nustatytą 30 sek. laiką. Name rasto neblaivaus L. J. (nustatytas 2,48 prom. neblaivumas) ranka buvo kruvina, taip pat išdaužta virtuvės lango viena vidinė stiklo dalis. L. J. paaiškino, kad būdamas susinervinęs tyčia išdaužė lango stiklą, norėdamas pagąsdinti sugyventinę K. P., dėl to, kad ji neišleidžia toliau gerti. Įėjo į kambarį, kuriame buvo vaikai, juos apžiūrėjo, vaikai buvo sveiki. Pats L. J. buvo nusiraminęs, tačiau priekaištavo sugyventinei K. P., dėl policijos iškvietimo. Aiškinantis situaciją, atvyko greitoji pagalba, kuri apžiūrėjo mažamečius vaikus ir L. J., sutvarkė perpjautą ranką. Po apžiūros L. J. pristatytas į PK (1 t., b. l. 99-102).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja metu, trijų mažamečių vaikų akivaizdoje, pasakydamas, kad visus užmuš ir pats nusižudys, bei tyčia išdauždamas virtuvės lango stiklą, grasino nukentėjusiajai nužudyti ją ir vaikus, esant pakankamam pagrindui jai? bijoti grasinimo įgyvendinimo. Tokius veiksmu kaltinamasis atliko jau būdamas nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu už smurto veiksmus artimoje aplinkoje prieš tą pačią šeimos narę. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdytą sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.
Kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis 2016-04-04 teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už smurto veiksmus artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę sugyventinę K. P., įtakos kvalifikacijai neturi, todėl šalintina iš kaltinimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad asmuo kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tyčia, kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, praeityje baustas administracine tvarka, dirba (b. l. 150-152, 145-149, 144). VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas (2 t., b. l. 6). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taigi įvertinus kaltinamojo veikos pavojingumą, kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti už BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant didesnį terminą nei vidutinis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
L. J. laikinai sulaikytas 2018-01-27 17.40 val., paleistas 2018-01-29 16.43 val. (1 t., b. l. 106, 137).
Kaltinamajam 2018-01-29 buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. (1 t. b. l. 139-141).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2018-01-27 30 sek. įvykio vietos vaizdo ir garso įrašas, 2018-01-27 BPC pateiktas garso įrašas, paliktini saugoti byloje (1 t. b. l. 41).
Civilinio ieškinio nėra.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 2,78 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-303, 304-305 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje; nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. J.:
dirbti arba registruotis darbo biržoje; nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pap. į bausmės laiką įskaityti L. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-01-27 17.40 val. iki 2018-01-29 16.43 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 2018-01-27 30 sek. įvykio vietos vaizdo ir garso įrašą, 2018-01-27 BPC pateiktą garso įrašą, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti L. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).