- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-74-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01607-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė (pirm.)
- Atsakovas
- D. M., R. M.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- A. Š., Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4302-650/2019 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. M. ir D. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams, trečiajam asmeniui A. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 13 d. gautas atsakovo D. M. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d sprendimo, kuriuo nuspręsta: neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. M. nepilnamečių vaikų A. M., D. M., M. M., U. M. atžvilgiu; laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. M. nepilnamečių vaikų atžvilgiu; priteisti iš atsakovės R. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 70 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 70 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti A. M. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo; nustatyti D. M., M. M., U. M. gyvenamąją vietą su laikinąja globėja iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi įpareigojo atsakovą D. M. iki 2019 m. lapkričio 29 d. pašalinti teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo ir jo priedų trūkumus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas negali būti priimtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kiek teismas gali spręsti iš atsakovo ranka rašyto ir vietomis neįskaitomo apeliacinio skundo turinio, D. M., iš esmės nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl tėvo valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo 4 nepilnamečiams vaikams, Šiaulių apygardos teismo prašo byloje paskirti DNR ekspertizę ir jos pagrindu nuginčyti atsakovo tėvystę nepilnamečiams vaikams A. M. ir D. M.; šiems vaikams nustatyti motinos (atsakovės) mergautinę pavardę ir nuimti nuo atsakovo visą šių vaikų atsakomybę (jų išlaikymą ir kt.).
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė, gindama pagal įstatymą būtent atsakovų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, ieškinyje neteikė tokio pobūdžio reikalavimų, o atsakovas, nuo 2019-06-19 turėdamas byloje paskirtą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarka advokatą, nesinaudojo procesine galimybe teikti priešieškinį su savo savarankiškais reikalavimais dėl savo tėvystės nuginčijimo dviem nepilnamečiams vaikams, tokių klausimų ir pats teismas savo iniciatyva nenagrinėjo byloje dėl tėvų valdžios ribojimo, kadangi teikiamas prioritetas būtent nepilnamečių vaikų interesų apsaugai bei ginamas viešas interesas tik tokiais aspektais.
Atsiliepimas
5. Teismas nurodė, kad atsakovas 2019-04-02 atsiliepime į ieškinį išdėstė teiginius apie pripažinimą gera valia tėvystę ir nebuvimą biologiniu tėvu dviem atsakovės vaikams, nurodė aplinkybes, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę Vokietijos kalėjime 2019-09-06 ketina grįžti į Lietuvą ir asmeniškai dalyvauti šios civilinės bylos nagrinėjime, į ką teismas atsižvelgė 2019-07-05 parengiamojo posėdžio metu atidėdamas bylos nagrinėjimą daug ilgesniu nei įprastai civilinėse bylose taikomu terminu – iki 2019-09-23, 9 val. Tačiau atsakovas iki atidėto teismo posėdžio nebeteikė jokių procesinių prašymų teismui, neinformavo apie savo tolimesnį įkalinimą ir perkėlimą laisvės atėmimo bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namus (teismui ta aplinkybė paaiškėjo tik bylą nagrinėjant iš esmės), neišreiškė ketinimų priešieškiniu ar atskiru ieškiniu kitoje byloje kelti reikalavimus dėl tėvystės ginčijimo dviem nepilnamečiams vaikams, todėl teismo protokoline nutartimi buvo pripažintas nepateisinamas toks šalies pasyvumas procese bei konstatuota, kad negali būti vilkinamas ir taip jau užsitęsęs bylos nagrinėjimas. Tokių nurodytų procesinių aplinkybių pagrindu ir viešo intereso gynimo byloje aspektu teismas konstatavo, kad atsakovui privalu tikslinti savo apeliacinio skundo argumentus ir teikti reikalavimus pagal išnagrinėto ieškinio dėl tėvų valdžios ribas; aiškiai suformuluoti savo nesutikimą su priimtu teismo sprendimu ar jo dalimi, išdėstyti reikalavimus, prašant panaikinti ar pakeisti sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas išaiškino, kad priimtas teismo sprendimas dėl tėvo valdžios laikino apribojimo iš esmės neįtakoja atsakovo teisės teikti ieškinį teismui ir inicijuoti atskirą civilinės bylos procesą dėl savo tėvystės ginčijimo dviem nepilnamečiams vaikams.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie reikiamo žyminio mokesčio apskaičiavimą ir jo sumokėjimą teikiant apeliacinį skundą. Teismas išaiškino, kad nustatyta tvarka valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta atsakovui tik bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl teikiant apeliacinį skundą jis nėra laikytinas atleistu nuo privalomo žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas D. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties. Nurodė, kad neturi advokato, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Pažymėjo, kad iš pataisos namų išeis 2019-12-06, todėl galės dalyvauti bylos nagrinėjime ir išsamiau išsakyti savo nesutikimo su teismo sprendimu argumentus.
9. 2019 m. lapkričio 28 d. teisme gautas atsakovo raštas su priedu (2019-11-25 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą), kuriame nurodyta, kad jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kadangi neturi galimybės susimokėti žyminį mokestį. Pridėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).
13. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
14. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį (šiuo atveju – apeliacinį skundą) priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas turi trūkumų, t. y. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai ir keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; nepateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį.
16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui privalu tikslinti savo apeliacinio skundo argumentus ir teikti reikalavimus pagal išnagrinėto ieškinio dėl tėvų valdžios ribas; aiškiai suformuluoti savo nesutikimą su priimtu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ar jo dalimi, išdėstyti reikalavimus, prašant panaikinti ar pakeisti sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atsakovui išaiškino, kad nustatyta tvarka valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta atsakovui tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, teikiant apeliacinį skundą, jis nėra atleistas nuo privalomo žyminio mokesčio sumokėjimo.
17. Iš atskirojo skundo ir 2019 m. lapkričio 28 d. teisme gauto atsakovo rašto su priedu (2019-11-25 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą) turinio darytina išvada, kad atsakovui yra suprantama, kokius konkrečius apeliacinio skundo trūkumus atsakovas turi pašalinti.
18. Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant priimtam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimui suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovui, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir ši apeliacinio teismo nutartis neatima iš atsakovo galimybės teikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą (CPK 83, 84 straipsniai).
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei apeliacinio skundo priėmimo klausimus, nutarties motyvuojamojoje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodė, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti atsakovas, pateikęs trūkumų turintį apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, todėl apeliantui nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis).
21. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai atsakovui išaiškino pirmosios instancijos teismas, priimtas teismo sprendimas dėl tėvo valdžios laikino apribojimo iš esmės neįtakoja atsakovo teisės teikti ieškinį teismui ir inicijuoti atskirą civilinės bylos procesą dėl savo tėvystės ginčijimo dviem nepilnamečiams vaikams. Taigi, šiuo atveju atsakovui neištaisius apeliacinio skundo trūkumų, jam neužkertamas kelias ateityje savarankiškai inicijuoti civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde kelti tėvystės ginčijimo klausimus (prašyti skirti ekspertizę tėvystei nustatyti ir pan.) negalima (žr. šios nutarties 16 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui D. M. terminą apeliacinio skundo trūkumams pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ištaisyti iki 2020 m. sausio 31 d.