Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015-11-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2016-05-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis pasiųsti į pataisos namus atlikti 2015-11-12 nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2016-06-04, bausmės pabaiga – 2017-06-04.

Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2016-06-14.

Nuteistasis E. T. atliko įstatymo numatytą 1/3 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

2016-11-04 nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 42).

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2016-11-23 priėmė nutarimą E. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo prašymą atmesti 6 mėnesiams bei rekomendavo nuteistajam dalyvauti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje ir tęsti mokslą. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis atlieka bausmę pataisos namuose, nes pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, be to, jis dalyvavo nusikalsti skatinančiose veiklose kartu su draugais, kurie taip pat teisti, vartojo alkoholį, kas turėjo įtakos nusikalsti, lengvai pasiduoda draugų įtakai. Jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 59 balai, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. Komisija sprendė, kad nurodytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir leidžia abejoti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų (asmens byla, I dalis, b. l. 23–24).

Nuteistasis E. T., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą kaip nepagrįstą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija netinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą, jo asmenybę bei elgesį viso bausmės atlikimo metu ir priėmė nemotyvuotą nutarimą. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vidutinė – 59 balai ir yra pažanga ją mažinant. Jis dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, bausmės atlikimo metu mokosi elektriko specialybės. Laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Iki bausmės atlikimo dirbo, pataisos namuose jis kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo. Komisija nevertino šių aplinkybių, o nepagrįstai įvertino jo ankstesnį teistumą ir elgesį iki bausmės atlikimo. Be to, Komisija atidėjo jo prašymo dėl lygtinio paleidimo svarstymą 6 mėnesiams, tuo tarpu jam iki bausmės pabaigos likę mažiau nei 6 mėnesiai, todėl mano, kad toks Komisijos sprendimas yra nepagrįstas.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – ar ji žema, ar vidutinė arba aukšta ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato įgaliotų institucijų imperatyvios pareigos taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, kad nuteistasis, lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, lygtinis paleidimas negali būti taikomas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis apylinkės teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo E. T. lygtinio paleidimo klausimą, tinkamai juos įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą nutarimą netaikyti E. T. lygtinio paleidimo. Nuteistasis E. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytą sąlygą. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, mokosi, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo. Šios aplinkybės rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau vis tik nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo E. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 59 balai, jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika taip pat vidutinė, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti pažanga ją mažinant. Tokia E. T. pažanga nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis iki šiol palaiko kriminalinę subkultūrą. Susidūręs su problemomis, neįvertina jų rimtumo, yra linkęs pasielgti impulsyviai. Būdamas neblaivus, jis lengvai įsivelia į konfliktines situacijas, tampa agresyvus. Alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nors nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, tačiau tai nereiškia, kad alkoholio vartojimo problema yra jau išspręsta, ji išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, tačiau jam nebuvo skirtos ir paskatinimo priemonės, kas leidžia manyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas ir akivaizdžiai koreguojamas teigiama linkme, juolab, kad už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą vieną kartą buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu (asmens byla, II dalis, b. l. 40). Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nepagrįstai vertino jo ankstesnį teistumą ir elgesį iki nuteisimo. Teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju ankstesni nusikaltimai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys ir leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu, todėl visiškai pagrįstai vertinama ir aplinkybė, jog nuteistasis dalyvavo nusikalsti skatinančiose veiklose kartu su draugais, kurie taip pat teisti, jis lengvai pasiduoda draugų įtakai. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Teismas sprendžia, kad Komisija, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 5 dalies nuostatomis, siekiant sumažinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai rekomendavo jam dalyvauti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos veikloje ir tęsti mokslą.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Komisija pagrįstai sprendė, kad nuteistasis E. T. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama ir reikšminga pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų neabejoti, jog nuteistojo probacija laisvėje gali būti sėkminga, todėl Komisijos 2016-11-23 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti. Nuteistojo E. T. argumentai, kad Komisija nutarimu atmetė jo prašymą dėl lygtinio paleidimo 6 mėnesiams, kai jam yra likę atlikti 5 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, nesudaro pagrindo pakeisti Komisijos nutarimą. Pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-06 įsakymu Nr. 1R-154, 36.8 papunktį Komisijai suteikta prerogatyva spręsti, koks turėtų būti nustatytas paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminas, šiuo atveju jis neviršija BVK 164 straipsnio 5 dalyje numatyto maksimalaus 6 mėnesių termino, todėl teismas sprendžia, kad Komisija, vykdydama išimtinai jos kompetencijai priskirtas rekomendacijų teikimo ir pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo datos nustatymo funkcijas, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 164 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. T. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.