- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-24-186/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Virginija Volskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., Alytaus apskrities viršininko administracijos, M. Č.
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 27.3.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. J.
suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovui Tautvydui Džiautui
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Suinteresuoti asmenys A. J., M. Č. ir Alytaus apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Varėnos r. bei atnaujinti praleistą terminą kreiptis dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Nurodė, kad jos senelis F. M., miręs 1934 m. kovo 1 d., nuosavybės teise valdė 16,43 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Varėnos r.. Teigė, kad po jo mirties dukra A. M., (po santuokos S., mirusi 1986 m. lapkričio 25 d.), paveldėjo 8 ha, o dukra D. M. (po santuokų B., N., mirusi 1983 m. rugpjūčio 24 d.), paveldėjo 8,43 ha žemės. Nurodė, kad D. B. dukra S. J. (mirusi 1994 m. sausio 27 d.), 1991 m. kreipėsi dėl D. B. iki nacionalizacijos priklausiusios žemės grąžinimo. Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 1995 m., remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad D. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 16,43 ha žemės, tačiau nuosavybės atkūrimo procesas baigtas nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra tik 2007 m. iš sesers M. Č. sužinojo apie senelio turėtą nuosavybę, be to pareiškėja yra baigusi tik dvi klases, neraštinga, silpnos sveikatos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad 1991 m. spalio 2 d. S. J. kreipusis į Varėnos agrarinės reformos tarnybą dėl D. B. iki nacionalizacijos priklaususios žemės grąžinimo, remiantis liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad D. B. valdė visus 16,43 ha žemės. Teigė, kad pareiškėja terminą prašymui paduoti praleido daugiau nei 10 metų, o jos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.
Suinteresuotas asmuo M. Č. su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mama S. J. buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisės į jos mamos D. B. valdytą žemę atkūrimo, tačiau nuosavybė grąžinta nebuvo dėl dokumentų trūkumo.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir, nesant patikimų duomenų, kad nacionalizacijos metu D. B. valdė 16 ha žemės, konstatavo, jog į bylą pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Varėnos r..
Teismas taip pat nusprendė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo paduoti bei pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, nes iš bylos aplinkybių nustatė, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių - pareiškėjos silpnos sveikatos, menko išsilavinimo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad dėl 1991 m. spalio 2 d. pateikto S. J. kreipimosi į Varėnos agrarinės reformos tarnybą dėl D. B. iki nacionalizacijos priklaususios žemės grąžinimo, 1995 m. kovo 3 d. buvo apeitos (duomenys neskelbtini) kaimo ribos ir remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad D. B. valdė 16,43 ha žemės. Apeliantas teigia, kad nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog pareiškėjos motina A. S. valdė 8 ha žemės. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja iki LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nurodyto termino, tai yra iki 2003 m. gruodžio 31 d., nepateikė nei prašymo dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, nei nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Teigia, kad pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys nėra svarbios.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. J. pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vien tai, jog liudytojų parodymai apie D. B. priklausiusį 16,43 ha žemės sklypą, neįrodo, kad A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise nevaldė 8 ha žemės, nes jokių archyvo dokumentų neišliko, teismo sprendimu juridinis faktas, kad D. B. valdė 16,43 ha žemės sklypą nėra nustatytas. Nurodo, kad M. Č. parodymai ir archyvo pažymos patvirtina, jog pareiškėja apie A. S. valdytą žemę sužinojo tik 2007 m., o pareiškėjos prasta sveikatos būklė ir menkas išsilavinimas yra svarbios priežastys atnaujinti terminą paduoti prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 1 p.) todėl teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.). Kadangi nuosavybės atkūrimas liečia viešą interesą, apeliacine tvarka nagrinėjantis bylą teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas ir privalo patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 2 d.).
Prašymų dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo pateikimo tvarka ir terminas buvo nustatytas LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnyje. Priėmus „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ įstatymą, jo 10 str. 1 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Ši norma buvo pakeista 2004 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. IX-2490 nurodant, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Byloje nustatyta, kad prašymas atkurti nuosavybės teisę į A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytus 8 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Varėnos r., iki 2001 m. gruodžio 31 d. paduotas nebuvo. Nagrinėjamu pareiškimu, kurį pareiškėja padavė bendrosios kompetencijos teismui, prašoma šį praleistą terminą atnaujinti.
Vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse (LR CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008 išaiškino, kad asmuo turi aktyviu veiksmu išreikšti savo valią atkurti nuosavybės teises – paduoti prašymą atkurti jas į konkrečius išlikusius objektus. Prašymas turi būti paduotas ne teismui, bet atitinkamai institucijai, įvardintai Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 6 punkte. Todėl tik tada, kai po 2001 m. gruodžio 31 d. buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu yra viešojo administravimo sritis, išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad dėl šių institucijų veiksmo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui. Kitaip tariant, po 2001 m. gruodžio 31 d. su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalu kreiptis į atitinkamą valstybės instituciją ir kai šios institucijos priimtas sprendimas asmens netenkina, jis įgyja teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui, tame tarpe ir dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šioje byloje, esant tinkamam pareiškimui, bendrosios kompetencijos teisme galėtų būti nagrinėjamas tik pareiškimas atnaujinti terminą pateikti papildomus dokumentus (tame tarpe ir nustatyti juridinė reikšmę turintį faktą) dėl nuosavybės atkūrimo į D. B. valdytą žemę, nes prašymas dėl jos nuosavybės buvo paduotas 1991 m.. Dėl A. S. valdytos žemės prašymas paduotas nebuvo, bet pareiškėja J. J. su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą, o Varėnos rajono apylinkės teismas šį pareiškimą priėmė ir išnagrinėjo iš esmės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad esant tokiai situacijai, bendrosios kompetencijos teismas apskritai negalėjo įsiterpti į viešosios teisės reglamentuojamų santykių sritį; t.y. pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti pareiškimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.)., o priėmęs pareiškimą, turėjo bylą nutraukti (LR CPK 293 str. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, atitinkamą procesinį sprendimą – nutraukti bylą - priima apeliacinės instancijos teismas (LR CPK 293 str. 1 p.). Nesprendžiant pareiškimo atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.) ir prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes nesant priimto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nustatytas faktas nesukeltų teisinių pasekmių. Todėl ir šioje dalyje byla nutraukiama (LR CPK 293 str. 1 p.). Pažymėtina, kad šios civilinės bylos nutraukimas bendrosios kompetencijos teisme, neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į atitinkamą valstybės instituciją su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir, esant neigiamam sprendimui, paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui, tame tarpe ir dėl praleisto termino atnaujinimo. Jei toks prašymas būtų patenkintas, atsirastų galimybė prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Motyvuojamoji dalis
Esant aptartai procesinei situacijai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir civilinė byla nutraukiama (LR CPK 326 str. 1 d. 5 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą nutraukti.