Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-08-10 · Byla Nr. ATP-407-116/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-10
Bylos Nr.
ATP-407-116/2012
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-00048-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-407-116/2012Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00048-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 45.4.7; 79.1.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. J. paskirtos administracinės nuobaudos:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalį 20 (dvidešimties) litų bauda,

- pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio 2 dalies tvarka, R. J. galutine administracine nuobauda paskirta 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 26 d. 0 val. 43 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu vairavo automobilį „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,91 promilės, t. y. už administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Be to, R. J. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skunde nurodo, kad 2012-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o administracinė byla nutraukta, kadangi teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir vadovavosi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens paaiškinimais, blaivumo testu (nustatytos 1,91 promilės), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tarnybiniais pranešimais, pažyma apie asmens baustumą. O jo parodymus, kad automobilį vairavo ne jis, teismas įvertino kaip pasirinktą gynybinę taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Teismui dėl L. N. parodymų abejonių nekyla. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių jo dalyvavimą padarant jam inkriminuotas veikas, įrodymų. Liudytojas L. N. parodė, kad vyko link centro (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį ir jį sustabdė, įjungę ilgąsias šviesas. Kai sustabdė, nematė, kas vairuoja automobilį. Sustojo nuo jo automobilio vieno automobilio atstumu. Degė šviesos. Automobilio nestebėjo visą laiką. Kol išlipo iš automobilio, praėjo pusę minutės ar minutė, nes verkė vaikas. Jis sustabdymo metu ir tuoj po sustabdymo nematė, kas sėdėjo už vairo, nes buvo apakintas šviesų ir rūpinosi savo šeimos nariais, kurie sėdėjo automobilyje. Buvo laikas, kai to automobilio nematė. Jam priėjus už sustabdyto automobilio vairo sėdėjo jis, t. y. R. J.. Priešais atvažiavusio automobilio variklį užgesino L. N.. Tuo metu važinėjo daug automobilių, pievoje vaikščiojo moteris. Jis patraukė R. J. automobilį nuo kelio. Jis jam tik liepė pasislinkti. Vairuotojas išlipo, matėsi, kad jis yra girtas, todėl neleido jam vairuoti, vairuotojas nesipriešino. Abu automobilius pervarė prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namus. Vėliau taksi atvažiavo moteris. Nežino, ar ta moteris vaikščiojo ant pievos, nors sudėjimas panašus, tačiau tiksliai neatkreipė dėmesio. Kadangi R. J. sėdėjo automobilyje, suprato, kad jis vairavo.

Pasak apelianto, liudytoja V. B. teisme parodė, jog ji užėjo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo R. J. ir E.. E. prašė nupirkti alaus, ji nenorėjo važiuoti, tačiau šiaip taip jos priprašė. Kai išvažiavo, prisiminė, kad jos vairuotojo pažymėjimas yra likęs namie. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ apie 22.15 val. Jis vyko kartu su ja. Degalinėje jis pirko gėrimų, o ji laukė automobilyje. 2011 m. gruodžio 26 d. apie 22.30 val. ji pažeidė Kelių eismo taisykles, išvažiuodama prieš eismą. Kažkoks automobilis ją sustabdė gal (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji išvažiavo iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ link pietinio mikrorajono ir įvažiavo ne į tą eismo juostą sukdama kairėn pusėn. Įvykio metu buvo blaivi. Ją sustabdė kitas automobilis, o ji neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo. Važiavo kartu su juo, dabartiniu metu vairuoja nedaug, nors vairuotojo pažymėjimą turi 26 metus. Prieš 5 m. važinėjo kasdien, o dabar per metus vieną ar du kartus. Kai važiavo prieš eismą, jai kelią užstojo automobilis stojęs jai skersai kelio, lyg blokuodamas jai kelią. Ji išsigando ir paliko jį su automobiliu, o pati išvažiavo į namus pasiimti vairuotojo pažymėjimo. Nebendravo su tais asmenimis, kurie ją sustabdė. Paaiškinimas jos surašytas, kai ji grįžo į įvykio vietą, jis jau buvo surašytas. Paaiškinimo neskaitė, nes buvo tamsu, ji neturėjo akinių, buvo susinervinusi, todėl tik jame pasirašė. Neprisimena, ką, bet pareigūnai kažką gąsdinančio jai sakė, todėl pasirašė tą dokumentą, kurį padavė. Matė, kad kažką pareigūnai rašė, viskas vyko pareigūnų automobilyje, o ji sėdėjo jo automobilyje. Jai paaiškinimą atnešė tik pasirašyti. Jis buvo kitame automobilyje, o pareigūnai jos paklausė, ar galėsianti parvaryti jo automobilį, klausė, kas ji esanti. Pasakė, kad jį veš į nuovadą, kadangi yra neblaivus. Ji minėjo, kad vairavo jo automobilį, tačiau jį paliko ir gal jis pats nuvažiavo į kitą vietą, nes rado kitur, t. y. prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namus.

Apeliantas nurodo, kad teisme jis nurodė, jog yra automobilių stovėjimo aikštelės savininkas. Minėtą vakarą dirbo ir vaišinosi su draugu. Tą vakarą buvo užėjusi V. B., ir jis jos paprašė nuvažiuoti jo automobiliu iki degalinės, tai yra jį nuvežti iki degalinės, kur jis nusipirko alkoholio. Išvažiavus iš degalinės V. B. per anksti pasuko ir išvažiavo prieš eismą, ten ją sustabdė kažkoks automobilis, įjungdamas ilgas šviesas. Sustabdžius V. B. išlipo iš automobilio ir kažkur dingo. Apelianto nuomone, ji išsigando, kad neturi vairuotojo pažymėjimo su savimi. V. B. išlipus iš automobilio, jis persėdo į vairuotojo vietą, nes iš jo automobilio keleivio pusės išlipti lauk nebuvo galima, kadangi durelės buvo sugedusios. Tai buvo galima padaryti tik atidarius dureles iš lauko arba išlipti per vairuotojo pusę. Šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą pateikė teismui, tačiau teismas dėl jo nutarime net nepasisakė. Po kurio laiko V. B. taksi grižo į įvykio vietą jau su vairuotojo pažymėjimu.

Apeliantas įsitikinęs, jog byloje yra visi įrodymai, kad automobilį vairavo ne jis, o V. B.. Tačiau pareigūnai net nebandė nustatyti, kas automobilį vairavo, ir pasikliovė tik liudytojo L. N. išsakyta nuomone, jog vairavo neva jis. Liudytojas teisme pripažino, jog sustabdymo metu nematė, kas sėdėjo už vairo, ir tam tikrą laiką po sustabdymo jo automobilio jis net nestebėjo, ir nematė, ar tikrai jis (R. J.) vairavo automobilį.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai G. D. ir S. M. visus parodymus davė ir tarnybinius pranešimus surašė tik iš liudytojo L. N. paaiškinimų, todėl jie nėra ir negali būti tiesioginiais įrodymais. Liudytojas L. N. nematė jo vairuojant. Jis patvirtino liudytojos V. B. parodymus, nurodydamas, jog po sustabdymo matė moterį, kuri buvo ant skiriamosios juostos, kad vėliau atvykusi moteris yra panaši į tą, kurią matė tuoj po sustabdymo. Todėl akivaizdu, jog jis nepadarė jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, jo parodymus, jog automobilį vairavo ne jis, nepagrįstai įvertino kaip pasirinktą gynybinę taktiką ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. J. padarė jam inkriminuotus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.); asmens blaivumo testas (4 b. l.); liudytojų L. N., V. B. paaiškinimai (5; 6 b. l.); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (7 b. l.); administracinio sulaikymo protokolas (9 b. l.); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (15; 16–17; 18 b. l.); apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų S. M., G. D., L. N. duoti parodymai (32–33; 38–39 b. l.).

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas S. M. parodė, kad R. J. automobilį sulaikė kitas vairuotojas, o jiems buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje sulaikytas neblaivus vairuotojas. Jam su kolega atvykus į nurodytą vietą, automobilis stovėjo ties (duomenys neskelbtini) namais. Sulaikęs vairuotoją asmuo paaiškino, kad šis neblaivus vairuotojas važiavo prieš eismą, atvažiavo prieš jį, todėl ir sustabdė, o priėjęs prie prieš eismą važiavusio automobilio, pamatė, kad vairuotojas yra neblaivus. Atvykę į nurodytą vietą rado vairuotoją ir sulaikytą asmenį. Dėl to, kad vairavo būtent nurodytas asmuo, jie vadovavosi liudytojų parodymais. Atvykus į įvykio vietą, kitų asmenų nebuvo, tik po kurio laiko atvyko moteris. Moterį apklausė jis, ji teigė, jog atvyko tik dabar, o iki tol ji įvykio vietoje nebuvo.

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas G. D. parodė, kad gavo pranešimą, jog buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykę į įvykio vietą rado du automobilius, žmonės nurodė, kas vairavo prieš eismą. Atrodo, kad įvykio vietoje buvo ir moteris, nes ėmė jos paaiškinimą. Jis nustatė vairuotojo girtumą ir sėdėjo kartu su juo automobilyje. Šis paaiškino, kad vyko pirkti alaus į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ ir per anksti pasuko į kairę, todėl išvažiavo prieš eismą. Atsiradus moteriai vairuotojas pradėjo sakyti, kad vairavo moteris. Su ta moterimi kalbėjo kolega. Nežino, koks automobilis buvo sustabdytas, tačiau jį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jiems atvykus stovėjo prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namus. Asmuo, sulaikęs R. J., nurodė, kad būtent tas asmuo vairavo.

Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas L. N. parodė, kad vyko link centro (duomenys neskelbtini) gatve ir pamatė priešais atvažiuojantį automobilį. Ilgomis šviesomis jį sustabdė. Už automobilio vairo sėdėjo R. J.. Sustojo nuo R. J. automobilio per vieno automobilio atstumą. Jis patraukė R. J. automobilį nuo kelio, jam pačiam jį patraukti nesiūlė. Jis jam tik liepė pasislinkti. Vairuotojas išlipo, matėsi, kad jis yra girtas, todėl neleido jam vairuoti, vairuotojas nesipriešino. Abu automobilius pervarė prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namus. Vėliau taksi atvažiavo moteris. Nežino, ar ta pati moteris vaikščiojo ant pievos, nors sudėjimas panašus, tačiau tiksliai neatkreipė dėmesio. Kadangi R. J. sėdėjo automobilyje, suprato, kad jis vairavo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojų S. M., G. D. ir L. N. duotais parodymais, kuriais jie patvirtino 2011-12-25 paaiškinime, bei 2011-12-26 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, be to, šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir 2011-12-25 liudytojos D. B. paaiškinimas (6 b. l.). Teismas taip pat daro išvadą, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus parodymus įvertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Skundą nagrinėjantis teismas apylinkės teismo posėdžio metu duotus liudytojos D. B. duotus parodymus, taip pat įvertina kaip siekį R. J. padėti išvengti griežtos administracinės atsakomybės, kadangi jos duoti parodymai iš esmės prieštarauja 2011-12-25 jos paaiškinime nurodytoms, ir kitų liudytojų nurodytoms įvykio aplinkybėms. Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai S. M., G. D., bei liudytojas L. N. būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl apelianto teiginys, kad D. B. ant surašyto paaiškinimo pasirašė neskaičiusi, nes buvo tamsu, ji neturėjo akinių, ir policijos pareigūnai kažką gąsdinančio jai sakė, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Teismas taip pat pažymi, kad byloje esančioje automobilio techninio aptarnavimo sutartyje, užsakymo data 2011-12-21, nėra nurodytas automobilio, kuris buvo ar turėjo būti remontuotas, valstybinis numeris, kokie konkretūs gedimai automobiliui „Ford Mondeo“ buvo nustatyti, todėl ši sutartis nepatvirtina, kad buvo sugedusios automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio durelės ir jų nebuvo galima atidaryti iš salono vidaus, o R. J. versija, kad jis tik norėjo išlipti iš priekinės keleivio vietos lipdamas per vairuotojo dureles, atmestina kaip nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. birželio 25 d. nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas