Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-112-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-01
Bylos Nr.
1S-112-317/2021
Teisminio proceso Nr.
1-28-3-00033-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-112-317/2021
Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00033-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. bausmę atlieka pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria pripažintas Jungtinės Karalystės Karališkojo teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jungtinės Karalystės Karališkojo teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu E. M. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir palikta nuosprendžiu paskirta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 27 balai pagal OASys metodiką; jis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių; nebuvo baustas drausmine tvarka, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje; turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu; neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų; aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas; elgiasi motyvuotai; išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams; suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu Komisija padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys leidžia spręsti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas pritarė Komisijai, jog E. M. daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendė, kad ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje pažymėta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taip pat vis dar išlieka penki jo pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai. Be to, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad E. M. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, yra ne kartą teistas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į nuteistojo neatliktos bausmės dalį, nurodydamas, jog įvertinus ją visų kitų aplinkybių kontekste, vis dar negalima daryti išvados, kad E. M. pataisos procesas jau yra baigtas, o bausmės tikslai – pasiekti.

5. E. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, įdėjęs pakankamai pastangų įrodyti, kad yra pasiruošęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra sumažėjęs iki 31 balo, 28 balai yra statiniai. Atlikdamas bausmę, jis taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas už dalyvavimą įvairiose resocializacijos priemonėse, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, turi gyvenamąją vietą bei galimybę dirbti laisvėje. Dirba ir šiuo metu. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, jis vienerius metus buvo besargybos padalinyje, o šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose, lengvosios grupės sąlygomis, kas reiškia, jog pataisos namų pareigūnai juo pasitiki. Nuteistojo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad jis ruošiasi kuo greičiau išeiti į laisvę ir laikytis socialinio elgesio normų. Nėra aišku ką dar jis turėtų padaryti, kad jam būtų taikomos lygtinio paleidimo institutas.

5.2. Skunde taip pat pažymima, jog pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai įtakojantys lygtinio paleidimo instituto taikymą. Jo atlikta bausmės dalis leidžia taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl negalima teigti, kad neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Be to, lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.3. Apibendrindamas visa, kas nurodyta jo skunde, nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas neišsamiai įvertino visas sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimui svarbias aplinkybes, rodančias, kad jis nekelia jokio pavojaus visuomenei, yra padaręs pozityvias išvadas, motyvuotas keistis. Anot nuteistojo, tiek įvertinus Komisijos nutarimą, tiek jo asmens bylos duomenis, yra akivaizdu, kad kliūčių taikyti jam lygtinį paleidimą nėra. Taikytas lygtinis paleidimas suteiktų galimybes įsidarbinti arčiau gyvenamosios vietos, gauti didesnį darbo užmokestį, o tai padidintų jo galimybes padėti šeimai ir tuo pačiu pagerintų jo paties integraciją į visuomenę.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime į E. M. skundą prašoma jį atmesti. Prokurorės nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus E. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad E. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog, paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais E. M. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi anglų kalbos, dirbo, tęsia darbinę veiklą ir šiuo metu, buvo keturis kartus skatintas už gerą elgesį bei sąžiningą darbą. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis dengia skolas pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus, nebuvo baustas drausmine tvarka, nebendrauja su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, yra nuo jų atsiribojęs. Tai, kad E. M. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas, atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal OASys metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius yra sumažėjęs 19 balų. Pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. kovo 27 d., metu E. M. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 50 balų ir nuteistasis priskirtas vidutinei rizikos grupei, o 2020 m. gruodžio 3 d. atlikus paskutinį vertinimą nustatyta, jog E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ją sudaro 31 balas, iš kurių vos trys balai yra dinaminiai.

10. Tačiau vien tai, kad E. M. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, jo rodoma motyvacija dirbti bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

11. Pažymėtina, jog E. M. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos Komisijai teikia ne pirmą kartą. Paskutinį kartą nuteistojo prašymas Komisijoje buvo išnagrinėtas 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, E. M. apskundė ją aukštesniajam teismui, kuris 2020 m. spalio 20 d. nutartimi konstatavo, jog žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, ir nuteistojo skundą atmetė. Apygardos teismas pažymėjo, jog E. M., net ir dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, ir tik vienas iš šių veiksnių - informacija apie teisės pažeidimus, konstatuoti išimtinai vertinant tik E. M. kriminogeninę praeitį ir yra nekintantys, tuo tarpu kiti kriminogeniniai veiksniai yra kintantys, jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.

12. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog būtent šie nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, atspindi jo pavojingumą visuomenei, net ir jam atlikus pakankamai nemažą bausmės dalį bei sumažinus savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija pažymėjo, jog E. M. bausmę atlieka už įvykdymą labai sunkaus smurtinio nusikaltimo (už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą), kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, praeityje jis taip pat buvo teistas už nusikaltimą, kuriuo buvo pasikėsinta į kito žmogaus sveikatą – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Tai rodo, jog nuteistajam yra būdingas smurtinių nusikaltimų darymo modelis, jo daromi nusikaltimai sunkėja - sukelia vis sunkesnes pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš socialinio tyrimo išvadoje nurodomų duomenų matyti, kad E. M. riziką nusikalsti didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys bei nuostatos – buvo nustatyti įvertinus būtent tai, kad praeityje jis yra ne kartą naudojęs smurtą kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas, kad kiti paklustų, šiuo metu jis vis dar yra linkęs veikti greitai, ne visada apgalvoti savo veiksmų pasekmes, be to, nepastebi egzistuojančių problemų, nors ir suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, atskleidžiančias nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių aktualumą bei apibūdinančių E. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, apygardos teismas sprendė, jog yra akivaizdu, kad nuteistasis iki šiol nesugebėjo panaikinti net kelių veiksnių, įtakojusių jo teisei priešingą elgesį. Aukštesnysis teismas taip pat pažymėjo, jog jam pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad E. M. būtų dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio bei alkoholio vartojimo prevencija, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis ne tik, kad nedėjo pakankamų pastangų, bet apskritai nedėjo jokių pastangų šiems kriminogeniniams veiksniams pašalinti.

13. Per laikotarpį nuo ankstesnio apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo iki šios nutarties priėmimo aplinkybės, kurios įtakojo teisėjų kolegijos sprendimą netenkinti nuteistojo skundo ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepakito. Kaip ir priimant 2020 m. spalio 20 d. nutartį, taip ir šiuo metu E. M. vis dar nustatomi tie patys penki jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, iš kurių keturi veiksniai priskiriami dinaminiams veiksniams ir tik vienas statiniams. E. M. socialinio tyrimo išvadoje vis dar nurodoma ir tai, kad jis yra linkęs veikti greitai, ne visada apgalvoti savo veiksmų pasekmes, nepastebi egzistuojančių problemų, nors ir suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Taip pat iš socialinio tyrimo išvadoje išvardintų programų, individualių ir grupinių užsiėmimų, kuriuose skundo autorius dalyvavo, nematyti, jog E. M. būtų lankęs bent vieną užsiėmimą, skirtą nustatyti su alkoholio vartojimu susijusius rizikos veiksnius, ugdyti gebėjimus valdyti juos ir atsisakyti alkoholio vartojimo. Per paminėtą laikotarpį nuteistasis buvo dar vieną kartą paskatintas – 2020 m. lapkričio 10 d. jam pareikšta padėka už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, tačiau jokių kitų esminių aplinkybių, kurios leistų daryti bent menkiausią prielaidą, kad per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo iki šios dienos įvyko kokie tai nors reikšmingi E. M. elgesio pokyčiai, nenustatyta. Todėl ir daryti priešingą išvadą, nei, kad buvo padaryta ankstesnėje teismo nutartyje, t. y. konstatuoti, jog E. M. yra padaręs akivaizdžią ir įtikinamą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir taikyti jam lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

14. Nuteistojo skunde akcentuojama, jog tiek nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, sunkumas, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo. Su tuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Tačiau, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą (apylinkės teismo argumentai išdėstyti šios nutarties 4 punkte), likusios neatliktos bausmės dydis, kaip ir duomenys, apibūdinantys E. M. kriminogeninę praeitį, ir nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą. Šios aplinkybės tik buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo nagrinėjamu atveju, ne tik, kad galima, bet ir yra privaloma atsižvelgti į E. M. padaryto nusikaltimo sunkumą (kaip jau minėta, jis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą), ankstesnius jo teistumus (Lietuvos Respublikoje E. M. atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, jais jis nuteistas viso už trijų nusikalstamų veikų įvykdymą, be to, jis buvo teistas ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje už sukčiavimą). Nors tokios aplinkybės pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ta faktinė aplinkybė, kad nuteistajam iki šiol nepavykdavo ilgesnį laikotarpį susilaikyti nuo neteisėtų, pačią griežčiausią - baudžiamąją - atsakomybę užtraukiančių veiksmų, kartu vertinant ir E. M. vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, jų pobūdį, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

15. Nuteistojo skunde taip pat pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies, kad probacijos laikotarpiu jis būtų prižiūrimas ir stebimas, privalėtų laikytis paskirtų pareigų, vykdyti baudžiamojo poveikio priemones, laikytis bendrųjų probuojamiems asmenims keliamų reikalavimų. Šio skundo teiginio, kaip ir to, kad E. M. nevykdant pagrindinių arba papildomų probacijos sąlygų, įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimo pagrindu galėtų priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti vykdyti likusią bausmės dalį, teisėjų kolegija taip pat neginčija. Tačiau remiantis tokiais argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

16. Taigi, nors ir stebimi teigiami E. M. pokyčiai, taip pat egzistuoja veiksniai, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, ryšių su artimaisiais palaikymas), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog šio nuteistojo procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios aplinkybės vis tik kyla.

17. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Tai, kad įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

18. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasValdas Vitunskas