- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- e2-1418-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00908-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Glardo Group“
- Ieškovas
- Transatlantic Food Industries LLP
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Glardo Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4722-450/2016 pagal ieškovės Transatlantic Food Industries LLP ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Glardo Group“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis areštuotos atsakovės banko atsiskaitomosiose sąskaitose esančios lėšos, atitikimo ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principams.Ieškovė Transatlantic Food Industries LLP kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Glardo Group“ (toliau – UAB ,,Glardo Group“) 151 200,74 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį 151 200,74 Eur vertės turtą, nes, pasak jos, ieškinio suma yra didelė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tapti neįmanomu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovei UAB ,,Glardo Group“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai šio turto, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurio vertė ar suma neviršija 151 200,74 Eur, leidžiant atsakovei atsikaityti su ieškove bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialinio draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Teismas pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė – 151 200,74 Eur, ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principais, visų pirma areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nepakakus – jai priklausančias pinigines lėšas. Taip pat įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovė per vieną kalendorinį mėnesį gali panaudoti operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB ,,Glardo Group“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties dalį ir leisti jai disponuoti atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas, areštuodamas atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias lėšas ir leisdamas jomis atsiskaityti tik su tam tikrais subjektais, nepagrįstai suvaržė jos teises, apsunkino tinkamą juridinio asmens veiklos vykdymą, sustabdė įmonės veiklą. Jos veikla susijusi su prekių tiekėjų ir jų siūlomų prekių pirkėjų paieška, lėšų disponavimo tarp prekių tiekėjo ir gavėjo, gavęs iš pirkėjo avansą jį perveda tiekėjui, todėl banko sąskaitoje yra tiekėjų lėšos, kurios areštuotos nepagrįstai. Areštuojant atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias lėšas pažeidžiami ekonomiškumo ir teisingumo principai, nes tokiu būdu įmonės veikla visiškai sustabdoma, todėl turi būti leista laisvai disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis. Jei skundas būtų patenkintas atsakovė galėtų tęsti savo veiklą, gauti pelną ir jį panaudoti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė Transatlantic Food Industries LLP atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Teismui leidus atsakovei disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis būtų pažeista interesų pusiausvyra, nes kaip matyti iš antstolio Roberto Vasiliausko atlikto atsakovės turto aprašo, jai nuosavybės teise priklauso tik 2005 m. gamybos automobilis Jaguar XJR, kurio vertė (apie 12 500 Eur) nesiekia nei 10 proc. ieškinio sumos. Atsakovė iki 2016 m. gegužė galėjo disponuoti jos sąskaitoje esančiomis lėšomis, vykdyti veiklą, tačiau su ieškove neatsiskaitė, jokių mokėjimų neatliko, todėl kritiškai vertinti jos argumentai, kad ji iš savo veiklos ketina gauti pajams ir jas skirti atsiskaitymams su ieškove. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos interesams (atskaitomybės dokumentų ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčas iškilo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria nustatyta, kad nepakakus atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuotinos piniginės lėšos ir turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 151 200,74 Eur sumai.Apeliantės įsitikinimu, areštavus jos atsiskaitomojoje sąskaitoje esančius pinigus nepagrįstai suvaržytos įmonės teisės, paralyžuota jos veikla, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl toliau pasisakytina tik dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose esančių lėšų arešto, atitikimo teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014;kt.). Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė, teigdama, kad nebegali vykdyti veiklos dėl areštuotų jos sąskaitoje esančių tiekėjų lėšų ir tuo pagrindu reikalaudama banko sąskaitose esančių lėšų arešto panaikinimo, nepateikė į bylą jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių veiklos nevykdymo ir (ar) negalėjimo ją vykdyti būtent dėl atsakovės nurodomų priežasčių faktą – įmonės atskaitomybės dokumentus iki taikytų apribojimų ir po jų bei kt. Nesant pateiktų minėtų įrodymų taip pat laikyti neįrodytais atskirojo skundo argumentai, kad panaikinus minėtą areštą įmonė gautų pakankamai lėšų, kurias galėtų skirti galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad iš ieškovės su atsiliepimu į skundą pateikto antstolio Roberto Vasiliausko 2016 m. gegužės 23 d. turto aprašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso tik viena transporto priemonė – 2005 m. gamybos automobilis Jaguar XJR. Atsakovė nepateikė įrodymų apie kitą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nepateikė. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, o ieškinio suma (151 200,74 Eur) apeliantei yra didelė. Tai savo ruožtu reiškia, kad panaikinus areštą atsikaitomosioms banko sąskaitoms, ieškovės viso reikalavimo tinkamas įvykdymas nebebūtų užtikrintas, taigi, nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Be to, skundžiama teismo nutartimi visų pirma teismas nurodė areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Taigi akivaizdu, kad teismo nutartimi buvo paisoma proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Atsakovei tik deklaratyviai, nepateikiant jokių įrodymų, teigiant, kad jos prašomas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas (arešto atsiskaitomoje sąskaitoje esančių lėšų panaikinimas) nekenkia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tačiau tuo pačiu, nepateiktus įrodymų apie iš veiklos gaunamas pajamas ir kitokio turto turėjimą, pritaikyto arešto panaikinimas akivaizdžiai pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, pirmiau teismų praktikoje aptartus teisingumo, proporcingumo principus.Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.