Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad:

įsigijusi verslo liudijimą ir versdamasi prekyba žuvimi bei žuvies produktais UAB (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 16 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 patvirtintos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos tvarkos 1 ir 2 punktų reikalavimus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. neįrašė 8537,61 Lt žuvies ir žuvies produktų įsigijimo išlaidų;

pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintos Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos 18 punkto reikalavimus, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo aštuonių PVM sąskaitų–faktūrų, kuriomis pagrindė žuvies produktų įsigijimą iš viso už 1969,54 Lt;

pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 patvirtintos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterines apskaitos tvarkos 8 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintos Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos 16 punkto reikalavimus, 2005 m. spalio 11 d. prekybos vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) turgavietėje, neturėjo ir vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepateikė 7,4 kg žuvies produkcijos – vytintos raudės, kuri buvo rasta prekyvietėje, įsigijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

Tokiu būdu L. R. 2005 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti jos 2005 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pirmosios instancijos teismas L. R. išteisino konstatavęs, kad nenustatyta, jog ji padarė šią nusikalstamą veiką.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasatorius teigia, kad išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

L. R. kaltinama tuo, kad neišsaugojo 7,4 kg vytintos raudės įsigijimo dokumentų bei dar aštuonių prekių įsigijimą patvirtinančių PVM sąskaitų–faktūrų. 2006 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl L. R. padarytų pažeidimų, t. y. dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugotų aštuonių PVM sąskaitų–faktūrų, kuriomis pagrįstas žuvies produkcijos įsigijimas iš įvairių subjektų, bei 7,4 kg žuvies produktų vytintos raudės įsigijimo nepagrindimo apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismo posėdžio metu L. R. pateikė sąskaitų–faktūrų kopijas. Ant visų PVM sąskaitų–faktūrų kopijų yra įmonių pardavėjų – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) – atsakingų darbuotojų žymos, kad kopijos tikros. Tai rodo, kad PVM sąskaitų–faktūrų originalus saugojo ne L. R., o minėtos įmonės. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl dokumentų pateikimo specialistui papildomam tyrimui, kad prie bylos buvo pridėti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų–faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašai, tačiau neaišku, nei kas, nei kada juos teismui pateikė. PVM sąskaitų–faktūrų (Nr. duomenys neskelbtini) kopijose yra nurodytas 8,6 kg vytintos kuojos pardavimas, trijuose PVM sąskaitų–faktūrų išrašuose yra UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus žymos, liudijančios, kad išrašai yra atspausdinti iš UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės apskaitos. 2007 m. sausio 4 d. specialistė pateikė papildomą išvadą, kad septynias papildomai pateiktas PVM sąskaitų–faktūrų kopijas (visas, išskyrus UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitų–faktūrų (serija AAA duomenys neskelbtini kopijas) galima pripažinti trūkstamais juridinę galią turinčiais dokumentais ir pagal jas iš dalies nustatyti L. R. turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog kaltinamosios ir jos gynėjo pateiktos PVM sąskaitų–faktūrų kopijos ir išrašai buvo padaryti ne iš L. R., o iš įmonių–pardavėjų apskaitos dokumentų. Kasatoriaus nuomone, tai, kad pati L. R. neišsaugojo aštuonių PVM sąskaitų–faktūrų, nėra paneigta. Teismui buvo pateikti papildomi duomenys, kad L. R. buvo sudariusi net ne aštuonias, o dešimt sandorių (aštuoni nurodyti kaltinime, du sandoriai pagal jos pačios pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas–faktūras (serija duomenys neskelbtini), kuriuos patvirtinančių dokumentų savo apskaitoje neturėjo, t. y. jų neišsaugojo. Tai, kad L. R. teismui pateikė ir 7,4 kg vytintos kuojos ar raudės (kaltinimo esmės tai nekeičia) įsigijimo dokumentus, kurie nebuvo išsaugoti jos apskaitoje, patvirtina faktą, kad ji buvo įsigijusi šias prekes, tačiau savo apskaitoje neturėjo prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Kasatoriaus nuomone, tai kad L. R. iš įmonių–pardavėjų gavo dokumentų, kurių pati neišsaugojusi, kopijas ir išrašus, negali būti laikoma jos atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Reziumuodamas kasatorius teigia, kad teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadas, neatitinkančias byloje nustatytas aplinkybes, todėl nuosprendis turi būti panaikintas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Kasacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 305 ir 20 straipsnių taikymo

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai – teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymas, aplaidus jos tvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš veikų, jeigu dėl jos padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

L. R. buvo kaltinama, kad nuo 2005 m. sausio iki gruodžio mėnesio aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą: pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų konkrečių teisės aktų reikalavimus, pajamų ir išlaidų žurnale nenurodė 8537,61 Lt produktų įsigijimo išlaidų, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo aštuonių prekių įsigijimą pagrindžiančių PVM sąskaitų–faktūrų ir neturėjo dokumentų, patvirtinančių 7,4 kg vytintos raudės įsigijimą.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė padaręs išvadą, kad neįrodyta, jog L. R. padarė nusikalstamą veiką, turinčią BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 305 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų įvertinimo motyvai; teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis šių reikalavimų neatitinka. Nuosprendyje aplinkybės, kurias nustatė teismas neišdėstytos, jokių išvadų – ar L. R. pažeidė ar ne kaltinime nurodytų konkrečių teisės aktų reikalavimus, ar ji turėjo ir ar įstatymų nustatytą laiką saugojo kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus – nepadaryta. Konstatuodamas, kad L. R. veikoje nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, teismas nesiaiškino ir nepasisakė dėl veikos baigtumo momento, nuosprendyje nenurodė, kokie veikos objektyvieji ar (ir) subjektyvieji požymiai nenustatyti.

Pagal BK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai privalo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas L. R., nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus, tačiau neišdėstė, kuo tas neišsamumas pasireiškė, kokie įrodymai ir kokios nustatytos faktinės bylos aplinkybės prieštarauja kaltinimui.

Minėti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl, esant BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam pagrindui, išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.