Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-464-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
1-464-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
S. B., A. A.
Nukentėjusysis
L. T.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, O.i Saveljevai, Valentinai Solovejienei,dalyvaujant kaltinamiesiems S. B. ir A. A. (A. A.),nukentėjusiajai L. T.,prokurorui Gedvydui Vaivadai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Gerosios (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. A. 2016 m. liepos 23 d. apie 07 val., būdamas susitaręs su S. B., įgyvendindamas bendrą sumanymą- iš A. T. pagrobti pastarojo naudojamą mokėjimo kortelę ir naudojantis šia kortele išgryninti A. T. naudojamoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, būdamas A. T. naudojamame automobilyje „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, iš A. T. striukės kišenės pagrobė L. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vėliau perdavė S. B., po ko S. B. 2016 m. liepos 23 d. apie 07.27 val. bankomate, esančiame Erfurto g. 1, Vilniuje, neteisėtai pasinaudodama A. A. jai perduota L. T. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko kortelės PIN kodu, save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, L. T. vardu iš AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, 2016 m. liepos 23 d. apie 07.28 val. išgrynino 150 eurų, po ko dalį šių pinigų atidavė A. A., o kitą dalį šių pinigų pasiliko sau.

Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, 2016 m. liepos 24 d. apie 21.20 val., būdamas susitaręs su S. B., įgyvendindamas bendrą sumanymą- pagrobti A. T. naudojamą automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įėjo į pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, laiptinę, kurioje ant laiptų miegančio A. T. kišenėse pradėjo ieškoti automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelio. A. T. pasipriešinus asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, sudavė A. T. kumščiu mažiausiai tris smūgius į galvos sritį, po ko pagrobė A. T. naudojamo automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto L. T. vardu, užvedimo raktelį, 30 eurų vertės, ir šį raktelį perdavė S. B., kuri baudžiamojo proceso tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2016 m. liepos 29 d. 18.30 val. pasikėsino parduoti minėtą automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės, stovėjusį prie pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi neturėjo automobilio registracijos dokumentų.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. A. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Datos jis neprisimena, tai buvo prieš dvejus metus vasarą. Jam ryte paskambino S., pasakė, kad geria alų ir pakvietė jį prieiti. Jis atėjo, ten buvo kompanija, gėrė alų. S. pasakė, kad yra žmogus, kuris stato alų, turi banko kortelę, o S. žino kortelės PIN kodą, todėl galima pasisavinti minėto žmogaus pinigus. Jis ir S. kalbėjo, kad kortelėje yra pinigų, bet jis nežinojo, kad jis galės taip lengvai paimti minėtą kortelę. Po kažkiek laiko tas vyras, pavarde T., nuėjo į automobilį, jis nuėjo iš paskos paskui T., atsisėdo automobilio gale, T. priekyje. Jie sėdėjo, rūkė. Jis pamatė, kad iš T. bliuzono kišenės matosi banko kortelė ir jis gali ištraukti tą kortelę. Jis atsargiai ištraukė T. iš kišenės kortelę ir pastarąją atidavė S.. T. net nematė, kaip jis ištraukė kortelę. Jis toliau sėdėjo su T. automobilyje, o S. su jo žmona B. ir dar kažkuo nuėjo į parduotuvę prie bankomato ir grįžo su pinigais. Jis, B. ir S. pinigus pasidalino. B. nieko nežinojo apie kortelės vagystę. Jis gailisi dėl savo poelgio. Jis gydosi nuo priklausomybės nuo narkotikų jau virš metų. Dabar jis gyvena reabilitacijos centre, padeda kitiems narkomanams, bando atiduoti skolas bei susitvarkyti gyvenimą. Jis pats kreipėsi į priklausomybės ligų centrą. Jam teks atlyginti žalą, pinigai juk buvo paimti. Dabar jis gauna socialinę pašalpą. Jam teks įsidarbinti. Dabar jis nedirba, tarnauja reabilitacijos centre, daug kur savanoriauja, bendradarbiauja su Maisto banku. Jo darbas neapmokamas. Jis anksčiau teistas, bausmes atlikęs.

Teisiamojo posėdžio metu S. B. parodė, kad kaltinimą ji supranta ir sutinka duoti parodymus. Ji pripažįsta savo kaltę dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėto dviejų finansinių operacijų atlikimo, panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tačiau kaltės dėl automobilio vagystės ji nepripažįsta. A. T. visada grįžęs iš reiso turi pinigų. Kai A. grįždavo iš reiso, ji visada su pastaruoju susitikdavo ir gerdavo. Ji žinojo A. T. naudojamos banko kortelės kodą, nes matydavo, kokį PIN kodą renka A. T., kai važinėjo su A. po viešbučius, degalines. 2016 m. vasarą ji gėrė su kompanija. Buvo dar toks G., kuriam kilo mintis iš A. T. paimti kortelę. G. paklausė, ar ji turi ką nors, kas gali paimti kortelę. Ji pasakė, kad turi. A. ji pasakė, kad jei pastarasis iš A. paims kortelę, tai pinigus jie pasidalins tarpusavyje. A. nuėjo su A. į automobilį ir po kurio laiko atnešė A. T. banko kortelę. B., ji ir G. nuėjo į bankomatą ir išgrynino pinigus, kuriuos pasidalino tarpusavyje. Ji nelabai atsimena, kiek iš kortelės buvo nuimta pinigų, visi girti buvo. Gali būti 350 eurų. Po šio įvykio ji išmetė kortelę ir visi išsiskirstė. G. žinojo, kad ji nori kortelę paimti, bet susitarimas dėl kortelės vagystės buvo su A.. Ji pradės dirbti ir atlygins žalą. Dėl automobilio vagystės ji paaiškino, kad A. T. automobilio raktus paėmė A. A.. Pastarasis nuėjo pas A. T. paimti automobilio raktelių. A. A. sugalvojo automobilį parduoti. Ji vairuoti nemoka, nieko neėmė. A. A. pasakė, kad paims iš A. raktelius tam, kad parduotų automobilį. Ji pasakė A. „daryk, ką nori“. A. pakilo pas A. T.. A. A. jai padavė raktelius, kai ji su A. A. grįžo iš policijos komisariato. A. A. ryte rado raktelius krūmuose ir jai padavė palaikyti. A. ir pastarojo sugyventinės ji nematė. Tai buvo ne jos rakteliai, todėl pastaruosius ji išmetė. Vėliau ji sužinojo, kieno tie rakteliai. Jie visi gėrė tris mėnesius kasdieną, todėl ji nieko nesuprato. A. A. jai pasakė palaikyti raktelius, nes automobilį parduos. A. nepardavė automobilio, nes nebuvo paso ir pirkėjas nenupirko, nes pirkėjas suprato, kad kažkas ne taip. Ji paskambino pirkėjui iš savo telefono. Pirkėjas atvažiavo su juodu automobiliu „BMW“. Ji žinojo, kad tai T. automobilis. Ji nenorėjo parduoti automobilio. A. A. paėmė automobilio raktus ir norėjo automobilį parduoti. Ji išmetė tuos raktelius, ką jai reikėjo daryti su tais raktais. Namą, kuriame gyveno T., ji žinojo. Ji buvo per girta, kad grąžintų raktelius T.. Ji neketino parduoti automobilio. Ji tik skambino pirkėjui, tačiau nieko su pirkėju dėl mašinos pardavimo nešnekėjo. Jai jokios naudos iš mašinos pardavimo. Ji buvo per girta, todėl taip ir padarė, nes blaiviu protu negalvojo. Su pirkėju ji nebendravo, stovėjo atokiau, kalbėjo su kitu žmogumi. Kai atvažiavo pirkėjas raktelius ji davė A. A.. A. A. paskui jai atgal atidavė raktelius, o ji raktelius išmetė. Kur yra A. T., A. žinojo, nes kartu gėrė visą laiką. Ji su A. nieko nesitarė. A. nuėjo ir paėmė raktelius. T. nuėjo miegoti į laiptinę, nes pastarąjį sugyventinė išvaro, kai šis geria. Paimti raktelius ji ir A. nusprendė per pietus, A. miegoti į laiptinę nuėjo irgi per pietus. Po penkių minučių A. A. nuėjo paskui A.. Ji nieko nesakė A. A.. Kai atėjo A. A., jie gėrė toliau, po 15 minučių dėl triukšmo atvažiavo policija ir išvežė visus į policijos komisariatą. Buvo dar šviesu. Kai vakare paleido visus, A. parodė raktelius, kuriuos buvo paslėpęs krūmuose. A. A. atnešė laikraštį ir sakė ieškoti skelbimo dėl automobilio. Po pusvalandžio atvažiavo pirkėjas. Raktelis pas ją atsirado kitą rytą. Tada ji paskambino pirkėjui. Tuo metu raktelis buvo pas ją, nes A. A. jai davė palaikyti raktelį, tik nežino, kam. Pirkėjas atvažiavo su juodu automobiliu „BMW“ ar „Audi“. A. A. ir pirkėjas kalbėjo, kad reikia paso. Ji su Laurynu stovėjo trijų- penkių metrų atstumu ir viską girdėjo. Ji neturėjo teisės parduoti automobilio ir nepardavė, ji tik raktelį turėjo. Tai ne jos automobilis. Automobilį ji pardavinėjo, nes girta buvo, nesuvokė savo veiksmų. Ji nežino, kodėl A. A. nurodo, kad ji buvo iniciatorė parduoti automobilį, tai klausimas A. A.. Ji tuo metu daug gėrė, neturėjo blaivios dienos.

Teisiamojo posėdžio metu V. A. parodė, kad A. grįžo iš darbo ir ji su A. vakare žiūrėjo televizorių. Jie pasėdėjo, pašnekėjo ir ji pasakė, kad eina atsigulti. A. dar pasiliko žiūrėti televizorių. A. kažkas paskambino, pakvietė ir A. išėjo. Ji prašė A. neiti, tačiau A. pasakė, kad tuoj grįš. Po to ji išgirdo automobilyje triukšmą- A. ir S. juokėsi, S. „trankėsi“ po automobilį, narstė visokius dokumentus. L. ir dar kažkoks vaikinas stovėjo. Ji kvietė A. grįžti, tačiau A. negirdėjo. Ji iškvietė policiją, tačiau policijos nesulaukė. Apie 6 valandą ryto jai paskambino kaimynė O. ir pasakė išeiti į lauką, nes A. labai muša. Ji išėjo į balkoną, pažiūrėjo, bet A. nematė. Ji vėl kvietė policiją, tačiau policija neatvažiavo. A. buvo su kompanija dar vieną dieną ir per pietus A. paskambino, kad ji įleistų jį namo. Ji įleido A., bet A. nuėjo pas kaimynus. Pas A. buvo banko kortelė, kuri buvo išduota A. motinos vardu. Kai atėmė kortelę, A. žiauriai mušė. A. jai sakė, kad jį mušė, atėmė kortelę, sakė, kad L. mušė ir dar kažkokie vaikinai, bet ji tų vaikinų nepažįsta. A. pasakė, kad atėmė kortelę ir tada A. ėjo iš kaimynų skambinti savo mamai, kad ši užblokuotų kortelę. A. sakė, kad kortelę atėmė S. su L.- primušė A. ir ištraukė kortelę, spardė A., kad šis atiduotų pinigus. A. sakė, kad jį spardė L., S.. Ji pati nematė. S. C. matė, kaip A. mušė. Pastaroji matė, kad kažkokia moteris atėjo, apžiūrinėjo automobilį, kad neva pirks. A. tuo metu buvo ligoninėje. Tada S. sakė, kad jie pavogė tą automobilį. Automobilio rakteliai buvo pas A.. Kažkuris iš kompanijos paėmė raktelius. Ne pirmą kartą taip dingdavo daiktai. Ji A. pasakė, kad iš kiemo dingo automobilis. Ji paskambino į policiją, atvyko pareigūnas, užsirašė viską, ji pareigūnui viską papasakojo.

Pagarsinus V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 141-145, 147-148, 150), pastaroji parodė, kad ji nepamena, ar automobilį ji pamatė užrakintą, ar neužrakintą. Ji girdėjo viską iš dešimto aukšto balkono. Buvo triukšmas, o naktį būna tylu. Buvo garsi muzika, rėkavimas. Atidarius savo buto duris yra bendras koridoriukas, išeini iš balkono ir yra laiptai, A. ten gulėjo. A. pats ir S. sakė, kad jį mušė L.. A. pasakė, kad kitų asmenų konkrečiai nežino. A. sakė, kad jį mušė L. ir S., kad L. A. trenkė į žemę, sakė, kad ir kiti asmenys jį mušė, bet kitų A. nepažįsta. Ji patvirtina savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu S. C. parodė, kad sekmadienį vakare ji matė pro savo virtuvės langą, kad kažkokie žmonės apžiūrinėjo V. automobilį ir taip labai keistai, pasilenkę. Jos regėjimas yra labai blogas. Iš šešto aukšto ji negali pasakyti, kas tai buvo, ji mato tik tai, kad tai yra žmogus. Apie kortelę ji girdi pirmą kartą. Pamačiusi, kad žmonės apžiūrinėja V. mašiną, ji nieko nepagalvojo, o po to pagalvojo, kad reikia V. pasakyti. Atėjusi pas V. ji paskambino į duris ir pasakė Vitai, kad labai apžiūrinėja automobilį, gal kažkokios problemos, o Vita paklausė, kur jos A. Ji pasakė, kad nežino, tik matė, kad A. prie parduotuvės su kompanija gėrė. V. pasakė, kad jos eitų kartu pažiūrėti, kur A.. Jos ėjo abi ir pamatė, kad A. guli ant laiptukų. Buvo daug kraujo. Tai buvo ta pati diena, kai apžiūrinėjo automobilį. A. atsikėlė, jos iškvietė medikus. A. nuėjo namo, ji pasiliko palaukti gydytojų, kadangi žinojo, jog išgėręs žmogus nenorės važiuoti į ligoninę, o Vita tokia šiek tiek keista. V. ji pasakė, kad palauks gydytojų. Atvyko policija, medikai. Gydytojui ji pasakė, kad A. reikia būtinai vežti į ligoninę. A. sakė, kad nenori. Ji specialiai gydytojai pasakė, kad matė, kaip A. nukrito ant asfalto ir A. gali būti smegenų sukrėtimas. Gydytojai pradėjo A. įkalbinėti. Ji nematė, kad A. nukrito ant asfalto. Ji matė, kad A. stovėjo su kompanija, o po dešimties minučių A. jau gulėjo ant plytelių, o moteris ir du vyrai stovėjo. Moteris panaši į S. B.. Kai A. išvežė į ligoninę, po to ji nematė, kad kažkas sukiojosi apie A. automobilį. Automobilis stovėjo keletą dienų. Ji nematė, kaip automobilis dingo. Asmenų, kurie buvo prie parduotuvės, vardų ji nežino, žino tik iš matymo. Buvo L., S. ir neaukšto ūgio, juodų plaukų vaikinas, net ne A. A..

Pagarsinus S. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 157-158), pastaroji parodė, kad jos parodymai teisingi, ji patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad 2016 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos jis nepamena, apie 7 val. ryto jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino S. B., kuri pasakė ateiti išgerti alaus, nes yra žmogus, kuris vaišina. Jis po 5-10 minučių atėjo su savo mergina B. A. Su S. buvo L., A. ir dar keli žmonės. Jie visi gėrė alų ir bendravo. Tuo metu S. jam pasiūlė iš A. T. paimti mokėjimo kortelę, nes ji žino kortelės PIN kodą bei sakė, kad kortelėje yra 2 000 eurų. Po kokių 10 minučių B. su A. T. nuėjo į automobilį „BMW 525“ ir atsisėdo į priekį. Tai pamatęs jis nuėjo prie to paties automobilio, atsidarė galines automobilio dureles, įsėdo į vidų ant galinės sėdynės viduryje ir pradėjo A. T. aiškinti, kad B. yra jo mergina, kad A. T. prie jos nelįstų. Tuomet B. išlipo ir nuėjo prie kompanijos. Jis bekalbėdamas su A. T. pastebėjo, kad pastarojo sportiniame bliuzone iš dešinės pusės kišenės yra išsikišusi mokėjimo kortelė. Supratęs, kad gali minėtą kortelę ištraukti, jis dešine ranka atsargiai ištraukė iš kišenės mokėjimo kortelę ir ją laikydamas rankoje iškart išlipo iš automobilio bei nuėjo prie S., kuriai padavė mokėjimo kortelę. S. kažkur penkioms minutėms dingo. Kartu su S. išėjo L. ir B.. Grįžusi S. jam padavė 70 ar 80 eurų ir jis su B. iškart išėjo (T. 2, b. l. 109-111, 116, 123).

A. A. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 2, b. l. 124-127).

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad tuo metu kai įvyko nusikaltimai, ji du mėnesius kasdieną gėrė alkoholinius gėrimus, blaiva nebuvo, tai tiksliai nieko konkrečiai pasakyti negali. Ji pamena tik tai, kad A. A. pavogė iš A. T. mokėjimo kortelę, su kuria ji nuėjo į bankomatą, esantį Erfurto g. 1, Vilniuje, ir nuėmė pinigus, kadangi žinojo kortelės PIN kodą. Ji surinko PIN kodą. Kiek tiksliai pinigų nuėmė, ji negali pasakyti, berods per du kartus apie 300 eurų. Kortelę vėliau ji išmetė. Taip pat ji prisipažįsta, kad su A. A. nusprendė iš A. atimti automobilio raktelius ir automobilį parduoti. Kas sugalvojo tokį planą, ji pasakyti negali, bet pamena, kad A. A. atėmė raktelius ir pastaruosius perdavė jai. Ji pagal skelbimą ieškojo, kam automobilį „BMW 525“, stovėjusi prie pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, parduoti, bet vieną kartą atvažiavus pirkėjui ir nesutikus automobilio pirkti be dokumentų, automobilio niekam nepardavė, o raktelius išmetė į šiukšlių dėžę (T. 3, b. l. 34-40, 67-69, 72-73).

S. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 3, 74-77).

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d. jis pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, kieme gėrė alkoholinius gėrimus su iš matymo pažįstamais asmenimis, dėl ko visko nepamena. Kilo konfliktas ir įvyko muštynės. Apie 9 val. jis ėjo namo ir parkrito. Toliau jis pamena dar blogiau. Eidamas jis pametė mobiliojo ryšio telefoną ir raktus nuo automobilio. Po kritimo jį išvežė medikai. Jo automobilis „BMW 525“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) liko stovėti kieme neužrakintas. Automobilis registruotas motinos L. T. vardu. 2016 m. liepos 29 d. apie 18.30 val. jam paskambino sugyventinė V. A. ir pranešė, kad dingo jo automobilis. Dėl įvykio jis patyrė 300 eurų žalą (T. 1, b. l. 73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M993/2016(01) nurodyta, jog A. T. mirties priežastis yra pažengusi kepenų cirozė (T. 1, b. l. 103-106).

Ikiteisminio tyrimo metu L. T. parodė, kad ji turėjo sūnų A. T., kuris gyveno su V. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2008 metais ji nupirko sūnui automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį užregistravo savo vardu. Automobiliu naudojosi A. T. Su sūnumi ji dažnai susiskambindavo. 2016 m. liepos 23 d. apie 14.19 val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad ar jis prarado, ar iš jo atėmė banko mokėjimo kortelę, kurią ji turėtų užblokuoti. Ji savo vardu iš AB „Swedbank“ buvo paėmusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią sūnui pervesdavo jo atlyginimą. Kadangi buvo savaitgalis, užblokuoti kortelę į banką ji nuėjo pirmadienį, t. y. 2016 m. liepos 25 d. banke ji sužinojo, jog sąskaitos likutis yra tik 2 eurai su centais. Ji suprato, kad pinigai nuimti, dėl ko paprašė sąskaitos išrašo. 2016 m. liepos 30 d. ji sužinojo, kad pablogėjo sūnaus A. sveikata. Tuomet atvažiavusi į Vilnių ji sužinojo, kad kažkas įvyko ir pagrobtas automobilis. Sūnus apie įvykį nieko nepasakojo, jokių užpuolikų neapibūdino. 2016 m. rugpjūčio 2 d. A. T. ligoninėje mirė nuo kepenų cirozės. Automobilio vertė yra 3 000 eurų, automobilio raktelis yra 30 eurų vertės, o nuo sąskaitos buvo nuimta 350 eurų. Jai padaryta 3 580 eurų turtinė žala (T. 1, b. l. 121-123, 126-127, 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodė, kad ji gyveno su A. T., kuris turėjo automobilį „BMW 525“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklausė A. motinai L. T.. Automobilis visada stovėdavo pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, kieme. A. T. 2016 m. liepos 22 d. grįžo namo apie 20-22 val. Ji jau ruošėsi eiti miegoti, kai išgirdo, jog A. į mobilaus ryšio telefoną kažkas paskambino. Po skambučio A. T. išėjo pasakęs, kad tuoj grįš. Ji nuėjo miegoti ir 2016 m. liepos 23 d. apie 4 val. ryte lauke išgirdo didelį triukšmą. Pažiūrėjusi pro langą ji pamatė, kaip A. T. automobilyje sėdi L., S. ir vaikinas su mergina. Išgirdusi, jog jie kažkur ruošiasi važiuoti, ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policiją ir vėl nuėjo miegoti. Dienos metu ji buvo namuose ir pro langą matė, kaip A. su ta pačia kompanija vaikšto po kiemą. 2016 m. liepos 23 d. apie 18 val. ji išėjo iš buto, pradarė laiptinės duris ir pamatė ten gulintį ant žemės sumuštą A.. Jo veidas buvo visas kruvinas, akys labai sumuštos, kojos rankos kraujuotos, drabužiai buvo išpurvinti ir kraujuoti. Ji paklausė, kas atsitiko, ir liepė eiti namo. Jis pasikėlė ir nuėjo namo. Ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir neužilgo atvažiavo medikai bei policijos pareigūnai. Per balkoną policijos pareigūnams ji parodė L., kurį policininkai sulaikė. Ligoninėje A. apžiūrėjo, susiuvo akį, suteikė pagalbą ir paleido namo bei davė siuntimą persišviesti žandikaulį į Žalgirio ligoninę. Jie namo grįžo 2016 m. liepos 23 d. apie 24 val. Namuose ji klausė A., kas jį taip sumušė, bet A. nieko nepasakojo. Vėliau A. T. pasakė, kad iš jo buvo atimti daiktai: telefonas „Nokia“, motinos vardu registruota AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė ir automobilio raktelis. 2016 m. liepos 25 d. jie nuvažiavo su siuntimu į Žalgirio ligoninę, kur A. paguldė į ligoninę. Jų automobilis berods 2016 m. liepos 26 d. dar stovėjo kieme, bet automobilio neradusi 2016 m. liepos 27 d. ji pasitarė su A. ir paskambino į policiją dėl automobilio pagrobimo. Policijos pareigūnai iš A. paėmė pareiškimą. 2016 m. liepos 31 d. apie 16 val. A. sveikata pablogėjo, tada jį medikai nuvežė į Lazdynų ligoninės chirurginį skyrių, kur 2016 m. rugpjūčio 2 d. 18.40 A. mirė (T. 1, b. l. 141-150).

Ikiteisminio tyrimo metu S. C. parodė, kad 2016 m. vasarą, tiksliai datos ji nepamena (sekmadienį), per pietus iš savo buto, esančio Architektų g. 220-30, Vilniuje, ji išėjo pas draugę, gyvenančią name, esančiame Architektų g. 212, Vilniuje, ir sutiko neblaivų A. T., su kuriuo buvo L., S. ir dar vienas vyriškis. Jie pakalbėjo asmeniniais reikalais ir ji nuėjo toliau pas draugę, pavedžiojo šunį. Praeidama tarp parduotuvės „Cento“ ir pastato, esančio Architektų g. 212, Vilniuje, ji pamatė ant žemės gulintį A. T.. Šalia jo stovėjo S., L. ir vyriškis. A. niekas nemušė. Praeidama ji jų paklausė, ką jie su A. daro, bet sulaukusi atsakymo „nieko, A. pats nukrito“, ji nuėjo namo. Ji pagalvojo, jog Al. girtas pats turbūt nukrito. Ji nepastebėjo, jog A. T. būtų sumuštas ar kraujuotas. Po 10 minučių vėl praėjusi pro pastatą, esantį Architektų g. 212, ji pamatė, jog A. guli jau kitoje pusėje ir ant žolės, prie jo buvo pasilenkęs žmogus. Ji pagalvojo „gerai, kad girtą paguldė ant žolės“ ir nuėjo. Ji grįžo pro kitą pusę. Apie 17 val. ji nuėjo į parduotuvę „Cento“, toje vietoje buvo visi, išskyrus A.. Apie 20 val. pro buto virtuvės langą ji pamatė, kad kažkokie žmonės apžiūrinėja A. automobilį, jo paties ji nematė, tada po valandos nuėjusi pas A. sugyventinę V. A. pastarajai apie tai ji pranešė. V. A. atsakė, kad jau iškvietė policiją, ir pasiūlė eiti paieškoti Algirdo. Jos išėjo į laiptinę, praėjo bendrą balkoną ir atidariusios laiptinės įėjimo duris ant laiptų pamatė gulintį A. kruvinu veidu, sumuštomis ir sutinusiomis akimis. Ji iškvietė medikus ir padėjo V. A. A. T. nusivesti į butą. Kas A. T. sumušė, ji nežino, nematė. A. irgi nieko apie tai neminėjo (T. 1, b. l. 157-158).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad jis turi dukrą S. B.. Kur ji gyvena, pasakyti jis negali, kartais ji jį aplanko. Išsiskyrusi su vaikų tėvu prieš dvejus- trejus metus, S. pradėjo pastoviai gerti alkoholinius gėrimus, dėl ko teismas atėmė iš jos motinystės teises. Vaikus augina vaikų tėvas. Iš ko ji šiuo metu pragyvena, jis nežino ir pasakyti negali, kartais ji užeina pinigų paprašyti. Kažkur prieš savaitę, prieš jos gimtadienį, 2016 m. liepos 28 d., pas jį užėjo S., kuri paklausė, kiek galima gauti už automobilį „BMW 525“. Jis matė, kad S. atėjusi padėjo raktelį su pakabuku ant stalo bei kažkokius baltus popierius- automobilio draudimą, registracijos liudijimo nebuvo. Jis pasakė, kad yra daug skelbimų laikraščiuose ir tegul ji pasiskambina. S. minėjo, kad automobilis yra jos pažįstamo, dėl ko jis jai atkirto „ar pats pažįstamas nežino, kiek gali kainuoti automobilis“. Tuo pokalbis ir baigėsi. Tą naktį S. permiegojo ir išėjo pasiėmusi automobilio raktelius ir popierius. Ar dukra pardavė minėtą automobilį, jis nežino (T. 1, b. l. 170-171).

Gyventojų registro išraše nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. V. B. mirė (T. 1, b. l. 172).

Ikiteisminio tyrimo metu O. Š. parodė, kad 2016 m. vasarą, datos tiksliai ji nepamena, apie 05.55 val. ji ėjo iš namų, esančių Architektų g. 220, Vilniuje, ir pamatė kaimyno A. T. automobilį „BMW“, kuriame sėdėjo L., mergina ir dar vienas vaikinas. Šalia stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai aiškinosi dėl triukšmo, sklindančio iš automobilio „BMW“. Paties A. T. ji nematė, dėl ko apie įvykį ji pranešė V. A.. Po kelių dienų ji sužinojo, kad A. T. buvo sumuštas (T. 1, b. l. 174-175).

Ikiteisminio tyrimo metu P. R. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2016 m. liepos 24 d. jis dirbo kartu su M. B. (M. B.). Apie 21.40 val. buvo gautas iškvietimas adresu Architektų g. 220-46, Vilniuje, dėl sumušto vyro. Nuvykęs į įvykio vietą jis pakilo į 10 aukštą, buto Nr. 46 duris atidarė V. A., kuri parodė, kad sumuštas jos sugyventinis A. T. guli lovoje, pro langą ji matė, kaip jis kieme konfliktavo su dviem vyrais ir mergina. Vizualiai matėsi, jog vyras yra sumuštas. Atėjusi kaimynė S. C. paaiškino mačiusi, kaip vyras, vardu L., patempė A. T. už kojų ir pastarąjį parvertė. Jiems bendraujant per langą jis pastebėjo minėtus asmenis ir pastaruosius sulaikė- tai L. P., A. A. ir S. B.. A. T. aiškino, jog niekam pretenzijų neturi, aplinkybių nekomentavo. Atvykę medikai A. T. išvežė į Lazdynų ligoninę. Sulaikyti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus miesto Pirmąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (T. 1, b. l. 177).

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. davė analogiškus parodymus, kaip ir P. R. (T. 1, b. l. 179).

Ikiteisminio tyrimo metu B. A. parodė, kad 2016 m. vasarą ji su A. A. buvo namie, kai anksti ryte A. kažkas paskambino. Po to jie apsirengė ir išėjo prie namo, esančio Architektų gatvėje, kur ant suoliukų sėdėjo L., S. ir T.. Neužilgo iš automobilio „BMW“ atėjo Asta ir, kaip vėliau ji sužinojo, A.. Begeriant alų A. A. bendravo su S.. Prie jos priėjo A. ir pasikvietė ją į automobilį „BMW“ išgerti. A. tuo metu sumuštas nebuvo. Ji sutiko ir jie abu nuėjo link automobilio, kurį A. atrakino, įjungė muziką. Jiems sėdint priekyje po 5 minučių į automobilio galą įsėdo A. A. ir pradėjo ant A. pykti dėl to, kad A. prie jos lindo. Ji iškart išlipo iš automobilio ir priėjo prie suoliuko. Greitai grįžo ir Ar., kuris iškart nusivedė S. pasikalbėti. Po to prie jos priėjo S. ir pasakė, kad reikia nueiti nusiimti pinigų bei dar nusipirkti alaus. Jos nuėjo į parduotuvę „Aibė“ kartu su T. G., kur bankomate S. įkišo kortelę, surinko PIN kodą ir nusiėmė pinigų. Kiek S. išgrynino pinigų, ji nežino. Jie nusipirko alaus ir grįžo prie visų išgerti. Ji prisėdo prie L., o A. nuėjo pakalbėti su S.. Po kelių minučių A. A. grįžo ir jie nuėjo namo. Kad A. A. pagrobs A. mokėjimo kortelę, ji nežinojo (T. 1, b. l. 182-184).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad A. T. ji pažinojo apie 4-5 metus, jis buvo jos kaimynas iš gretimo namo. A. turėjo automobilį „BMW“. 2016 m. vasarą, tikslaus laiko ji nepamena, nes tuo metu gėrė alkoholinius gėrimus apie savaitę kiekvieną dieną, apie 20-21 val. prie parduotuvės „Cento“, esančios Architektų gatvėje, Vilniuje, ji sutiko A. T., kuris buvo išgėręs. A. pasiūlė išgerti kartu ir jie nuėjo į parduotuvę. A. nupirko degtinės ir alaus, po ko jie kartu nuėjo į A. automobilį gerti. Automobilis stovėjo pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, kieme. Automobilis buvo atidarytas. Jie įsėdo į automobilį. Taip kažkur prasėdėjo parą. Dieną prieš tai jai S. minėjo, jog A. turi pinigų, ir pasiūlė A. apvogti, paimti iš jo mokėjimo kortelę ir išreikalauti PIN kodą. S. manė, kad A. grįžo iš reiso ir todėl turi pinigų. Ji S. pasakė, kad ji sutinka, ir apie tai perspėjo A., kuris atsakė „aiškinsimės“. Dienos metu atėjo S. B. ir L. P.. Jie kartu gėrė. Trumpam laikui buvo atėjęs T. G., bet greit išėjo. S. su L. gerdami užmigo. Po poros valandų A. paprašė juos pažadinti, kad jie išeitų. Ji pažadino juos ir su S. susibarė. S. nenorėjo išeiti. Ji supykusi pasiėmė alaus butelį ir išėjo. Po to kelias dienas A. skambino, prašė, kad ji ateitų, bet ji nevažiavo. Po savaitės ji sužinojo, jog A. mirė. Apie automobilio pavogimą S. jai nieko neminėjo, to daryti nesiūlė. S. planą pagrobti mokėjimo kortelę ji nevykdė, S. nepadėjo. Po viešbučius ji su jais taksi automobiliu nevažinėjo. Kur dingo A. automobilis, ji nežino, kas automobilį pavogė, ji nežino, kas sumušė A., ji nematė. Kadangi praėjo nemažai laiko, dėl kažkokių smulkmenų ji gali klysti ir neprisiminti (T. 1, b. l. 186-187).

Ikiteisminio tyrimo metu T. G. parodė, kad 2016 m. liepos 22 d. jis sėdėjo ant suoliuko Erfurto gatvėje, Vilniuje, prie miškelio ir gėrė alų. Po pietų, tikslaus laiko jis nepamena, priėjo S. ir L., kurie buvo neblaivūs ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kažkas paskambino S., ji pasakė, kad ateis jos draugas ir kartu išgers. Į vakarą prie jų prisijungė vyriškis, kuris prisistatė A.. Kažkaip atsirado A., kuri bendravo su A.. Begerdami jie važinėjo po viešbučius, buvo parduotuvėje, kur A. atsiskaitinėjo mokėjimo kortele už alkoholį. Po kurio laiko jie nuėjo į automobilį „BMW“, kurį A. atrakino turėtais rakteliais. A. su A. sėdėjo priekyje, o jis su S. ir L. gale. Begerdamas jis užmigo. Paryčiais jau prašvitus jis pabudo nuo policijos pareigūnų kėlimo, nes per garsiai klausėsi muzikos. Policijos pareigūnai jį išvarė iš automobilio ir jis nuėjo namo. Kur nuėjo likę, jis nežino (T. 2, b. l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu L. P. parodė, kad 2016 m. liepos mėn. pabaigoje, tikslios dienos jis nežino, vakare su S. jis sutiko A., kuris pirko alkoholinius gėrimus. Jie irgi gėrė, todėl A. pasikvietė išgerti į savo automobilį „BMW 525“, stovėjusį prie namo, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, laiptinės. Iš kažkur atėjo A.. Kadangi A. norėjo miegoti viešbutyje, tai buvo kviestas taksi automobilis. Jie važinėjo po miestą, neradę laisvų kambarių grįžo atgal prie A. automobilio. Važinėjant po miestą A. buvo bankomatuose, nusiiminėjo pinigus. Garsiai grojo muzika, nes A. raktelį buvo įkišęs į užvedimo spynelę. S. persėdo į priekį prie A., A. supyko ir išėjo. Begerdamas jis užmigo. Prašvitus prižadino policijos pareigūnai dėl garsios muzikos. Tada jie išlipo ir išėjo. Kas užrakino automobilį, jis nežino. Jie visi su A. nuėjo ant pievutės. Prabudę su A. jie nuėjo pirkti alkoholinių gėrimų ir gėrė prie parduotuvės „Cento“. Vėliau atėjo S., T. G. ir A. A.. Truputį su A. apsistumdė. Tuomet A. norėjo eiti namo, tai jis A. kaip draugą palydėjo iki A. laiptinės, berods A. su savimi turėjo telefoną. S. liko prie parduotuvės su T. G. ir A. A.. Palydėjęs A. jis nuėjo už namo ant pievutės pamiegoti. Jį pasivijo S.. Jis atsikėlė. Praeidami pro A. kiemą jie pamatė stovintį medikų automobilį ir policijos pareigūnus, kurie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kad kartu buvo sulaikytas ir A. A., jis nepamena. Gali būti, kad jis gerai visko nepamena, nes tikrai buvo neblaivus, turi problemų su atmintimi, bet jis pats A. nemušė, A. automobilio negrobė, A. buvo geras jo draugas. Kas galėjo A. sumušti, jis nežino (T. 2, b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d. jam paskambino S. ir pakvietė atvažiuoti į Lazdynus. Kelintą valandą jis su ja susitiko, jis pasakyti negali, kažkur apie pietus, prie kavinės „Admijara“. S. buvo su .. Jie nuėjo išgėrinėti į netoli esantį miškelį, po to jie nuėjo prie buvusios parduotuvės „Ąžuolas“, kur sutiko A., kuris buvo apsvaigęs. A. T. jie pavaišino alumi. Prie parduotuvės jie visi gėrė iki pavakarių. Einant iš miškelio S. užsiminė, kad ji nori parduoti A. automobilį, ji minėjo, kad reikia paimti iš A. raktelius. Tai turėjo girdėti ir L.. Kaip būtent reikės atimti raktelius, aptarta nebuvo. Jie nuėjo prie parduotuvės „Cento“, esančios Architektų gatvėje, Vilniuje. Ten prie parduotuvės jie sutiko A.. Pastarasis kraujuotas nebuvo, kaklas buvo apdraskytas. Jiems begeriant S. prašė A. raktų nuo automobilio, bet A. S. raktų nedavė, tada A. su S. kartu nuėjo link A. automobilio, S. berods sakė, kad pametė ten savo pinigus. A. su S. nuėjo kartu ir grįžo, jie gėrė toliau. Ar buvo G., jis nepamena. A. sėdėjo ant bortelio. Dėl neaiškios priežasties L. staiga griebė A. už kojų ir timptelėjo pastarąjį taip, kad A. atsitrenkė galva į asfaltą. A. lygtai prarado sąmonę. Atsigavęs A. puolė L., jie pradėjo grumtis ir voliotis po asfaltą. Kai L. A. laikė prispaudęs, S. tuo metu kraustė A. šortų kišenes. Atrodo, A. tuo metu apsibrozdino kelius. Ar A. akis buvo sumušta, jis pasakyti negali, bet kraujo ant drabužių nebuvo. Ar S. ką nors ištraukė, jis nematė. Pro langą pradėjus rėkti kaimynei, vyrai išsiskyrė. Paskui jis susiginčijo su A., po ko jis apsiramino ir nuėjo į parduotuvę. Jam grįžus iš parduotuvės A. nebuvo. Liko S. ir L., miegantis ant suoliuko. Jis neatsimena, kaip toliau konkrečiai viskas buvo, tik pamena, kad jis vienas nuėjo į laiptinę, kurios durys buvo atidarytos. Į kokį aukštą jis užlipo ar užvažiavo, jis nepamena. Jis pamatė, kad ant žemės voliojasi girtas A.. Kaip A. atrodė, jis nepamena. Jis pradėjo apžiūrinėti A. kišenes, tačiau A. pradėjo priešintis ir jis kelis kartus sudavė kumščiu A. į veidą. Kokia ranka jis sudavė, jis pasakyti negali, kiek sudavė smūgių, jis nepamena. A. daugiau nesipriešino. Jis iš A. šortų kišenės, nepamena, galinės ar priekinės, ištraukė automobilio raktelius- buvo vienas raktelis su pulteliu- ir iš karto išėjo iš laiptinės, priėjo prie L. ir S., kurie buvo šalia namo. Atėjęs jis S. iškart atidavė raktelius. S. tiesiog paklausė, kaip jis gavo raktelius. Jis atsakė, kad atėmė. Ar buvo G. tą dieną, jis nepamena. G. jo atmintyje nėra. S. pradėjo kažkam skambinėti dėl automobilio „BMW 525“, priklausančio A., pardavimo. S. kažkam prisiskambino ir vienas žmogus atvažiavo apžiūrėti automobilio. S. susitikti nuėjo viena, vėliau pakvietė jį, kad jis patvirtintų, jog automobilis priklauso S. mamai. Pirkėjas buvo atvažiavęs juodu automobiliu „BMW X3“, valstybinių numerių jis nepamena. Vyriškis paprašė S. mamos numerio, kad įsitikintų dėl automobilio savininko, bet S. nedavus jokio numerio vyriškis išvažiavo ir pirkti automobilį atsisakė. Tuomet jie nuėjo į aikštelę prie suoliuko gerti. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir juos tris sulaikė, privežė prie A. laiptinės. Jis matė, kaip iš laiptinės išėjo A. bintu apvyniota galva. Kaip konkrečiai A. atrodė, jis pasakyti negali. A. jiems nieko nesakė. Jie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Po poros valandų juos iš policijos paleido, jie ėjo namo pėsčiomis. Tada jis pamatė, kad S. turi A. telefoną, berods „Nokia“. Jie prisėdo pievutėje ir jis neužilgo išvažiavo. Po savaitės jam paskambino S. ir pasakė, kad automobilio raktelius išmetė, o dokumentus sudegino. Ką padarė su automobiliu, S. nieko neminėjo, kur ji padėjo A. mobilaus ryšio telefoną, jis nežino (T. 2, b. l. 89-91).

2017 m. sausio 30 d. nutarimu paskelbta A. A. paieška (T. 2, b. l. 73), 2017 m. liepos 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl A. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų atskirtas į atskirą (T. 1, b. l. 23).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. T. (T. 1, b . l. 61).

2016 m. liepos 29 d. apžiūrėjus prie pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nustatyta, kad automobilio „BMW“ stovėjimo vietoje stovi automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 62-66).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2016 m. liepos 24 d. 22.26 val. S. B. iškvepiamame ore rasta 2,05 promilės etilo alkoholio (T. 3, b. l. 20).

Iš AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 23 d. bankomate, esančiame Erfurto g. 1, Vilniuje, 07.27 val. nuimta 200 eurų, 07.28 val. nuimta 150 eurų (T. 1, b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. A., S. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtų dviejų finansinių operacijų atlikimo panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir tokiu būdu apgaule įgyjant svetimą turtą patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- kaltinamųjų A. A., S. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, sąskaitos išrašas. A. A. ir S. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina tiek jų pačių, tiek ir L. T. bei B. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti parodymai, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. A. 2016 m. liepos 23 d. apie 07 val., būdamas susitaręs su S. B., įgyvendindamas bendrą sumanymą- iš A. T. pagrobti pastarojo naudojamą mokėjimo kortelę ir naudojantis šia kortele išgryninti A. T. naudojamoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, būdamas A. T. naudojamame automobilyje „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, iš A. T. striukės kišenės pagrobė L. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vėliau perdavė S. B., po ko S. B. 2016 m. liepos 23 d. apie 07.27 val. bankomate, esančiame Erfurto g. 1, Vilniuje, neteisėtai pasinaudodama A. A. jai perduota L. T. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko kortelės PIN kodu, save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, L. T. vardu iš AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, 2016 m. liepos 23 d. apie 07.28 val. išgrynino 150 eurų, po ko dalį šių pinigų atidavė A. A., o kitą dalį šių pinigų pasiliko sau.

S. B. kaltinama ir tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su A. A., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą- įgyvendinant S. B. nurodymą bei tikslą pagrobti ir užvaldyti automobilį „BMW 525“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) A. T. pasipriešinus A. A. sudavė A. T. kumščiu mažiausiai tris smūgius į galvos sritį, pagrobė A. T. turtą- automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto L. T. vardu, užvedimo raktelį, 30 eurų vertės, ir šį raktelį perdavė S. B., kuri tęsdama savo nusikalstamą sumanymą pagrobė L. T. vardu registruotą A. T. priklausantį automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės, tokiu būdu padarydama L. T. 300 eurų turtinę žalą, t. y. S. B. kaltinama pagrobusi L. T. vardu registruotą A. T. priklausantį automobilį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. A. 2016 m. liepos 24 d. apie 21.20 val., būdamas susitaręs su S. B., įgyvendindamas bendrą sumanymą- pagrobti A. T. naudojamą automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įėjo į pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, laiptinę, kurioje ant laiptų miegančio A. T. kišenėse pradėjo ieškoti automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelio. A. T. pasipriešinus A. A. sudavė A. T. kumščiu mažiausiai tris smūgius į galvos sritį, po ko pagrobė A. T. naudojamo automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto L. T. vardu, užvedimo raktelį, 30 eurų vertės, ir šį raktelį perdavė S. B., kuri baudžiamojo proceso tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2016 m. liepos 29 d. 18.30 val. pasikėsino parduoti minėtą automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės, stovėjusį prie pastato, esančio Architektų g. 220, Vilniuje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi neturėjo automobilio registracijos dokumentų. Šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino pati S. B., ikiteisminio tyrimo metu šias aplinkybes patvirtino ir A. A.. Taigi nustatyta, kad S. B. bandė parduoti A. T. priklausantį automobilį, tačiau pastarojo ji nepardavė dėl to, kad neturėjo minėto automobilio registracijos dokumentų. Duomenų, paneigiančių S. B. ir A. A. parodymus, baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta. Nors automobilis ir dingo, tačiau nebuvo nustatyta, kad minėtą automobilį pavogė ar pardavė S. B..

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Minėta, kad S. B. ir A. A. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą, priklausantį A. T., taigi A. A. ir S. B. veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Minėta ir tai, kad S. B., bendrais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, nusikalstamais veiksmais pagrobusi A. T. priklausančio automobilio raktelius, bandė parduoti svetimą A. T. priklausantį automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi neturėjo automobilio registracijos dokumentų, taigi tokie S. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmių skyrimo motyvai

A. A. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

S. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Spręsdamas dėl A. A. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. A. padarė tris tyčinius nusikaltimus- vieną priskiriamą nesunkių ir du- apysunkių nusikaltimų kategorijoms. A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). A. A. teistas, nusikalstamas veikas jis padarė neišnykus teistumui, kas leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. A. skyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių terminai nustatytini artimi minimaliems: už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. A. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. A. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. A. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bendrinant A. A. skirtinas bausmes pažymėtina, kad A. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealia sutaptimi, taigi A. A. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bausmė su bausme, A. A. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bendrintina apėmimo būdu, griežtesne- vienerių metų laisvės atėmimo bausme, A. A. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apimant švelnesnę devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, A. A. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ši bausmė su bausme, A. A. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bendrintina jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, A. A. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant dalį- šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. A. skirtinos už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir A. A. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisiamojo posėdžio metu A. A. pateikė protestantų bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pažymą (T. 3, b. l. 190), kurioje nurodyta, kad šiuo metu A. A. praeina reabilitaciją protestantų bažnyčios „Kristaus paleipimas“ reabilitacijos centre (specialiszacija: priklausomybė nuo narkotikų ir/arba alkoholio). A. A. praeina reabilitaciją nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. su ribotu išėjimu. Ši pažyma leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. A. padarė teisingas ir socialiai naudingas išvadas, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko A. A. skirtinos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, psichoaktyvių medžiagų, tęsti gydymą reabilitacijos centre, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Spręsdamas dėl S. B. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. B. padarė keturis tyčinius nusikaltimus- vieną priskiriamą nesunkių ir tris- apysunkių nusikaltimų kategorijoms. S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus ji padarė veikdama bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Teismas įvertina ir tai, kad S. B. nusikaltimus padarė būdama neteista, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, S. B. laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. S. B., nors ir dirbanti, tačiau jos gaunamos pajamos nėra didelės, dėl ko jai neskirtina ir turtinio pobūdžio bausmė- bauda. Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. B. skyrus arešto bausmes: už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, S. B. skirtina keturiasdešimties parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. B. skirtina šešiasdešimties parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. B. skirtina šešiasdešimties parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. B. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė. Bendrinant S. B. skirtinas bausmes pažymėtina, kad S. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealia sutaptimi, taigi S. B. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bausmė su bausme, S. B. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bendrintina apėmimo būdu, griežtesne- šešiasdešimties parų arešto bausme apimant švelnesnę keturiasdešimties parų arešto bausmę. Ši bausmė su bausmėmis, S. B. skirtinomis už nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bendrintina jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios šešiasdešimties parų arešto bausmės, S. B. skirtinos už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant dalį- dvidešimt parų arešto bausmės, S. B. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir dalį- dešimt parų arešto bausmės, S. B. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir S. B. skirtina subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu S. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta šešiasdešimties parų arešto bausmė. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, dėl ko šiuo nuosprendžiu S. B. skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu S. B. skirta bausme. BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus arešto bausmės terminas- devyniasdešimt parų, dėl ko šiuo nuosprendžiu S. B. skirtiną bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu S. B. skirta bausme S. B. skirtina galutinė subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė.

S. B. nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. 15.20 val. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. 12.30 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikyta (T. 2, b. l. 26, 45). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi S. B. skirta kardomoji priemonė- suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi S. B. skirta kardomoji priemonė- suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones, taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, S. B. laikinai sulaikytai ir suimtai išbūtas laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Į bausmę įskaitytina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu įskaitytas S. B. laikino sulaikymo laikas bei minėtu nuosprendžiu S. B. paskirtos bausmės atlikta dalis.

Procesinės prievartos priemonės

2016 m. spalio 18 d. nutarimu A. A. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b. l. 129-130), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį- naikintina.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi S. B. skirtos kardomosios priemonės- namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvi priežiūra (T. 3, b. l. 182-185; T. 4, b. l. 5-7), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintinos.

Civilinis ieškinys

2016 m. liepos 29 d. nutarimu A. T. pripažintas nukentėjusiuoju (T. 1, b. l. 74). Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad dėl įvykio jis patyrė 300 eurų žalą (T. 1, b. l. 73). 2016 m. rugpjūčio 2 d. A. T. mirė (T. 1, b. l. 77-78). 2017 m. gruodžio 6 d. L. T. pripažinta civiline ieškove (T. 1, b. l. 135), ji pareiškė 3 380 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b. l. 136, 138).

Vertindamas L. T. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu iš dalies: S. B. ir A. A. pagrobė L. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 5167931291904294, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, iš AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 350 eurų, taigi bendrais nusikalstamais S. B. ir A. A. veiksmais L. T. buvo padaryta 350 eurų dydžio turtinė žala. Ši žala savanoriškai atlyginta nebuvo, dėl ko iš S. B. ir A. A. L. T. naudai solidariai priteistina 350 eurų.

Vertindamas L. T. civilinį ieškinį dėl automobilio pagrobimo teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso metu nustatyta, jog S. B., bendrais su A. A. nusikalstamais veiksmais pagrobusi A. T. priklausančio automobilio raktelius, bandė parduoti svetimą A. T. priklausantį automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi neturėjo automobilio registracijos dokumentų, taigi nenustatyta, kad S. B. pagrobė minėtą automobilį, tačiau nustatyta, kad S. B. bendrais su A. A. veiksmais pagrobė minėto automobilio raktelius, kurių vertė 30 eurų, dėl ko L. T. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš S. B. L. Treinienės naudai priteistina 30 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 2, 4, 7 dalimis, 66, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę, A. A. skirtą už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą su bausme, A. A. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne- vienerių metų laisvės atėmimo bausme, A. A. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apimant švelnesnę devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, A. A. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šią bausmę su bausme, A. A. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, A. A. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant dalį- šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. A. skirtos už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir A. A. skirti galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. A. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, psichoaktyvių medžiagų, tęsti gydymą reabilitacijos centre, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. A. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį- panaikinti.

Pripažinti S. B. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Pripažinti S. B. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Pripažinti S. B. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Pripažinti S. B. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmę, S. B. skirtą už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą su bausme, S. B. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne- šešiasdešimties parų arešto bausme, S. B. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apimant švelnesnę keturiasdešimties parų arešto bausmę, S. B. skirtą už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šią bausmę su bausmėmis, S. B. skirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios šešiasdešimties parų arešto bausmės, S. B. skirtos už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant dalį- dvidešimt parų arešto bausmės, S. B. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir dalį- dešimt parų arešto bausmės, S. B. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir S. B. skirti subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Šiuo nuosprendžiu S. B. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu S. B. skirta bausme ir S. B. skirti galutinę subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Į šią bausmę įskaityti S. B. laikinai sulaikytai ir suimtai išbūtą laiką, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu įskaitytą S. B. laikino sulaikymo laiką bei minėtu nuosprendžiu S. B. paskirtos bausmės atliktą dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

S. B. skirtas kardomąsias priemones- namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvią priežiūrą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

L. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. A. ir S. B. solidariai 350 eurų L. T. naudai bei priteisti iš S. B. 30 eurų L. T. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas