Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-08-27 · Administracinė byla Nr. I-1666-281/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-08-27
Bylos Nr.
I-1666-281/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00533-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
T. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr.I-1666-281/2009
(Proceso Nr.3-61-3-00533-2009-5)Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1. (S)
SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009-08-27Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Irena Maksimovai, atsakovo atstovei Neringai Jucevičienei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei J. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. K. skunde teismui (b.l. 2-6) prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Fondo valdybos skyrius) 2009-01-06 sprendimą Nr. 6-12N-2; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2009-03-30 sprendimą Nr.(11.1)-1-1873; 3) įpareigoti Fondo valdybos skyrių skirti pareiškėjui ligos pašalpą laikinojo nedarbingumo metu pagal nedarbingumo pažymėjimą serija D Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog 2008-9-20 atsitiko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis BMW 750 atsitrenkė į kelio atitvarus, dėl ko jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų vėliau buvo gydomas Vilniaus universitetinėje Greitosios pagalbos ligoninėje ir kitose gydymo įstaigose, gydymo metu (laikotarpiu nuo 2008-09-20 iki 2008-12-01) jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija DNr.(duomenys neskelbtini). Šį nedarbingumo pažymėjimą kartu su prašymu skirti ligos pašalpą laikinojo nedarbingumo metu pateikė Fondo valdybos Vilniaus skyriui. Tačiau atsakovas 2009-01-08 raštu Nr.(10 6)3-968 informavo, jog 2009-01-06 buvo priimtas sprendimas Nr.6-12N-2 neskirti ligos pašalpos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kadangi pareiškėjas esą tapo laikinai nedarbingu vairuodamas automobilį neblaivus (LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 3 d.; LR ligos ir motinystės pašalpų socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86, 35.3 p.).

Fondo valdyba 2009-03-30 sprendimu minėtą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą, paliko nepakeistą.

LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 3 d. numato, jog ligos pašalpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir LR ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr.86, 35.3 p. Iš šių teisės normų turinio, aiškinant jį sisteminiu ir lingvistiniu teisės aiškinimo metodais, yra akivaizdu, jog įstatymų leidėjas nustatė dvi esmines jų taikymo sąlygas: 1) apdraustasis asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neblaivumo (girtumo) ir laikino nedarbingumo, t. y. laikino nedarbingumo būklę privalo sukelti būtent su apdraustojo asmens neblaivumu (girtumu) susiję veiksniai); 2) faktą, jog tarp neblaivumo (girtumo) ir laikino nedarbingumo egzistuoja priežastinis ryšys, privalo patvirtinti atitinkamos kompetentingos institucijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistavo nė vienos iš šių sąlygų. Visų pirma, tiek Fondo valdybos Vilniaus skyrius, tiek ir pati Fondo valdyba neatsižvelgė į tai, jog nei šiuo metu, nei ginčijamo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-01-06 sprendimo Nr.6-12N-2 ar Fondo valdyba 2009-03-30 sprendimo Nr.(11.1) 1-1873 priėmimo metu jokia kompetentinga institucija nėra ir nebuvo nustačiusi, kad 2008-09-20 atsitikusį eismo įvykį, kuris sąlygojo nedarbingumo atsiradimą, nulėmė būtent jo neblaivumas, o ne kitos priežastys ir aplinkybės. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-02-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-161-298/2009 pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 3 d. ir skyrė 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tačiau šis nutarimas apeliacine tvarka yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Todėl tiek Fondo valdyba Vilniaus skyriaus, tiek Fondo valdybos išvados šiuo klausimu ir jų sprendimai neskirti ligos pašalpos negali būti laikomi pagrįstais, teisingais ir teisėtais, nes jie priimti neturint atitinkamos kompetentingos institucijos (teismo) procesinio sprendimo dėl jo veiksmų (neveikimo) vertinimo, kaip to imperatyviai reikalauja LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įst. 15 str. 3 d. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai.

Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-02-04 nutarime jokio priežastinio ryšio tarp jo neblaivumo ir eismo įvykio nenustatyta. Priešingai nei teigia Fondo valdyba, teismo nutarime nurodoma visai kita eismo įvykio priežastis - nepasirinktas saugus greitis. Nei Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje, nei Vilniaus rajono apylinkės teisme, nebuvo atliekamos jokios ekspertizės, nebuvo gauta jokių specialistų ar ekspertų paaiškinimų, apie tai, ar būtent dėl neblaivumo tinkamai negalėjo koordinuoti bei kontroliuoti savo veiksmų, pasirinkti saugaus greičio, įvertinti atstumo iki įvairių objektų kelyje ir pan. Laiku automobilio sustabdyti bei išvengti eismo įvykio sutrukdė ne jo neblaivumas ar kiti kalti neteisėti veiksmai (neveikimas), bet objektyvi situacija eismo įvykio metu - įspėjamieji ženklai apie kelio remonto darbus bei su tuo susijusius greičio apribojimus buvo pastatyti netinkamai, labai mažu atstumu nuo uždarytos eismo juostos. Dėl šios priežasties esant tamsiam paros metui ir važiuojant leistinu greičiu, negalėjo iš tolo pastebėti ir įvertinti, jog šia eismo juosta eismas toliau yra uždarytas. Atitinkamai likus labai nedideliam atstumui iki kliūties kelyje prieš save netikėtai išvydęs kelio ženklus, įspėjančius apie uždarytą eismą bei pačią užtvertą eismo juostą, nedelsiant ėmėsi veiksmų išvengti eismo įvykio ir buvo priverstas netikėtai stabdyti bei atlikti staigų persirikiavimo į kitą eismo juostą manevrą, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Visos šios aplinkybės yra tiriamos ir nagrinėjamos iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2009-03-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-286/2009) sprendžiant ginčus dėl teisės norminiuose aktuose numatytų socialinio draudimo išmokų skyrimo taip pat pabrėžiama, kad itin griežtos nedraudiminio įvykio pripažinimo pasekmės (socialinių garantijų praradimas) leidžia teigti, jog nedraudiminiu atitinkamas įvykis gali būti pripažintas tik tais atvejais, kai dėl jo yra pašalintos visos abejonės. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta absoliučiai jokių ekspertizių, gauta specialistų išvadų ar surinkta panašių įrodymų, kuriuose aiškiai ir konkrečiai būtų konstatuota, jog automobilio suvaldyti ar adekvačiai reaguoti į susidariusią kritinę situaciją kelyje negalėjęs dėl neblaivumo. Vien tik tas faktas, kad pareiškėjo veiksmai, susiję su eismo įvykiu buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d. savaime niekaip neįrodo ar nepagrindžia, jog neblaivumas sąlygojo eismo įvykį ir buvo jo tiesioginė priežastis.

Sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 str. 3 d. taikymo klausimą būtina nustatyti tik faktą, jog padarydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimą asmuo buvo neblaivus ir visiškai neprivaloma nustatinėti ar neblaivumas tiesiogiai buvo susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir kilusiu eismo įvykiu, t. y. ar pažeidimą ir eismo įvykį sąlygojo būtent neblaivumas, o ne kitos priežastys ar aplinkybės (pvz. viršytas leistinas greitis, meteorologinės sąlygos, netinkama automobilio techninė būklė, vairuotojo neatidumas ir pan.). Todėl akivaizdu, jog bet kuriuo atveju vien tik tai, kad teismo kol kas neįsiteisėjusiu nutarimu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį savaime niekaip negali būti laikoma ir pripažįstama aplinkybe, pagrindžiančia priežastinį ryšį tarp jo neblaivumo ir kilusio eismo įvykio.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdybos skyrius atsiliepime teismui (b.l. 37-38) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 3 d. nustato, kad ligos pašalpa nemokama, jeigu apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo). Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklių, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr.V-533/A1-189, 48.4 p. yra nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti). Nedarbingumo pažymėjimas tokiu atveju gali būti išduodamas tik gavus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) ar kitų kompetentingų institucijų išvadą, dėl neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-02-20 raštu Nr. A2.6-161-298/2009 informavo Fondo valdybos Vilniaus skyrių, kad T. K. 2008-09-20 būdamas neblaivus (jo kraujyje buvo rasta 1.90 promilės etilo alkoholio), nepasirinkęs saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgęs į kelio meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio aptvarus. VSDFV Vilniaus skyriaus specialistas (medikas) 2008-12-30 atliko T. K. medicininių dokumentų patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo. 2009-01-06 medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr.14-1404N1 buvo konstatuota, kad T. K. gydėsi VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetini ligoninėje laikotarpiu nuo 2008-09-20 iki 2008-10-30 dėl 2008-09-20 įvykusio eismo įvykio. Nedarbingumo pažymėjimas D Nr. (duomenys neskelbtini) už gydymosi stacionare laikotarpį T. K. buvo išduotas pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 49 p., kadangi nebuvo patikslinta, ar nukentėjusiojo kraujyje nerasta alkoholio. Įvertinus medicininius T. K. dokumentus, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus specialistai padare išvadą, kad T. K. tapo laikinai nedarbingas dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. 2009-01-06 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr.6-12N-2 „Dėl T. K. teisės į ligos pašalpą“ buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-09-20 iki 2008-12-01. Pareiškėjas T. K. apie šį sprendimą buvo informuotas 2009-01-08 VSDFV Vilniaus skyriaus raštu Nr.(10.6)3-968. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjui ligos pašalpa už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-09-20 iki 2008-12-01 galėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jei pareiškėjas pateiktų teisėsaugos institucijų išvadą, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos traumai atsirasti. Kadangi tokia teisėsaugos institucijų išvada nebuvo pateikta, skundžiamas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturi būti naikinamas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Fondo valdyba atsiliepime (b.l. 27-28) teismui prašė skundo reikalavimus atmesti, o savo poziciją iš esmės pagrindė tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovas.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė prašė skundo reikalavimus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad T. K., 2008-09-20 viruodamas automobilį neblaivus (neblaivumas – 1,90 prom.) padarė avariją, kurios metu buvo sužalotas pats pareiškėjas bei kartu važiavę asmenys (b.l. 7-10).

Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų T. K. laikotarpiu nuo 2008-09-20 iki 2008-12-01 gydėsi ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 40).

T. K. Fondo valdybos skyriui 2008-12-09 pateikė prašymą skirti ligos pašalpą (b.l. 39).

Fondo valdybos skyriaus 2009-01-06 sprendimu Nr.6-12N-2, remiantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įst. 15 str. bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 35.3., 58. p., nuspręsta T. K. ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-09-20 iki 2008-12-01 neskirti, nes apdraustasis asmuo tapo nedarbingu dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (b.l. 17)

Fondo valdyba 2009-03-30 sprendimu Nr.(11.1)I-1873 pripažino, kad Fondo valdybos skyriaus 2009-01-06 sprendimas yra pagrįstas, todėl T. K. skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atmetė (b.l. 18-19).

Byloje spręstinas ginčas dėl Fondo valdybos skyriaus 2009-01-06 sprendimo, Fondo valdybos 2009-03-03 sprendimo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Fondo valdybos skyrių skirti jam ligos pašalpą pagal nedarbingumo pažymėjimą (serija D Nr.(duomenys neskelbtini)) pagrįstumo ir teisėtumo.

LR ligos ir motinystė įst. 8 str. 5 d. sakoma, kad pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr.V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 48.4. p. sakoma, kad nedarbingumo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs ar apsvaigę. Tokiu atveju išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Taisyklių 50 p. nurodoma, kad pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) išvadą, kad neblaivumas ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo, medicininę pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija keičia pažymėjimą tik gavusi Fondo valdybos teritorinio skyriaus leidimą raštu.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog T. K. sužalojimai patirti vairuojant pareiškėjui automobilį esant neblaiviam (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), o iš kart po eismo įvykio neblaiviam jis buvo pristatytas į VĮ Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę.

Nėra ginčo ir dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjui nebuvo išduota Taisyklių 48.4 p. nurodyta medicininė pažyma, o nedarbingumo pažymėjimas (serija D Nr.(duomenys neskelbtini)) buvo išduota pažeidžiant Taisyklių 50 p. nuostatas, t.y. negavus Fondo valdybos teritorinio skyriaus raštiško pritarimo.

Pareiškėjas nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės ir neginčijo tos aplinkybės, kad jokia teisėsaugos institucijos išvada nėra nustatyta, kad neblaivumas neturėjo įtakos atsirasti eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams (Taisyklių 50 p.).

Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad T. K. nedarbingumo pažymėjimas išduotas pažeidžiant tokių pažymėjimų išdavimo procedūras bei sąlygas, numatytas Taisyklių 48.4., 50 p. nuostatas, t.y. neteisėtai.

Kaip minėta, vadovaujantis LR ligos ir motinystė įst. 8 str. 5 d., pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra išduotas vadovaujantis Taisyklėmis.

Sprendžiama, kad neteisėtai, t.y. grubiai pažeidžiant Taisyklių nuostatas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas negali būti pripažįstamas pagrindu skirti ligos pašalpą.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad Fondo valdybos 2009-03-30 sprendimas ir Fondo valdybos skyriaus 2009-01-06 sprendimas yra priimti teisingai aiškinant ir taikant ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl juos naikinti ir įpareigoti Fondo valdybos skyrių išmokėti ligos pašalpą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo T. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai Mefodija PovilaitienėRasa Ragulskytė-MarkovienėJūra Marija Strumskienė