- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1302-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-54-887/2019 pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo M. G. patikslintą priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų reikalavimų, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, Valstybiniam studijų fondui, V. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė panaikinti santuokos įrašą (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje šalių sudaryta santuoka, bei konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė panaikinti šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą, nurodant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Atsiliepimas
3. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį, prašymą išduoti teismo liudijimą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo, be kita ko, prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės bei bus įvykdytas teismo sprendimas, t. y. draudimą disponuoti 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodyta ūkio technika: grūdų krautuvu, kurio markė (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėtas Nr. 1711; benzinine vėjapjove, kurios markė (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėta Nr. 1713; GPS komplektu, kurio markė (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėtas Nr. 1709; planiravimo kaušu, kurio markė (duomenys neskelbtini)“, ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėtas Nr. 1712; GPS komplektu - navigacija, kurio markė (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėtas Nr. 1714; prikabinamu purkštuvu, kurio markė (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėta Nr. 1601; trąšų barstomąja mašina, kurios markė (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėta Nr. 1710; ratiniu ekskavatoriumi, kurio markė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėtas Nr. 301; diskiniu skutiku, kurio markė (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėta Nr. 1707; traktoriaus priekaba, kurio markė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėtas Nr. 1301; traktoriaus vienaaše priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini); vaizdo stebėjimo kamera, ūkininko ilgalaikio turto sąraše pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui priklausančių kilnojamųjų daiktų areštą: grūdų krautuvo (duomenys neskelbtini); benzininės vejapjovės (duomenys neskelbtini); GPS komplekto (duomenys neskelbtini); planiravimo kaušo (duomenys neskelbtini); GPS komplekto navigacijos (duomenys neskelbtini); prikabinamo purkštuvo (duomenys neskelbtini); trąšų barstomosios (duomenys neskelbtini); ekskavatoriaus su plačiais ratais (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); diskinio skutiko (duomenys neskelbtini); traktorinės priekabos (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus vienaašės priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą.
5. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą teismas nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti sprendimo įvykdymą, todėl teismas padarė išvadą, kad jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ūkininko ūkis įregistruotas atsakovo vardu nuo 2006 m. kovo 8 d. iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, neprašė šio ūkio pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau prašo padalinti ūkyje naudojamą jos nurodomą ūkio turtą. Ieškovė nėra registruota kaip ūkininko partnerė ir niekada ūkyje nedirbo. Ūkyje dirba vienas atsakovas, ši veikla atsakovui yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, jis vienas vykdo ir visas ūkio prievoles.
6.2. Nuo pat ūkio įsteigimo ūkyje vedama dvejybinė buhalterinės apskaitos sistema, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 (toliau – Rekomendacijomis). Tokiu būdu ūkio vedamame balanse yra nurodomi visi duomenys, susiję su ūkio įsigytu ilgalaikiu turtu. Atsakovas, vadovaudamasis šiais teisės aktais ir bendrais buhalterinės apskaitos vedimo principais, ūkio balanse nurodydamas esamą ūkio ilgalaikį turtą ir jo vertę ieškovės turtinių ir kitų teisių nepažeidžia, nesiekia šio turto nuslėpti bei sumažinti dalinamo santuokinio turto masę.
6.3. Pirminis ieškinys buvo pateiktas teismui 2017 m. rugpjūčio 16 d., jame buvo nurodytas ir prašoma dalinti ne tik esantį ūkyje, bet ir jame nesantį turtą, nurodyta šio ūkio turto nereali kaina. Atsakovui priešieškinyje nurodžius realią esamą ūkyje ūkio techniką bei jos esamą vertę, pasikeitė ir ūkio dalinamo ilgalaikio turto apimtis bei jo vertė, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas siekia sumažinti dalintiną bendrą turtą ar jį nuvertinti.
6.4. Ūkio turtas yra kasdien naudojamas ūkyje. Jis genda, atliekamas jo remontas, kartais jis nuomojamas kitoms įmonėms ar atliekami darbai kitoms įmonėms, todėl pritaikius areštą turtui ir esant šio turto suvaržymams, apsunkinama šio turto kasdieninė eksploatacija.
6.5. Skundžiama nutartimi areštuoto turto vertė pagal ūkio balansą sudaro 49 713,13 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo ūkio ilgalaikį turtą priteisti atsakovui. Nėra ginčo, kad ūkis yra atsakovo asmeninis turtas, taigi ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovas įgys ūkio turtą, į kurį ieškovė galės nukreipti išieškojimą.
6.6. Be ūkininko ūkyje naudojamo ir prašomo padalinti ūkio ilgalaikio turto, šalys dar prašo padalinti turtą, kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tai gyvenamasis namas su statiniais ir 17 žemės sklypų. Šio dalintino turto vertė pagal atsakovo vertinimą sudaro 140 938 Eur, o ieškovės vertinimu yra dar didesnė. Šiam turtui turto areštas nėra pritaikytas. Taikant turto padalijimo lygių dalių principą tarp sutuoktinių, šis turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis. Padalinus sutuoktinių turtą, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovas įgys nekilnojamąjį turtą, į kurį ieškovė taip pat galės nukreipti išieškojimą. Be to, atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo penkis žemės sklypus, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ir nesant galimybių teismo sprendimą įvykdyti iš bendro sutuoktinių padalinto turto, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į atsakovo asmeninį turtą, kuriam taip pat nėra pritaikytas areštas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes apeliantas siekia nesąžiningai dirbtinai sumažinti ūkininko ūkyje esančio turto (technikos), kuri įsigyta santuokos metu, vertę prisidengdamas buhalteriniu turto nuvertėjimu, o esant galimybei, apskritai jį pašalinti iš ūkininko ilgalaikio turto žiniaraščio. Nesąžiningai nurodant, kad technika neva nusidėvėjusi, siekiama eliminuoti galimybę sąžiningai padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą, save atitinkamai pateikti kaip mažiau mokų, arba, jeigu pavyktų, visai nemokų. Šiuo faktus akivaizdžiai pagrindžia aplinkybės, kad apeliantas, pateikdamas su 2017 m. rugsėjo 15 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį pirmą kartą ūkininko ilgalaikio turto žiniaraštį, pvz., nurodė, jog ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) su plačiais ratais buhalterinė vertė – 74‘461,71 Eur, pateikdamas su 2018 m. liepos 13 d. priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo ūkininko ilgalaikio turto žiniaraštį (14 t., b.l. 75, 76, 77, 87), nurodė, kad ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) su plačiais ratais buhalterinė vertė jau – 57‘914,73 Eur, o pateikdamas su 2019 m. balandžio 1 d. patikslintu priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo ūkininko ilgalaikio turto žiniaraštį (15 t., b.l. 193 – 195), nurodė, kad šio ekskavatoriaus buhalterinė vertė tik 45 504,48 Eur. Analogiškai apeliantas elgiasi visos ūkininko ūkyje esančios technikos atžvilgiu, jos vertę kas kartą vis sumažindamas, nurodant, kad buhalterinė (tačiau ne rinkos) turto vertė sumažėjo.
7.2. Apeliantas nesąžiningai, pateikdamas trečią kartą 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ilgalaikio turto žiniaraštį, jame jau nebenurodė didelės dalies ūkininko ūkyje naudojamos technikos, t.y. nenurodė šio turto, kuris anksčiau buvo: 1) kombaino (duomenys neskelbtini), 2) suvirinimo aparto (duomenys neskelbtini), 3) grūdų krautuvo (duomenys neskelbtini), 4) motorinio pjūklo (duomenys neskelbtini), 5) trąšų barstytuvo (duomenys neskelbtini), 6) plūgo (duomenys neskelbtini), 7) diskinio skutiko (duomenys neskelbtini), 8) kompiuterio (duomenys neskelbtini). Tai akivaizdžiai matyti sugretinus apelianto antrą kartą pateiktą ilgalaikio turto žiniaraštį (14 t., b.l. 75, 76, 77, 87) su pateiktu trečia karta ilgalaikio turto žiniaraščiu (15 t., b.l. 193 – 195). Apeliantas, pašalindamas šį turtą iš žiniaraščio, tik deklaratyviai nurodė, kad jis pašalintas, nes yra visiškai nusidėvėjęs, nepataisomai sugedęs ir netinkamas naudoti, tačiau įrodymų nepateikė. Faktinės aplinkybės liudija, jog apeliantas iš tikrųjų siekia nesąžiningai išvengti turto dalybų, sudarant faktinę situaciją, jog teismo sprendimo priėmimo dieną būtų kuo mažiau dalintino turto arba jo iš viso nebūtų, nesąžiningai siekia išvengti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
7.3. Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (areštą), uždraudžiant konkrečios ūkininko ūkyje esančios technikos, įsigytos santuokos metu, perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą bei turto vertės dirbtinį sumažinimą. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog šiuo metu jau yra ne tik tikėtina grėsmė, kad teismo sprendimas gali tapti neįgyvendinamas, bet reali grėsmė, kadangi tuoj gali nebelikti turto, kuris galėtų būti dalintinas santuokos nutraukimo byloje bei iš kurio ateityje galėtų būti vykdomas išieškojimas tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų iš apelianto priteisti ieškovei vienokią ar kitokią kompensaciją.
7.4. Nepagrįstas apelianto motyvas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo kasdieninėje buityje ir turi įtakos atliekant darbus ūkininko ūkyje. Teismas jam tik uždraudė turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisė, t.y. juo disponuoti, tačiau neuždraudė juo nei naudotis, nei valdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savo esme visada yra susijęs su tam tikrais nepatogumais asmeniui, tačiau šie nepatogumais negali nusverti šių laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.
7.5. Apelianto motyvas, kad teismas uždraudė mažinti areštuoto ūkio vertę, nėra tikslus, nes teismas apeliantui uždraudė nesąžiningai ir dirbtinai mažinti ūkio technikos vertę.
7.6. Neteisingi apelianto motyvai, kad po santuokos nutraukimo jam liks daug turto, iš kurio galės būti patenkintas ieškovės prašymas dėl 113 889,30 Eur dydžio kompensacijos priteisimo. Ieškovės reikalavimo suma didelė, o atsakovas, mažindamas dirbtinai ūkininko ūkyje esančio turto vertę ir dėl to jį šalindamas iš ūkio, nesąžiningai mažina savo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Šiuo atveju svarbu tai, kad byloje dar nėra padalintas sutuoktinių turtas, kurio išlikimą iki teismo sprendimo priėmimo ir jo padalinimą teismas, esant ieškovės prašymui, turėtų užtikrinti.
7.7. Apeliantas atskiruoju skundu neginčijo teismo priimtos 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria teismas patikslino priimtą nutartį dėl apeliantui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantui nepateikus skundo dėl teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, neturėtų būti naikintina ir teismo skundžiama nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančių kilnojamųjų daiktų areštas, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tarp jų ir dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas leidžia teismui areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai nėra tiesiogiai siejami su ginčo objektų (kilnojamojo turto) teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti šį turtą jos nuosavybėn, prašo kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo laikinąją apsaugos priemonę pritaikė santuokinio turto apimties nustatymui ir išsaugojimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl, netaikius kilnojamųjų daiktų arešto, ieškovės interesai galėtų būti pažeisti – atsakovas galėtų nurašyti ar perleisti skundžiama nutartimi areštuotą kilnojamąjį turtą kitiems asmenims, o tai apsunkintų arba padarytų neįmanomą santuokinio turto apimties nustatymą ir išsaugojimą. Tai, kad ūkininko ūkis registruotas atsakovo vardu iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė nuosavybė, o ieškovė neregistruota kaip ūkininko partnerė, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl ūkio kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu.
11. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, koks šalių santuokoje įgytas turtas bus dalinamas ir kokiu būdu. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, tačiau jau šioje proceso stadijoje yra svarbu užtikrinti, kad to turto kiekis, vertė ir pan. nepakistų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kokia dalis santuokoje įgyto turto bus skirta kiekvienai iš šalių, pirmosios instancijos teismas nuspręs priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl to akivaizdu ir teisinga, kad, įvertinęs, jog atsakovas ūkininko ūkyje naudojamą kilnojamąjį turtą gali parduoti, kokiu nors kitu būdu apsunkinti jį ar sumažinti jo vertę, teismas pritaikė šio turto areštą su tam tikrais draudimais kilnojamųjų daiktų atžvilgiu.
12. Dėl apelianto motyvo apie areštu apsunkintą ūkio turto kasdieninę eksploataciją teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arešto registro įstatymo (toliau – TARĮ) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą apibrėžimą turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. TARĮ 2 dalies 7 straipsnyje apibrėžta, jog turto disponavimo teisės apribojimas yra teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis skundžiama nutartimi areštuotus kilnojamuosius daiktus nuomoja, o eksploatuoti ūkio turtą jo veiklai bei jį remontuoti ginčijama nutartimi nedraudžiama.
13. Atmestinas apelianto argumentas, kad draudimas mažinti areštuoto ūkio turto vertę prieštarauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymui ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491. Teismas neuždraudė atlikti teisės aktais reglamentuoto turto vertės fiksavimo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Kaip minėta nutarties 10 punkte, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl, uždraudus turto nuosavybės teisės perleidimą, buhalterinės apskaitos dokumentuose pagal atitinkamų teisės aktų nuostatas žymimas jo nusidėvėjimas neturės reikšmės nei turto sudėčiai, nei jo rinkos vertei.
14. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.