- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- eI-2393-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00376-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. K., L. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., L. V. ir A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Ukrainos piliečiai A. K., L. V. ir jų nepilnametė dukra A. K. su skundais (I t., b. l. 76–80, 143–147) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimus Nr. (15/4-1)31-1808 ir Nr. (15/4-1)31-1809 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodė, kad skundžiamais sprendimais atsakovas atsisakė išduoti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nesutikdami su ginčijamais sprendimais, pareiškėjai paaiškino, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra nuolat steigiamos įmonės ir parduodamos užsieniečiams, kurie teisėtos veiklos pagrindu siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, įtarė, kad UAB „Eco-TOV“ (toliau – ir Bendrovė) nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, tačiau atsakovas neatsižvelgė į tai, kad įmonė vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m., visą tą laiką, nevėluodama moka mokesčius, neturi įsiskolinimų nei „Sodrai“, nei valstybės biudžetui, įmonės veiklos rodikliai kiekvienais metais gerėja, įmonėje ilgą laiką dirba 6 darbuotojai, 2016 m. gruodžio 1 d. įmonė įregistruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Tai, kad įmonės registracijos ir veiklos adresai nesutampa yra normali praktika tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse. Pareiškėjų teigimu, įmonės veiklos realumas turi būti nustatomas patikrinimo metu atlikus visus nustatytus patikrinimo veiksmus, o ne deklaruojamas nustačius formalų požymį.
Atkreipė dėmesį, jog UAB „Eco-TOV“ veiklos patikrinimą atsakovas nusprendė pradėti tik po daugiau nei dviejų su puse mėnesio nuo dokumentų pateikimo, kai bendras prašymo nagrinėjimo terminas yra ne ilgesnis nei keturi mėnesiai. Patikrinimą atlikę pareigūnai, nuvyko Bendrovės registracijos adresu, apklausė Bendrovės direktorių bei du darbuotojus ir patikrino duomenis viešuose interneto šaltiniuose. Parėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 101.3. p., nustatant, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, informacija gaunama nuvykus į įmonės registracijos vietą arba į jos veiklos vykdymo vietą, kai įmonė yra įsikūrusi ne tuo adresu, kuriuo ji registruota. Pažymėjo, kad tiek UAB „Eco-TOV“ direktorius, tiek vadybininkas nurodė, kad Bendrovės veiklos adresas yra Vilniaus r. savivaldybė, Nemenčinė, (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu pareigūnai patikrinimo neatliko. Iš UAB „Eco-TOV“ direktoriaus O. T. (O. T.) nebuvo pareikalauta jokių papildomų dokumentų, jis nepildė apklausos lapo, nors tai nustato Aprašo 101.1 p. Taip pat sprendime nesiremiama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atsakymais apie UAB „Eco-TOV“ fiktyvią veiklą, todėl tikėtina, kad nebuvo įvykdytas Aprašo 101.4 p. ir tokie paklausimai nebuvo išsiųsti. Pareiškėjų teigimu, įvertinus „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimus duomenis apie reguliariai laiku sumokamus mokesčius, bei apdraustų darbuotojų skaičių, akivaizdu, kad UAB „Eco-TOV“ realiai vykdo veiklą. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad skundžiamame sprendime klaidingai teigiama, kad Bendrovė neturi interneto svetainės. Be to, Bendrovė nuolat pateikia informaciją apie save ir siūlomą produkciją interneto portaluose.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentas teigia, jog kartu su prašymu jie nepateikė su Bendrovės veikla susijusių dokumentų, tačiau atsakovas nesikreipė į pareiškėjus ir neprašė pateikti minimų dokumentų, nors Aprašas įtvirtina pareigą pranešti apie trūkstamus dokumentus ir paprašyti juos pateikti. Pabrėžė, jog visi UAB „Eco-TOV“ finansiniai dokumentai atitinka juos reglamentuojančius teisės aktus, o Migracijos departamento nurodyti trūkumai neturi teisinio pagrindo.
Pasak pareiškėjų, Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjai, kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau ginčijamuose sprendimuose nėra įvardinta, kokius konkrečiai tikrovės neatitinkančius duomenis jie pateikė, kaip jie buvo paneigti ir kokia nustatyta tikrovė, todėl skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų.
Taip pat pabrėžė, jog išvadą, kad UAB „Eco-TOV“ yra fiktyvi, atsakovas grindžia Aprašo 100 p., tačiau nenurodo konkrečių šio punkto papunkčių, būtent kurie veiksniai yra nustatyti ir kokiais duomenimis remtasi juos nustatant. Be to, pareiškėjų nuomone, Aprašo 100 p. įtvirtintų veiksnių nustatymas pats savaime nėra įmonės fiktyvumo įrodymas, o įpareigoja atlikti tolimesnius veiksmus, tačiau Migracijos departamentas šiuo atveju nesivadovavo Aprašo 101 ir 106 p. nuostatomis. Be to, pareiškėjų įsitikinimu, atsakovo nurodomos Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, (toliau – ir Migracijos gairės) niekaip nėra susiję su ginčijamų sprendimų priėmimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimuose prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus (II t., b. l. 1–6; III t., b. l. 1–7).
Nurodė, kad A. K. ir L. V. prašė jiems išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jie užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. A. K. išduoti leidimą buvo prašoma šeimos susijungimo pagrindu. Paaiškino, kad ginčijami sprendimai priimti išanalizavus pareiškėjų pateiktus dokumentus, apklausus Bendrovės direktorių ir darbuotojus, atlikus patikrinimą. Pareiškėjai, pateikdami prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi, deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, yra UAB „Eco-TOV“ akcininkai, o A. K. ir Bendrovės valdybos narys, jie ketina dirbti šioje įmonėje. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai UAB „Eco-TOV“ veiklos aprašymo, verslo plano nepateikė, tačiau kaip įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus pateikė Metinę pelno mokesčio deklaraciją (mokestinis laikotarpis 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.), kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras. Nė vienoje iš pateiktų sąskaitų faktūrų ir nė viename iš kasos pajamų orderių nebuvo nurodyti jokie pirkėjo rekvizitai, sąskaitos faktūros gavėjo nepasirašytos. Atkreipė dėmesį, kad pagal Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780, 5 p. sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytas pirkėjo pavadinimas (vardas ir pavardė), kodas, prekės (paslaugos) pavadinimas, prekės (paslaugos) kaina. Migracijos departamento nuomone, net ir neatsižvelgiant į šį tiesiogiai teisės akte įtvirtintą reikalavimą, vadovaujantis protingumo principu, nesant jokių pirkėjo rekvizitų, galima daryti pagrįstą išvadą, kad abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, patikimumo, įrodomosios reikšmės yra pagrįstos. Be to, pareiškėjų pateiktame UAB „Eco- TOV“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. balanse nurodoma, kad bendrovė neturi ilgalaikio turto, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Eco-TOV“ turėjo tik 15 Eur įsipareigojimų. Ši aplinkybė buvo įvertinta duomenų visumoje, kartu su aplinkybėmis, kad pareiškėjai nepateikė jokių veiklos vykdymą patvirtinančių sutarčių ir kt.
Pažymėjo, kad duomenų visumoje buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su Bendrovės adresu. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjų prašymuose nurodytu Bendrovės veiklos šiuo adresu yra nuolat steigiamos įmonės ir parduodamos užsieniečiams, kurie teisėtos veiklos pagrindu siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtu adresu yra 5 aukštų gyvenamasis namas, Bendrovės iškabos nėra nei prie namo įėjimo, nei prie buto durų, o namo gyventojai informavo, kad pareiškėjų nurodytame bute maždaug vienerius metus niekas negyvena ir šiuo adresu nėra vykdoma UAB „Eco-TOV“ veikla. Atsakovas pabrėžė, jog su prašymu pareiškėjai nebuvo pateikę nė vieno dokumento, kuriame būtų nurodytas kitoks Bendrovės buveinės ar veiklos adresas, taigi duomenys apie įmonės buveinę, kuriuos pareiškėjai pateikė norėdami gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Nors pareiškėjai skunde teigia, kad darbuotojai nurodė, jog Bendrovės veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, tačiau nei darbuotojai, nei direktorius, nei pareiškėjai nepaaiškino, kokia konkreti veikla vykdoma šiuo adresu. Atkreipė dėmesį, kad darbuotojai nurodė, jog vadybininkai neturi pastovių darbo vietų, dirba nuotoliniu būdu, o įmonės vadovas juos kartais surenka į įmonės „Botemi“ patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovo nuomone, su skundu pateiktoje patalpų nuomos sutartyje duomenys apie patalpas (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, yra prieštaringi – Č. G. nurodė, kad jose yra laikoma produkcija (šildymo katilai, židinių granulės), tačiau patalpos plotas – tik 13 kv. m, o UAB „Eco-TOV“ pagal nuomos sutartį šias patalpas įsipareigojo naudoti tik biurui.
Atsakovo teigimu, tai, kad Bendrovė moka mokesčius, negali būti neginčijamu įrodymu, kad ji realiai vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Realios įmonės veiklos vykdymo nepatvirtina ir kartu su skundu pridėtas banko sąskaitos išrašas. Nei iki ginčijamo sprendimo priėmimo, nei kartu su skundu nebuvo pateikta jokių sutarčių, kurios pagrįstų teiginius, kad finansinės operacijos atliktos būtent vykdant realią įmonės veiklą.
Migracijos departamentas taip pat paaiškino, kad Aprašo nuostatos neįpareigoja jo visais atvejais atlikti visus Aprašo 101 p. nurodytus veiksmus. Kiekvienu atveju, įvertinus individualias aplinkybes, patikrinimo metu atliekami būtent tie veiksmai, kurie yra būtini ir pakankami sprendimui priimti. Atkreipė dėmesį, kad patys pareiškėjai nenurodė jokių verslo partnerių, taigi objektyviai nebuvo galimybių jų apklausti, be to, Bendrovės direktorius O. T. parašu patvirtino, kad iš jo žodžių surašyta teisingai, taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą dėl galimų procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjai nenurodė jokių netikslumų, kurie būtų netinkamai užfiksuoti O. T. paaiškinime. Atsakovo įsitikinimu, jis atliko visus būtinus patikrinimus, išsiuntė privalomus paklausimus valstybės institucijoms.
Nurodė, kad priimant ginčijamą sprendimą pareiškėjas A. K. Bendrovėje nedirbo, o Bendrovės valdybos nariu paskirtas tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. prieš pat pateikiant prašymą. Pareiškėja L. V. 1/3 Bendrovės akcijų įsigijo tik 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir po kelių mėnesių kreipėsi dėl leidimo išdavimo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad asmens bylos duomenimis pareiškėjų vizos galiojo iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., abejonės susijusios būtent su Bendrovės realios veiklos vykdymu, o kai įmonės direktorius buvo apklaustas, nuspręsta, kad nėra būtina papildomai kviesti į apklausą ir pareiškėjų, nes pateiktų ir surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl Bendrovės veiklos.
Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjai turėjo pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo gyventi išdavimo pagrindą, taigi ir dokumentus, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečių kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl teismas turėtų vertinti tik tuos dokumentus, kurie buvo pateikti Migracijos departamentui. Atsakovas mano, kad sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjams įrodyti ketinimų tikrumą ir įmonės veiklos vykdymą, tačiau pareiškėjai neįrodė, kad jų deklaruojamas tikslas yra realus ir atitinkantis tikrovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. A. K. ir L. V. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 10–21; III t., b. l. 11–21). Be to, L. V. prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jos nepilnametei dukrai A. K. šeimos susijungimo pagrindu (III t., b. 1. 13–134).
UTPĮ 40 str. 1 d. 5 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 str. nuostatas. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad pareiškėjai siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba pakeičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pareiškėjai prašymuose deklaravo, jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, yra UAB „Eco-TOV“ akcininkai, o pareiškėjas A. K. ir valdybos narys, jie ketina dirbti šioje įmonėje. Prašymuose išduoti leidimus pareiškėjai nurodė, kad UAB „Eco-TOV“ adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Kadangi Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjų nurodytu Bendrovės adresu yra nuolat steigiamos įmonės ir parduodamos užsieniečiams, kurie teisėtos veiklos pagrindu siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, atsakovas Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus paprašė atlikti Bendrovės patikrinimą (II t., b. l. 81).
Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 22 d. Migracijos valdybos tarnybiniu pranešimu buvo informuotas, kad Migracijos valdyba patikrino, ar adresu Šaltkalviu g. 10-52, Vilniuje, yra UAB „Eco-TOV“ buveinė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtu adresu yra 5 aukštų gyvenamasis namas, Bendrovės iškabos nėra, namo gyventojai nurodė, jog bute Nr. 52 maždaug vienerius metus niekas negyvena ir šiuo adresu nėra vykdoma UAB „Eco-TOV“ veikla.
2016 m. gruodžio mėn. Migracijos Valdybos Užsieniečių reikalų skyrius apklausė Bendrovės direktorių O. T. ir vadybininkus J. G. ir Č. G.. J. G. paaiškino, kad UAB „Eco-TOV“ prekiauja šildymo katilais, pastovios darbo vietos neturi, nes nėra būtinybės, o esant reikalui darbuotojai susirenka (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji veda derybas su italų verslo partneriais (II t., b. l. 77). Č. G. paaiškino, kad Bendrovėje dirba vadybininku apie 1 metus. Bendrovė pardavinėja šildymo katilus, židinius, kurą. UAB „Eco-TOV“ buveinė yra (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, ten įrengtų darbo vietų nėra, bet šiuo adresu yra laikomos prekės. Su vadovu bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (II t., b. l. 78). UAB „Eco-TOV“ direktorius O. T. paaiškino, kad Bendrovė užsiima ekologiškų šildymo sistemų pardavimu, platina italų įmonės produkciją. UAB „Eco-TOV“ buveinė yra (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, ten laikomos prekės. Darbuotojai darbo vietų neturi, dirba nuotoliniu būdu, naudodamiesi savo kompiuteriais. Kartais darbuotojai surenkami UAB „Botemi“ patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje (II t., b. l. 79).
Atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją bei pareiškėjų pateiktus dokumentus, 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 ir 12 p., o pareiškėjos A. K. atžvilgiu UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p., nusprendė neišduoti pareiškėjams leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 5–10, 59–64). Sprendimus motyvavo tuo, kad L. V. ir A. K. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Eco-TOV“ buvo įsteigta užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi, bet ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjai neturi rimtų ketinimų realiai dalyvauti UAB „Eco-TOV“ veikloje, o tik siekia gauti leidimą laikinai gyventi, jų tikrieji tikslai yra visai kitokie ir jie gali būti susiję su nelegalios migracijos rizika.
Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, Migracijos departamentas taip pat vertino tai, kad Bendrovė neturi interneto svetainės, interneto viešuose šaltiniuose nurodomas tik bendrovės registracijos adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus galima spręsti, kad UAB „Eco-TOV“ veikloje nėra ilgalaikiškumo požymių. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Eco-TOV“ balanse nurodoma, kad Bendrovė neturi ilgalaikio turto, nors yra įregistruota 2013 m. spalio 1 d., be to, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Eco-TOV“ turėjo tik 15 Eur įsipareigojimų, o kartu su prašymu pareiškėjai nepateikė jokių Bendrovės ilgalaikių sutarčių su kitomis įmonėmis. Migracijos departamentui abejonių sukėlė ir pareiškėjų pateiktos Bendrovės išrašytos sąskaitos faktūros bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys kasos pajamų orderiai, nes sąskaitose faktūrose nenurodomi pirkėjo rekvizitai, sąskaitos faktūros yra nepasirašytos gavėjo, taip pat nenurodyti gavėjo rekvizitai, o kasos pajamų orderiuose nenurodyti mokėtojo rekvizitai. Pareiškėjai taip pat nepateikė Bendrovės banko sąskaitų išrašų.
Pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p. nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 17 p. nurodyti dokumentai, kuriuos užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, turi pateikti kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą. Aprašo 24.21 p. nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, t. y.: 1) įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentai bei įstatai (nuostatai); 2) dokumentai, patvirtinantys, kad ši įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (veiklos planas, ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, šios įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, patalpų nuomos sutartis ar pan.) ir kad joje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos (darbo sutartys su šiais asmenimis); 3) dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita)), iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų yra užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir 4) dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, arba yra įmonės dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai atsakovui pateikė dokumentus, jų nuomone, patvirtinančius Bendrovės veiklos realumą, tačiau Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog pastarieji neatitinka faktinės situacijos, gyvenimiškos realybės.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, UTPĮ 45 str. nurodytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.
Pareiškėjų nuomone, atsakovas šiuo atveju atliko neišsamų tyrimą, netinkamai vadovavosi Aprašo reikalavimais, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl Bendrovės fiktyvumo.
Pažymėtina, kad pagal Aprašo 100 p., jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui UTPĮ 45 str. nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Vienas iš veiksnių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, pagal Aprašo 100.5 p. yra situacija, kai įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis).
Pagal Aprašo 101 p. įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Aprašo 100 p. nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad įmonė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti šios įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekiant užsieniečiui, kuris yra šios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Šiuo atveju informacija gaunama: užsienietį, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, apklausus raštu (užpildomas apklausos lapas) (101.1 p.); apklausus įmonės verslo ir (ar) paslaugų partnerius Lietuvos Respublikoje (101.2); nuvykus į įmonės registracijos vietą arba į jos veiklos vykdymo vietą, kai įmonė yra įsikūrusi ne tuo adresu, kuriuo ji registruota (101.3 p.); išsiuntus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis apie pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytos veiklos vykdymą (101.4 p.); kitais teisėtais būdais (101.5 p.).
Teismas sutinka su atsakovu, jog Aprašas neįpareigoja patikrinimo metu pasinaudoti visus Aprašo 101 p. įtvirtintais informacijos rinkimo metodais. Patikrinimo veiksmų turi būti atliekama tiek, kad jų pagrindu surinktos informacijos pakaktų priimti pagristą sprendimą dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo.
Teismo vertinimu, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju surinko pakankamai duomenų, iš kurių galėjo spręsti dėl pareiškėjų prašymų pagrįstumo. Pažymėtina, kad atsakovo prašymu buvo atliktas patikrinimas Bendrovės registracijos vietoje, kur Bendrovė nebuvo surasta. Pabrėžtina, jog pareiškėjai nebuvo nurodę kito Bendrovės adreso, tad atsakovas neturėjo jokio pagrindo vykti skunde nurodomu adresu Nemenčinėje. Be to, buvo apklaustas Bendrovės direktorius bei darbuotojai, kurie nurodė, kad Bendrovėje dirbama nuotoliniu būdu. Nors Bendrovės direktorius ir vadybininkas teigė, kad Bendrovė turi patalpas Nemenčinėje, kur laiko Bendrovės prekes, tačiau iš pareiškėjų teismui pateiktos Patalpų Nemenčinėje nuomos sutarties matyti, kad minėtos patalpos nuomojamos kaip biuras, be to, šios patalpos nuomojamos tik nuo 2016 m. balandžio 1 d., nors Bendrovė įsteigta daug anksčiau. Atsakovo duomenimis, minėtos patalpos yra tik 13 kv. m ploto, todėl sutiktina, kad minėtos aplinkybės kelia abejonių tiek dėl ten neva vykdomo sandėliavimo, tiek dėl biuro veiklos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjų pateikti dokumentai, kurie, jų nuomone, patvirtina Bendrovės veiklos realumą vertintini kritiškai. Sutiktina su atsakovu, jog sąskaitos faktūros be pirkėjų rekvizitų, parašų, taip pat kasos pajamų orderiai be pirkėjo duomenų negali įrodyti realios įmonės veiklos, be to, tokie dokumentai nesudaro sąlygų apklausti ir Bendrovės verslo partnerių. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai ir teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento nustatytas aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtent pareiškėjai, kreipdamiesi dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo turi pateikti dokumentus, kurie įrodytų jų ketinimų užsiimti teisėta veikla Lietuvoje realumą. Šiuo atveju atsakovo sutrinkti duomenys paneigia pareiškėjų prašyme nurodytą ketinimą užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjai L. V. ir A. K. įsigijo Bendrovės akcijas ne siekdami vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik siekdami gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai atitinka UTPĮ 2 str. 6 d. įtvirtintą fiktyvios įmonės sąvoką.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjų teiginį, jog Migracijos departamentas turėjo paprašyti jų patikslinti duomenis ar pateikti papildomus įrodymus, susijusius su UAB „Eco-TOV“ veikla. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė visus pagal Aprašą reikalaujamus dokumentus, reikalingus leidimui pakeisti, tuo tarpu pareiškėjo nurodomas Aprašo 71.2 p. taikytinas tais atvejais, kai su prašymu pateikiami ne visi reikalaujami duomenys ar turimų duomenų pagrindu atsakovas negali priimti pagrįsto sprendimo. Šiuo atveju Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjų pateiktus dokumentus, vertino jų turinį ir nustatęs, kad pareiškėjų pateikti dokumentai neatitinka deklaruojamų pareiškėjų veiklos tikslų, t. y. neatitinka tikrovės, nes pareiškėjai L. V. ir A. K. įsigijo Bendrovės akcijas tik siekdami gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, priėmė skundžiamus sprendimus. Atsakovui pakako pareiškėjų pateiktų ir paties surinktų duomenų sprendimams priimti, todėl papildomos informacijos rinkimas, teismo vertinimu, nebuvo būtinas, tuo labiau, kad pareiškėjai teismui nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų, leidžiančių daryti kitokią nei atsakovo sprendimuose padarytą išvadą.
Pažymėtinas, kad neišdavus pareiškėjams L. V. ir A. K. leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo tokį leidimą išduoti šeimos susijungimo pagrindu ir jų nepilnametei dukrai A. K..
Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Migracijos gairės nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Šiuo atveju susidarė situacija, kad pareiškėjai A. K. ir L. V. tik formaliai atitinka UTPĮ reikalavimus, tačiau neįrodė, jog jie realiai vykdys teisėtą veiklą UAB „Eco-TOV“, taigi atsakovas pagrįstai vadovavosi ir UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, pagrįstai nustatęs, kad pareiškėjų pateikti duomenys neatitinka tikrovės, privalėjo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 str. 1 d. 2, 12 p. pagrindu, o A. K. UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p. pagrindu, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų sprendimų ir įpareigoti Migracijos departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. K., L. V. ir A. K. (A. K.) skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.