- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1-252-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01024-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- V. O.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, administracine tvarka baustas, teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1996 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232¹ straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis 1961 m. BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 1996 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę su 1/3 turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. kovo 16 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmė sumažinta 6 mėnesiais. 2011 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo turto konfiskavimo bausmės.
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę su 1/2 turto konfiskavimu. Subendrinus su 1999 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu. 2000 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 1 metų ir 3 mėnesių. Ją subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta galutinės 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu. 2004 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo turto konfiskavimo bausmės.
5. 2003 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį paskiriant 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą su 1/2 turto konfiskavimu. 2003 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta iki 4 metų, nuo turto konfiskavimo bausmės atleistas.
6. 2006 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 2003 m. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
7. 2011 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskiriant 10 MGL (1 300 litų) baudą.
8. 2011 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. sausio 6 d. apie 21.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) (prokurorė patikslino adresą nurodytą kaltinamajame akte, nes padarytas rašymo apsirikimas), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. O. metu, sudavė jam 3 smūgius kojomis ir rankomis į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės akies viršutinio voko poodinę kraujosruvą, galvos odos nubrozdinimus, veido ir galvos poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje 2018-0-16 kaltinamasis parodė, kad buvo pas pažįstamą bute, kuriame nukentėjusysis darė remontą, ir vartojo alkoholį. Nukentėjusysis pradėjo apie kaltinamąjį kalbėti negražius žodžius. Jis nukentėjusįjį sumušė ir išmetė iš buto. Greitąją pagalbą nukentėjusiajam iškvietė. Nukentėjusysis buvo girtas. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta. Smūgius visus pripažįsta. Savo poelgį vertina neigiamai. Civilinį ieškinį ligonių kasoms, jei teismas nuspręs, sumokės. Šiuo metu turi nedarbingumo grupę (1 t.,b.l. 191-199).
Kadangi kaltinamasis, kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. S. paaiškino, kad 2017 metais, žiemą, tikslios datos neprisimena, gali būti, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, sutiko pažįstamą M. M. Jis pasiūlė eiti pas jo kažkokį pažįstamą namo išgerti. Sutiko. Namuose buvo pats pažįstamas V. V. ir dar kažkoks darbininkas (V. O.), kuris darė bute remontą. Kadangi buvo labai girtas, visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Trise – jis, M. ir buto šeimininkas vartojo alkoholį. Darbininkas (V. O.) su jais kartu negėrė. Su juo nebendravo, jis buvo užsiėmęs remonto darbais. Maždaug po valandos V. S. išėjo iš buto. Jam išėjus, telefonu paskambino M. M. ir pasakė, kad darbininkas, buvęs bute, išvadino V. S. gaidžiu. Kadangi yra teistas ir atlikęs bausmę kalėjime, tai jam buvo didelis įžeidimas. Nusprendė grįžti į butą ir pamokyti V. O., kad nekalbėtų nesąmonių. Į butą grįžo vienas. Buto duris atidarė savininkas. Įėjęs į butą nuėjo prie darbininko ir iškart sudavė jam kumščiu į veidą. Kiek kartų sudavė - neprisimena. Mušė tik į veidą, į jokias kitas kūno dalis nesudavė. Nuo suduoto smūgio ar smūgių V. O. prarado sąmonę, o V. S. pamatė, kad nukentėjusiajam iš antakio bėga kraujas, todėl atsipeikėjo ir pasakė, kad kviestų greitąją. Su V. O. dviese išėjo iš buto, V. O. ėjo pats. Išėjo į lauką be viršutinių rūbų, su darbo apranga, striukės nevilkėjo. V. S. iš buto nuėjo namo, o tas vyras liko prie namo laiptinės. Įtariamojo tikslas buvo pamokyti, t.y. V. O. sumušti. V. O. tą dieną matė pirmą kartą. Įtariamojo pravardė yra (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, buvo išgėręs ir jį išprovokavo nukentėjusiojo žodžiai (1 t., b. l. 115). Papildomos apklausos metu įtariamasis V. S. patvirtino pirminės apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 124).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. O. paaiškino, kad 2017 m. sausio 6 d., apie 20.30 val. buvo pas pažįstamą V. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, ten darė buto remontą. Bute buvo jis, V. V. ir dar keli vyrai, kurių nepažįsta ir kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu kalbant apie vyrą pravarde (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis jį pavadino „ožiu“. Po kurio laiko vyrai išėjo ir bute liko nukentėjusysis ir V. V.. Po to į butą grįžo (duomenys neskelbtini) ir dar vienas jam nematytas vyras, kurie iškart užsipuolė nukentėjusįjį ir sumušė. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo taip prisistatęs ir pasiteiravo, kodėl jį nukentėjęs pavadino „ožiu“. Tuomet kitas vyras jį užsipuolė. Jis labiausiai mušė, į galvą kojomis ir rankomis. Kas, kiek smūgių sudavė - nežino. Po smūgių prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pastebėjo, kad jį už rankų ir kojų bando įmesti į kažkokį šiukšlių konteinerį lauke, tačiau į konteinerį nepataikė, todėl jis nukrito ant žemės. Vyrai išėjo, o prie jo liko V. V. V. V. į jį pažiūrėjo ir pasakė, kad tuoj atneš striukę. Nežino kiek laiko pragulėjo, bet V. V. atnešė jo striukę, telefoną ir, numetęs į sniegą, išėjo (1 t., b. l. 19).
2017 m. sausio 17 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis paaiškino, kad 2017 m. sausio 6 d. jis buvo pas bendradarbį V. V., su kuriuo dirba (duomenys neskelbtini), namuose (duomenys neskelbtini) V. V. paprašė padėti jo namuose daryti remontą. Į V. V. namus atvyko po darbo, apie 17.00 val. V. V. namuose buvo nepažįstamas vyras, kuris netrukus išėjo. Jam išėjus, nukentėjusysis dirbo. Apie 19.00 val. į butą, kuriame buvo su V. V., dar atėjo 2 nepažįstami vyrai, iš kurių vieną buvo matęs V. V. namuose, kur nuolat vyksta išgertuvės. 2 vyrai su V. V. gėrė atneštą su savimi degtinę buto kambaryje, o nukentėjusysis baiginėjo remonto darbus vonioje. Apie 19.30 val., baigęs savo darbus, kambaryje, kuriame vyko išgertuvės, persirenginėjo. V. V. pasiūlė kartu išgerti degtinės, tačiau V. O. atsisakė, bet išgėrė pusę nedidelės stiklinės vyno. Iš matymo matytas vyriškis po to jam pasakė, kad jis sėdėjo Alytaus pataisos namuose. Nukentėjusysis patvirtino, kad sėdėjo, nes pamanė, kad vyriškis jį atpažino. Šis vyras paklausė ar nukentėjusysis pažįsta vyriškį pravardę (duomenys neskelbtini). V. O. atsakė neigiamai, ir vyras pasakė: „Aišku, koks tu ten buvai Alytaus zonoj“, turėdamas omenyje, kad jis buvo „ožys“ (skundikas). V. O. atsibodo klausimai apie (duomenys neskelbtini), todėl pasakė, kad (duomenys neskelbtini) matyt toks pats „ožys“ kaip ir jis. Tuomet minėtas vyras pasakė: „O dabar už „bazarą“ reiks atsakyti“ ir naudodamasis V. V. nešiojamu kompiuteriu per www.facebook.com galimai parašė vyriškiui pravarde (duomenys neskelbtini) ir išėjo. Po 5-10 min, galimai apie 19.55 val., pas V. V. į butą atėjo 2 vyrai. Buto duris atidarė labai girtas V. V. Vyrai netrukus jį sumušė. Prisimena, kad jam stipriai kojomis ir rankomis trankė, sudavė 3 smūgius į galvą, o po to prarado sąmonę. Atsipeikėjo, kai pajuto lauke šaltį. Atsimerkęs pamatė V. V. ir dar vieną vyrą, kurio veido nematė, kurie jį numetė prie konteinerio ir išėjo. Po kurio laiko prie jo sugrįžo V. V. Atnešė striukę ir telefoną, kuriuos nukentėjusysis buvo palikęs po įvykio V. V. bute. Supratęs, kad labai sumuštas, V. O. nuėjo link degalinės „Statoil 1“ Karoliniškėse. Ten paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą ir policiją. Į ligoninę buvo atėjusi dukra, kuri jo daiktus, rūbus atnešė jam į palatą. Ligoninėje kompiuteriu pažiūrėjo www.facebook.com V. V. turimus draugus, tarp kurių pagal veido ir kūno bruožus atpažino bute buvusį vyriškį, kuris jį nuolat klausinėjo ar pažįsta (duomenys neskelbtini). Tai www.facebook.com pasivadinęs „M. M.“. Asmenų, kurie jį mušė, veidų nepamena. Pamena, kad vyras buvo tamsių trumpų plaukų. Galimai vienas iš jų buvo „M. M.“. Jei ne jo žodiniai priekabiavimai, muštynių nebūtų įvykę (1 t., b. l. 21-22).
2017 m. balandžio 13 d. nukentėjusysis V. O. papildomos apklausos metu paaiškino, kad klausos aparatą jam atidavė V. V., atvežė jį į ligoninę 2017 m. sausio 10 d. V. V. pasakė, kad jį rado savo namuose, koridoriuje kur vyko muštynės. Piniginę jam grąžino dukra D. V. Sakė, kad ją grąžino policijos pareigūnai. Piniginėje nebuvo 25 eurų, kiti dokumentai ir telefonas buvo. Kur dingo jo 25 eurai, nežino (1 t., b. l. 23).
2017 m. birželio 23 papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. O. paaiškino, kad jį mušusių asmenų neįsiminė ir nepastebėjo dėl suvartoto alkoholio, be to buto koridoriuke buvo tamsu. Pamena, kad buto šeimininkui atidarius duris, kažkas įėjo ir po to pasipylė smūgiai, po kurių jau nieko nebeprisiminė ir užpuolikų ar užpuoliko neįsidėmėjo (1 t., b. l. 26).
Liudytojas V. V. apklausos metu paaiškino, kad jis turi butą (duomenys neskelbtini). V. O., kuris darė remontą jo bute, po darbo liko minėtame bute išgerti. V. V. nuėjo į parduotuvę nupirkti degtinės. Gatvėje sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, pravarde (duomenys neskelbtini). Jį anksčiau matydavo netoli savo buto, jis vedžiojo savo šunį. Anksčiau su (duomenys neskelbtini) kartu išgerdavo. Jis pakvietė (duomenys neskelbtini) išgerti. Abu nuėjo į jo butą. Trise vartojo alkoholį, V. pavadino vyrą pravarde (duomenys neskelbtini) „ožiu“ ir (duomenys neskelbtini) trenkė kelis kartus V., kumščiu į galvą. V. nukrito, muštynių nebuvo. (Duomenys neskelbtini) tiesiog sumušė V. ir išėjo. Liudytojas pakėlė nuo grindų V. ir nuvedė jį sąmoningą į lauką. V. O. buvo girtas. Pasodino jį ties namo kampu ant sniego. Nuėjęs namo paėmė ir išnešė V. striukę ir telefoną. Iš jo telefono iškvietė greitąją pagalbą, nes V. vos pastovėjo ant kojų, buvo sumuštas ir girtas. Atidavęs jo daiktus grįžo į remontuojamą butą. Visų muštynių nematė, buvo girtas. Kai (duomenys neskelbtini) V. O. sumušė ir išėjo, daugiau grįžęs nebuvo. Visą vakarą bute jie buvo tik trise. (Duomenys neskelbtini) sėdėjo kalėjime. Liudytojas V. nemušė, bet ir nepadėjo išvengti (duomenys neskelbtini) smūgių, tai buvo jų dviejų konfliktas (1 t., b. l. 42-43).
2017 m. sausio 17 d. liudytojas V. V. papildomos apklausos metu paaiškino, kad sugrįžęs į butą iš parduotuvės su bute buvusiu meistru V. O. toliau vartojo alkoholį. Išgertuvių metu pas jį į butą atėjo (duomenys neskelbtini), kuris buvo vienas. Pokalbio apie tai, kokiame kalėjime yra sėdėję metu, V. O. vyriškį, pravarde (duomenys neskelbtini) pavadino „ožiu“. Dėl to (duomenys neskelbtini) kelis kartus trenkė kumščiais V. O. į galvą. V. nukrito ant žemės. Tada (duomenys neskelbtini) kojomis V. kelis kartus spyrė galimai į krūtinę ir išėjo iš buto, V. V. V. sąmoningą pakėlė nuo žemės ir išvedė iš savo buto į lauką. Pasodino prie namo kampo ant sniego. Galimai jam padėjo iš buto išvesti V. (duomenys neskelbtini), tiksliai negali paaiškinti, nes buvo labai girtas ir beveik nieko neprisimena. Po to liudytojas nuėjo į savo butą ir iš ten atnešė V. striukę ir telefoną. Iš jo iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes V. vos pastovėjo ant kojų. V. paliko prie namo kampo vieną ir nuėjo namo. Visą vakarą ir muštynių metu, bute buvo tik trise, t. y. jis, V. O. ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, kontaktų nežino. Susitikdavo atsitiktinai gatvėje (1 t., b. l. 45).
2017 m. birželio 23 d. liudytojas V. V. papildomos apklausos metu paaiškino, kad asmenį pravarde (duomenys neskelbtini), kuris jo bute (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. mušė V. O. atpažinti galėtų, nes jį įsiminęs. Prieš muštynes buvo jį matęs ir sutikęs vaikščiojantį šalia savo ir tėvų namų. Su juo asmeniškai keletą kartų trumpai kalbėjo (1 t., b. l. 50).
2017 m. sausio 20 d. liudytojas M. M. (M. M.) apklausos metu paaiškino, kad 2017 m. sausio 6 d., apie 18.00 val., po darbo atėjo pas draugą V. V. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Į jo namus atnešė butelį degtinės, kurį dviese kambaryje išgėrė. Tuo metu bute pas V. V. buvo meistras, kurio nepažįsta. Nebendravo. Kai meistras baigė darbus, tai atėjo į kambarį, atsisėdo ant sofos šalia V. V.. Liudytojas sėdėjo tame pačiame kambaryje, naudojosi V. V. kompiuteriu. V. V. ir liudytojas gerti degtinę kartu V. O. nesiūlė. Jis gėrė vyną iš žalio butelio. Išgėręs vyno, nuėjo toliau darbuotis į virtuvę. Neužilgo baigęs darbus atėjo į kambarį ir persirengęs vėl atsisėdo ant sofos šalia V. V. V. V. kalbėjosi su meistru. Maždaug po 15 minučių pas V. V. atėjo 2 vyrai. Jie nuėjo į kambarį, paklausė meistro: „kas ožys?“ ir rankomis, kojomis meistrą sumušė. Jis nuo sofos nukrito ant grindų, buvo praradęs sąmonę. Po to 2 vyrai iš buto išėjo. Juos matė pirmą kartą. Su V. V. apie juos nesikalbėjo, kiek suprato, jis jų taip pat nepažįsta. Meistrui gulint ant grindų, kiek prisimena, iš jo telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir su V. V. išnešė jį į lauką, kad greitoji medicinos pagalba atvažiavusi galėtų greičiau jį nuvežti į ligoninę (1 t., b. l. 62).
Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 183/2017(01) nurodyta, kad V. O. nustatyti kūno sužalojimai: kairės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva, galvos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Veido ir galvos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicininės pagalbos (2017 m. sausio 6 d.). Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Medicinos dokumentuose nurodytos kairės ausies būgnelio plyšimo, galvos smegenų sukrėtimo, kaukolės pamato kaulų lūžio diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 82-83).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodoma, kad į degalinę atėjo neblaivus, kruvinu veidu vyras, 50 m. Pagal Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) slaugytojos pranešimą vyras greitąjai pagalbai prisistatė V. O. Diagnozavus galvos smegenų sukrėtimą tolimesniam gydymui paguldytas į neurochirurgijos skyrių (1 t., b. l. 13).
2017 m. birželio 27 d. apžiūros protokole stenografuotas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo pokalbis, pagal kurį matyti, jog į „Statoil“ degalinę Karoliniškėse atėjo kruvinas apie 50-55 metų vyras (1 t., b. l. 95).
Byloje esančioje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje nurodoma, jog preliminari diagnozė yra daugybiniai galvos sumušimai, iš V. O. burnos jaučiamas alkoholio kvapas ( 1 t., b. l. 92).
2017 m. birželio 26 d. asmens parodymo atpažinti liudytojui V. V. metu, jis atpažino V. S. kaip asmenį, sumušusį V. O. 2017 m. sausio 6 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atpažino pagal veido bruožus, sudėjimą, išvaizdą (1 t., b. l. 106-107).
VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje nurodoma, jog kaltinamasis dėl psichikos sutrikimų yra gydytas 5 kartus, paskutinį kartą nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 20 d. (1 t., b. l. 127).
Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-442/2017 nurodoma, jog nėra duomenų, kad kaltinamasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 130).
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. S. 2017 m. sausio 6 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini) mušė nukentėjusįjį ir nežymiai jį sužalojo. Visų pirma, tai parodo proceso dalyvių parodymai. Pats kaltinamasis teisme nurodė, jog buvo pas pažįstamą bute, nukentėjusysis ten darė remontą ir gėrė degtinę. Nukentėjusysis pradėjo apie kaltinamąjį kalbėti negražius žodžius, todėl jį sumušė ir išėjo iš buto. Smūgius visus pripažįsta, savo poelgį vertina neigiamai. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. davė analogiškus parodymus, jog darbininkas (V. O.) išvadino kaltinamąjį gaidžiu; tai jam buvo didelis įžeidimas, todėl nusprendė grįžti į butą ir pamokyti nukentėjusįjį. Įėjęs į butą nuėjo prie darbininko ir iškart sudavė jam kumščiu į veidą. Kiek kartų sudavė - neprisimena. Mušė tik į veidą, į jokias kitas kūno dalis nesudavė. Nuo suduoto smūgio ar smūgių V. O. prarado sąmonę. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, buvo išgėręs ir jį išprovokavo nukentėjusiojo žodžiai (1 t., b. l. 115, 124). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. sausio 6 d. apie 20.30 val. buvo pas pažįstamą V. V. bute (duomenys neskelbtini), darė remontą; į butą atėjo 2 vyrai ir netrukus jį sumušė. Prisimena, kad jam stipriai kojomis ir rankomis trankė, sudavė 3 smūgius į galvą, o po to prarado sąmonę. Jį mušusių asmenų neįsiminė ir nepastebėjo dėl suvartoto alkoholio, be to, buto koridoriuke buvo tamsu (b. l. 19, 21-23, 26). Liudytojas V. V. teigė, jog nukentėjusysis liudytojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) darė remontą ir po darbo liko minėtame bute išgerti. Liudytojas išgerti taip pat pakvietė (duomenys neskelbtini) ir jie trise kartu išgėrinėjo. Nukentėjusysis pavadino (duomenys neskelbtini) „ožiu“, dėl ko šis trenkė nukentėjusiajam kelis kartus kumščiu į galvą, o nukentėjusiajam nukritus, kelis kartus spyrė į galimai į krūtinę ir išėjo iš buto. Liudytojas galėtų atpažinti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42-43, 45, 50). Liudytojas M. M. teigė, jog 2017 m. sausio 6 d., apie 18 val. atėjo pas draugą V. V. ir išgėrė dviese butelį degtinės. Pas draugą tuo metu buvo meistras, kuris gėrė vyną. Pabaigęs darbus persirengė ir atsisėdo šalia V. V. Po maždaug 15 min pas V. V. atėjo 2 vyrai, paklausė meistro „kas ožys?“ ir rankomis, kojomis sumušė nukentėjusįjį (1 t.,b. l. 62).
Kita bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal apžiūros protokolą matyti, jog į „Statoil“ degalinę Karoliniškėse atėjo kruvinas apie 50-55 metų vyras (b. l. 95). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodoma, jog šis vyras, prisistatė V. O., jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas (b. l. 13). Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės kopijoje nurodoma, jog preliminari diagnozė – daugybiniai galvos sumušimai, iš V. O. burnos jaučiamas alkoholio kvapas (1 t., b. l. 92). Specialisto išvadoje Nr. G 183/2017(01) nurodyta, kad V. O. yra nustatyti tokie kūno sužalojimai: kairės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva, galvos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Veido ir galvos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicininės pagalbos (2017 m. sausio 6 d.). Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 82-83). Parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog liudytojas V. V. pagal veido bruožus, sudėjimą, išvaizdą atpažino V. S. kaip asmenį, 2017 m. sausio 6 d., adresu (duomenys neskelbtini) smurtavusį prieš V. O. (1 t., b. l. 106-107).
Taigi, analizuojant byloje surinktus duomenis matyti, jog nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymų detalės apie įvykio aplinkybes skiriasi, tačiau apie esminę aplinkybę – kad kaltinamasis vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį – nurodė visi apklausti proceso dalyviai. Teismas konstatuoja, jog nepaisant tam tikrų parodymų neatitikimų, esminės šių parodymų aplinkybės, tai yra konflikto priežastis ir smurtavimo faktas pažymimas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymuose. Konflikto priežastimi tapo nukentėjusiojo nepagarbus atsiliepimas apie kaltinamąjį, dėl kurio kaltinamasis nukentėjusiajam kelis kartus smūgiavo į galvą. Nors duodamas parodymus kaltinamasis neprisiminė, koks konkrečiai asmuo jam smūgiavo, tačiau kaltinamąjį parodymo atpažinti metu pagal veido bruožus, sudėjimą ir išvaizdą, t. y. aiškius ir konkrečius išorinius bruožus, atpažino liudytojas V. V. Todėl remiantis visų proceso dalyvių parodymais bei parodymo atpažinti duomenimis, teismas laiko įrodyta, jog būtent kaltinamasis V. S. mušė nukentėjusįjį.
Teismui taip pat nekyla abejonių dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdžio. Nukentėjusiajam iš karto tik kreipusis pagalbos buvo matyti, kad jis yra kruvinas, jam preliminariai nustatyti daugybiniai galvos sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas. Specialisto išvadoje Nr. G 183/2017(01) konstatuoti konkretūs nukentėjusiajam padaryti sveikatos sužalojimai, kurie tiek atskirai, tiek visumoje įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas taip pat pažymi, jog kaltinamasis 5 kartus yra gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos sutrikimų, paskutinį kartą nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 20 d. (b. l. 127). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-442/2017 nurodoma, jog nėra duomenų, kad kaltinamasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 130). Todėl laikytina, jog kaltinamasis buvo pakaltinamas nusikalstamos veikos padarymo metu.
Taigi, apibendrinant, konstatuojama, jog byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina, kad kaltinamasis V. S. padarė jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nėra gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (1 t. b. l. 125-126), tačiau yra gydytas 5 kartus VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (1 t. b. l. 127). Daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 147-158), teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2011 m. (b. l. 133-146). Nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktis; 1 t., b. l. 136, 142-146). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Teismas pažymi, jog viena vertus, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas buvo menkavertis, kaltinamasis jo nesistengė išspręsti taikiai. Priešingai, jis iš karto ėmėsi smurtinių veiksmų, nors nukentėjusiojo elgesys nebuvo provokuojantis smurtą. Tai rodo tam tikrą kaltinamojo pavojingumą, agresyvumą. Be to, kaltinamasis praeityje jau yra teistas ne vieną kartą, šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamojo asmenybė dėl šios ir ankstesnių nusikalstamų veikų vertinama neigiamai. Todėl įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog teisinga ir proporcinga bausmė kaltinamajam šiuo atveju būtų BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, didesnė nei už nusikaltimus skiriamos arešto bausmės vidurkis.
Kadangi šioje byloje BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnius jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį 124, 14 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti (b. l. 98-99). Byloje taip pat yra gautas civilinio ieškovo įgaliotos atstovės (b. l. 100) prašymas nagrinėti civilinį ieškinį civilinio ieškovo atstovams nedalyvaujant teismo posėdžiuose (2 t., b.l. 8).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai patirtus nuostolius privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį į nuostolius patenka ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa atlygino V. O. gydymui turėtas išlaidas (b. l. 99). Už šias išlaidas yra atsakingas kaltinamasis, kuris sužalojo nukentėjusįjį. Dėl šios priežasties Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.
Šioje byloje V. O. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriame yra nurodomi du savarankiški reikalavimai, t. y. grąžinti po nusikalstamos veikos iš jo piniginės galimai dingusius 25,00 EUR bei atlyginti 378,00 EUR turtinę žalą dėl nedarbingumo.
Dėl pirmojo reikalavimo teismas pažymi, jog sistemiškai analizuojant BPK 109-117 straipsnius matyti, kad gali būti atlyginama tik tokia žala, kuri buvo padaryta nusikalstama veika, kuri buvo išnagrinėta baudžiamojoje byloje ir dėl kurios buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ši byla buvo perduota teismui ir joje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuri niekaip nesusijusi su galimu turto pasisavinimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo svarstyti reikalavimą priteisti 25,00 EUR žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Antrasis reikalavimas grindžiamas tuo, jog civilinis ieškovas įvykio metu buvo neblaivus ir todėl negali gauti nedarbingumo išmokų iš valstybės institucijų. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, jog apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šį įstatymą įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 45 punkto 2 pastraipoje nurodoma, jog atvejais, kai bendros asmens būklės įvertinimo ar medicininės apžiūros metu nustatoma, kad asmuo yra neblaivus (girtas) jam išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Taisyklių 46 punkte nurodyta, jog pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) ar kitų kompetentingų institucijų išvadą, kad neblaivumas (girtumas) traumai atsirasti įtakos neturėjo medicininę pažymą (forma Nr. 094/a) (šių Taisyklių 44.4 papunktis) asmenį gydantis gydytojas, gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą raštu, keičia į elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Teismas pažymi, jog šioje byloje civiliniam ieškovui už laikotarpius nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 18 d. ir nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 25 d. yra išduotos medicininės pažymos dėl negalėjimo atvykti į darbą (1 t., b. l. 189). Šioje byloje yra nustatyta, jog civilinis ieškovas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Tačiau teismas konstatuoja, kad jo neblaivumas nesusijęs su prieš jį padaryta nusikalstama veika ir dėl jos kilusiais padariniais civilinio ieškovo sveikatai. Todėl civilinis ieškovas turėjo teisę kreiptis į valstybės institucijas dėl elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir priklausančios nedarbingumo išmokos išmokėjimo. Kita vertus, apdraustajam socialiniu draudimu nėra pareigos pirmiausia kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių ir gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir nedarbingumo pašalpos išmokėjimo, toks asmuo turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl nedarbingumo – iš draudiko (atitinkamo VSDFV skyriaus) arba iš žalą padariusio asmens tiesiogiai. Aukščiau minėtuose teisės aktuose nėra numatyta apdraustojo pareiga pirmiausia kreiptis į VSDFV atitinkamą skyrių dėl nedarbingumo pašalpos išmokėjimo. Todėl šiuo atveju V. O. pareiškė ieškinį tinkamam civiliniam atsakovui, juo labiau, kad išdavus nedarbingumo pažymėjimą ir išmokėjus ligos pašalpą, VSDFV Vilniaus skyriui išliktų teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo iš žalą padariusio asmens (šiuo atveju – V. S.).
Nagrinėjamu atveju V. O. pateikė pažymą, jog jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarė 680,00 EUR (1 t., b.l.198), o nedirbdamas nuo 2017-01-06 iki 2017-01-25 , t.y. 14 dienų, jis negavo 432,74 EUR pajamų, neatskaičius mokesčių. Civilinis ieškovas V. O. prašė priteisti 378,00 EUR, skaičiuodamas, jog jo vidutinis dienos uždarbis 27,00 EUR. Tačiau, įvertinus jo darbo užmokesčio dydį, neatskaičius mokesčių, neapmokestinamas pajamas bei mokėtinus mokesčius, V. O. priteistina turtinės žalos atlyginimo suma sudaro 344,14 EUR (680,00 EUR– 78,00 EUR – 61,20 (15% ir 9% mokesčių) = 540,80 EUR : 22 d. d.= 24,58 EUR x 14 d. d. = 344,14 EUR), todėl ši suma ir priteistina iš kaltinamojo V. S., teismui nustačius, kad tokių pajamų negavo nukentėjusysis būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Kitoje dalyje V. O. civilinis ieškinys atmestinas.
Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo pokalbio garso įrašu – paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-118) – paliekama galioti iki faktinio bausmės vykdymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš V. S. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 124, 14 EUR turtinei žalai atlyginti.
Patenkinti civilinio ieškovo V. O. civilinį ieškinį iš dalies ir iš V. S. priteisti civilinio ieškovo V. O. naudai 344,14 EUR eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo V. O. ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki faktinio bausmės vykdymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo pokalbio garso įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.