- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- ATP-311-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00520-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Pažeidėjas
- P. V.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – P. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo P. V. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 2 dalį – 500 eurų dydžio bauda; pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 30 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir P. V. skirta galutinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 10 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių „MTZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat traktoriui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Šalies argumentai
Skundu Šiaulių apygardos teismui P. V. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad jis degalinės „M.“ teritorijoje pavažiavo apie 15 metrų ir tada jį sustabdė policijos pareigūnai. Mano, kad pažeidimo nepadarė, nes baudžiamojoje byloje priėmus nuosprendį jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, o traktorius, apelianto įsitikinimu, nėra kelių transporto priemonė. Taip pat nurodo manantis, kad degalinės teritorijoje jis viešame eisme nedalyvavo, nes kelias degalinėje „M.“ nėra įteisintas – ten komercinės paskirties sklypas, todėl teigia, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes traktorių į degalinės kiemą atvarė tėtis, kuris turi vairuotojo pažymėjimą ir gali vairuoti traktorių. Taip pat nurodo, kad po jo nuteisimo traktorininko pažymėjimas iš jo paimtas nebuvo, todėl, apelianto teigimu, jis buvo įsitikinęs, kad vairuodamas traktorių ir tik laukuose, uždarose teritorijose, jokio pažeidimo nedaro. Taigi teigia, kad teismas jo veikoje nenustatė nei vieno iš jam inkriminuoto pažeidimo sudėtyje nurodyto veikos požymio. Taip pat nurodo, kad tiek policijos surašytame protokole, tiek nutarime yra neteisingai nustatyta administracinio teisės pažeidimo vieta – jeigu manyti, kad jis padarė pažeidimą, tai jis yra padarytas adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajone, o ne (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajone, ką patvirtina teismui pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas, o administracinio teisės pažeidimo vietos nustatymas yra esminis administracinio teisės pažeidimo sudėties dalykas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad traktorininko pažymėjimo niekas iš jo nereikalavo ir nepaėmė, bei į Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 punktą, kuris numato, kad krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes, o traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais. Taigi iš anksčiau nurodyto Kelių transporto kodekso transporto priemonių reglamentavimo apeliantui yra akivaizdu, kad sąvoka „kelių transportas arba kelių transporto priemonės“ turi konkretų turinį ir išvardija konkrečias kelių transporto priemones, o kadangi traktoriai nėra priskiriami kelių transporto priemonėms, kuriais vežami kroviniai ir keleiviai, P. V. daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2014-05-02 nuosprendžiu jam nebuvo atimta teisė vairuoti traktorius ir jis traktoriaus vairuotojo pažymėjimą turėjo teisėtai. Taip pat apeliantas nurodo ir tai, kad degalinė nėra viešo eismo vieta, ką, nubaustojo asmens įsitikinimu, patvirtina teismui pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas, iš kurio seka, kad (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime esanti degalinė ir jos teritorijai nepriskirtas specialus statinys – kelias, todėl ir šiuo požiūriu apeliantas laiko, kad degalinės teritorija nėra viešo eismo dalis. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė norminius aktus, o dėl to padarė neteisingas išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo esmės ir jo sudėties buvimo, todėl nubaustojo asmens įsitikinimu, toks teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu, nes teismas nesuprato bylos esmės ir jos neatskleidė, bylą išnagrinėjo šališkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į P. V. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Dainius Razminas prašo palikti galioti apylinkės teismo sprendimą ir P. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracine tvarka nubaustas asmuo – P. V., apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir teigia, kad jis jokio pažeidimo nepadarė. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas ir argumentuotas išvadas dėl jų ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas įvykdė jo ginčijamą pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, administracinė atsakomybė numatyta ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 64 punkte yra pateikta transporto priemonės sąvoka, tai – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 82 punkte nurodyta, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę, o 83 punkte, kad vairuotojo pažymėjimas, tai teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.
Iš bylos medžiagos – įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį, matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu P. V., be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (13-14 b. l.).
Taigi, nors administracine tvarka nubaustas asmuo ir yra įsitikinęs, kad traktorius nėra kelių transporto priemonė, visgi tiek anksčiau nurodytos KET, tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad traktorius laikytinas kelių transporto priemone Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio prasme.
Pažymima, kad tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kur Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skirta tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebegalėtų padaryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių (visų rūšių automobilių, traktorių ir kitokių savaeigių mašinų, troleibusų, priekabų, puspriekabių, taip pat motociklų ir kitų motorinių transporto priemonių, išskyrus mopedus ir motorinius dviračius) vairavimu. Jei sankcijoje neišskiriamos transporto priemonių, kurias gali būti uždrausta vairuoti, kategorijos, darytina išvada, kad sankcijoje nurodyta sąvoka – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (nutartys bylose Nr. N444-803/2008, N444-462/2009, N444-3426/2009).
Taigi nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – P. V., 2015 m. gegužės 10 d. vairavo traktorių, kai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jam dar nebuvo pasibaigęs, išvada, kad apelianto veiksmuose nėra jam inkriminuoto ir ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, yra negalima.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su kitais administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad vairavimas degalinės teritorijoje nelaikytinas dalyvavimu viešame eisme. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė. Pagal KET 3.7. punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Vadinasi, degalinės teritorija, į kurią, be kita ko, galima patekti tik keliais, yra kelio dalis, kurioje, kaip ir kelyje vyksta viešasis eismas – procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 punktas). Tai reiškia, kad degalinės teritorijoje galioja tos pačios kelių eismo taisyklės, kurios galioja ir keliuose.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad po jo nuteisimo traktorininko pažymėjimas iš jo paimtas nebuvo, ir iš to kylantis P. V. samprotavimas, kad jis buvo įsitikinęs, kad vairuodamas traktorių tik laukuose, uždarose teritorijose, jokio pažeidimo nedaro, jo padaryto pažeidimo, kurio metu jis traktorių vairavo ne uždarose teritorijose ir ne privačiame lauke, nepateisina ir jo kaltės nešalina.
Išdėstytų duomenų visuma patvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apelianto kaltės turinį ir pagrįstai konstatavo, kad P. V. vairavo traktorių, kai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo pasibaigęs, todėl jo veiksmai pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Daryti kitokių išvadų apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens P. V. apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Taigi, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Telšių rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o P. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies, P. V. pareikšto kaltinimo, jame yra neteisingai nurodyta P. V. padaryto pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip matyti VĮ „Registrų centras“ išrašo, UAB „M.“ adresas yra (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) (25 b. l.). Tai laikytina rašybos klaida, kuri nekeičia P. V. pareikšto kaltinimo esmės, todėl ši klaida ištaisytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą patikslinti, nutarimo aprašomojoje dalyje nurodant, kad P. V. padaryto pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvė, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.