Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), taburetės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinkle, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinkle įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Paaiškino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.

Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.

Lukiškių TI-K esančioje dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami kiekvieną darbo dieną. Taip pat yra vedamas ,,Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas”.

Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodama antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.) ir pagalvė (1 vnt.). Tiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, kurie neturi nuosavos patalynės, rankšluosčių ir indų, yra išduodami rankšluosčiai (2 vnt.), indų komplektas (1 vnt.) (kurį sudaro lėkštutė, dubenėlis, šaukštas ir du puodukai) ir patalynės komplektas (2 vnt.) (kurį sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei).

Nurodė, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, į kurį įeina rankšluostis (1 vnt.), tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis (1 vnt.) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml). Jei suimtasis (nuteistasis) su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių jis neturi. Vėliau higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Tuo atveju, kai suimtasis (nuteistasis) per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, t. y. 19 Eur, arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmėms įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas minimalus kamerų plotas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 24 d. ir nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. spalio 21 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,28 kv. m. ploto kameroje Nr. 112 (1 asm.); 24,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 255 (4–6 asm.); 6,90 kv. m. ploto kameroje Nr. 217 (1 asm.); 6,79 kv. m. ploto kameroje Nr. 385 (1–2 asm.); 7,33 kv. m. ploto kameroje Nr. 377 (1 asm.); 7,18 kv. m. ploto kameroje Nr. 371 (1 asm.); 7,18 kv. m. ploto kameroje Nr. 316 (1 asm.). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 6–11).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,39 kv. m. iki 7,28 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,11 kv. m. iki 6,77 kv. m. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 26 d., iš viso 1 parą, buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo mažesnis, nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Pareškėjas skunde teigė, kad perkėlus iš vienos kameros į kitą, jos buvo higieniškai netvarkingos, todėl pats turėjo jas tvarkyti.

Lietuvos higienos normos 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Lukiškių TI-K nurodė, kad gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Taip pat per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui, 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui, universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius (b. l. 167–171).

Šiuo atveju pareiškėjas 2018 m. sausio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 112 (b. l. 6–11), kurią turėjo tvarkyti nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas (b. l. 167–171). Visą likusį ginčo laikotarpį, pareiškėjas turėjo pats tvarkyti gyvenamąsias kameras, kuriose buvo laikomas. Pareiškėjo teiginiai, jog perkėlus iš vienos į kitą kamerą, jos buvo higieniškai netvarkingos, todėl pats turėjo jas tvarkyti, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, paremti vien tik subjektyvia pareiškėjo nuomone ir neparemta jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, galiojantys teisės aktai nustato pareigą gyvenamąsias kameras tvarkyti asmenims, laikomiems įstaigoje, o bylos medžiaga patvirtina, jog Lukiškių TI-K tvarkymui reikalingas priemones išduodavo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjas konstatavo savo nuomonę dėl kamerų tvarkos, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad kameros Nr. 371 langai buvo priešais II korpuso įėjimo duris dėl to 24 valandas per parą visi vaikštinėdavo, o virš lubų girdėdavo žingsnius, stalčių darinėjimą, pareigūnų pokalbius, todėl neišsimiegodavo ir iki šiol prabunda naktimis.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas kameroje Nr. 371 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 6–11). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) dėl kameros Nr. 371 atitikimo higienos sąlygoms, t. y. temperatūros, drėgmės, apšvietimo, čiuzinio, vandens čiaupo, remonto darbų reikalingumo (b. l. 21). NVSC pareiškėjo skundą pagal kompetenciją nagrinėjimui persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 20), kuris pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K (b. l. 19). Lukiškių TI-K informavo pareiškėją, kad Lukiškių TI-K kameros Nr. 371 įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PĮĮET) ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), reikalavimus: vandens čiaupas tvarkingas (b. l. 17–18).

NVSC 2018 m. spalio 15 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-6850 buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 371 sienų, lubų paviršiai vietomis buvo nelygūs (nuo sienų ir lubų vietomis nubyrėję dažai), pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Patikrinimo metu kameroje Nr. 371 vizualiai buvo švaru. Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 86–87).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl kameros Nr. 371 atitikimo higienos normų reikalavimams, taip pat NVSC, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog minėta kamera atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus, tačiau pareiškėjas nėra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl minėtoje kameroje girdimo triukšmo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodomus teiginius, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo 8 metalinės dviejų aukštų lovos, tačiau Lukiškių TI-K turėjo pašalinti dviejų aukštų lovas ir palikti vienvietes.

Pareiškėjas šio nusiskundimo nekonkretizavo, nenurodė kamerų, kuriose buvo 8 metalinės dviejų aukštų lovos, nenurodė, kokią žalą jis dėl to patyrė, nenurodė, ar kreipėsi į įstaigos administraciją dėl nurodytų aplinkybių, todėl vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo lovų įrengimo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, todėl atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, nes buvo matomas tiek kameroje laikomų asmenų, tiek pareigūnų. Taip pat rūsyje esančios kameros langai buvo į kiemą, todėl buvo matomas einančių pro langus pareigūnų ar nuteistųjų.

Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Lukiškių TI-K 2019 m. vasario mėn. Pranešime ,,Dėl D. L. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir PĮĮET sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 64–66).

Byloje pateiktos sanitarinio mazgo fotonuotraukos patvirtina, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti užuolaidomis arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 94–96).

Pareiškėjas skunde teigė, kad rūsyje esančiose kamerose buvo nejauku, nes jose buvo laikomi asmenys nuteisti iki gyvos galvos.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog jam buvo nejauku rūsyje esančiose kamerose, nes jose buvo laikomi asmenys, kurie nuteisti iki gyvos galvos, yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė nei kuriose kamerose jam buvo nejauku, nei įvardino asmenis su kuriais buvo laikomas. Šiuo atveju vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jam buvo nejauku kamerose, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, todėl yra atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kamerose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl turėjo kvėpuoti dūmais.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lukiškių TI-K informavo, kad Lukiškių TI-K nerūkantieji kartu su rūkančiais yra apgyvendinami tik esant nerūkančiųjų asmenų pageidavimui. Visi į Lukiškių TI-K atvykę asmenys pildo adaptacijos anketas, kuriose nurodo sutikimą / nesutikimą dėl apgyvendinimo vienoje gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais (b. l. 167–171). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, ar prašęs perkelti į kamerą, kurioje laikomi nerūkantys asmenys. Pažymėtina, jog to neteigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, kad jis kamerose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, yra nepakankami pažeidimui įrodyti. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais, todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo skundo argumentus atmeta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose Nr. 217, 371, 377, 385 buvo šalta, drėgna, ant sienų buvo susidaręs pelėsis, nebuvo užtikrintas dirbtinis dieninis bei naktinis apšvietimas. Taip pat vienam asmeniui, pasikreipus dėl higienos sąlygų buvo nustatyta, jog jos neatitinka higienos normų reikalavimų, tačiau kitiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims šios sąlygos pripažintos atitinkančios higienos normų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 217, 371, 377, 385 nebuvo užtikrintos higienos normų reikalavimus atitinkančios sąlygos. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 24 d. ir nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. spalio 21 d. buvo laikomas kamerose Nr. 112, 217, 255, 316, 371, 377, 385 (b. l. 6–11).

Byloje pateikti NVSC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai (b. l. 67–69, 73–74, 77–78, 79–81, 82–83, 84–85, 86–87, 88–89, 90–91).

NVSC 2018 m. sausio 11 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-25 nustatyta, kad kameroje Nr. 255, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 24 d., ant lubų ir sienos ties langu buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. Šioje kameroje dirbtinė apšvieta šalia lovų buvo 153 lx (b. l. 73–74). Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. 9-1502 nurodyta, kad kameroje Nr. 255 lubų ir sienų vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaistytos, įrengti nauji šviestuvai, kad dirbtinė apšvieta būtų ne mažesnė kaip 200 lx (b. l. 75). Šiuo atveju NVSC nustatyti pažeidimai ir pašalinti laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 255 nebuvo laikomas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog vieniems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims higienos sąlygos pripažintos kaip neatitinkančios reikalavimų, o kitiems atitinkančios, teismas pažymi, jog pareiškėjas nedetalizavo ir nenurodė, kuriais laikotarpiais, kuriems asmenims ir kuriose kamerose buvo nustatyta, jog jos atitinka ar neatitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 nustatytų reikalavimų ir kaip tai įtakojo pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturint duomenų dėl šių pareiškėjo teiginių, jie atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. sirgo 10 kartų. Be to, prasidėjus gėlių, medžių bei žolių žydėjimui pasigavo alergiją. Dėl alergijos su prašymu kreipėsi į gydytojus, kurie neregavo, todėl 2 savaites turėjo kentėti, kol parašė skundą.

Iš byloje pateikto pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. spalio 22 d. matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. jis atsisakė valdiško maisto, jam buvo nustatytas alerginis dermatitas, taip pat jis kreipėsi dėl sunkaus kvėpavimo, kojų traukimo, tačiau gydytojai nustatė, jog gydymas jam nereikalingas (b. l. 150–165). Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui buvo konstatuotas alerginis dermatitas, tačiau asmens sveikatos istorijos išrašas nepatvirtina, jog tam tikri sveikatos sutrikimai kilo dėl atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo). Be to, kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, prasidėjus gėlių, medžių bei žolių žydėjimui pasigavo alergiją, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo), pareiškėjui buvo nustatyta alergija. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas teikė skundą dėl gydytojų neveikimo ir tik tuomet jam buvo suteikta pagalba. Esant šioms aplinkybėms, šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. kameroje Nr. 385, kuri buvo į Lukiškių TI-K staliaus darbo cecho pusę, turėjo kentėti staklių ūžesį nuo 6.00 val. iki 18.00 val.

Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo į pareiškėjo skundą matyti, jog kameroje Nr. 385 jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 26 d. (b. l. 6–11). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šioje kameroje būtų girdimas triukšmas. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Pažymėtina, jog pareiškėjas nedetalizavo, kokia konkrečiai žala pareiškėjui dėl to kilo, o vien tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo, šiuo aspektu, neįrodo.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad išsiplovus asmeninius rūbus kameroje tekdavo juos džiovinti po 2–3 dienas, kartais 5 dienas, o kameros grindys džiūdavo visą dieną.

Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Kaip nurodė Lukiškių TI-K, institucija yra sudariusi sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, t. y. vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Išskalbti drabužiai grąžinami išdžiovinti (b. l. 6–11, 64–66). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti drabužius, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga, o neturint tam lėšų – kreiptis su prašymu dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo. Teisės aktai nenumato reikalavimo sudaryti sąlygas asmenims išsiskalbti ir ižsidžiovinti drabužius kamerose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises, jam neturint galimybės kameroje išsidžiovinti drabužių. Pareiškėjo teiginiai, kad kameros grindys džiūdavo visa dieną vertintini kritiškai, nes vien abstraktaus pobūdžio teiginiai nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ne kartą žodžiu kreipėsi į būrio viršininkus dėl netinkamų sąlygų kameroje, o kreipiantis raštu buvo gaunami netinkami atsakymai į skundus, kalinimo sąlygos taip pat nebuvo pagerintos. Be to, parašius skundus pareigūnai reikalauja juos atsiimti. Su skundais kreipiantis į Kalėjimų departamentą, jie nukreipiami į Lukiškių TI-K administraciją, kuri nėra suinteresuota juos nagrinėti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui su skundais kreipiantis į Lukiškių TI-K administraciją, jam buvo pateikiami atsakymai (b. l. 13–18, 24–28, 62–63, 92–93, 97–105, 107, 111–114). Pareiškėjui kreipiantis į NVSC jo skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui, o jis pagal kompetenciją nagrinėjimui persiuntė Lukiškių TI-K administracijai (b. l. 17–21). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui su skundais kreipiantis į Lukiškių TI-K, jam buvo pateikiami atsakymai į skundus, juose buvo nurodyta apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K pateiktais atsakymais, nepasinaudojo juose nurodyta apskundimo tvarka. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodomus teiginius, jog parašius skundus pareigūnai reikalavo juos atsiimti, priešingai, pareiškėjui kreipusis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais, jam buvo pateikiami išsamūs atsakymai į juos. Taip pat nagrinėjamu atveju atveju buvo nustatyta, jog Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K administracijai, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad vienam mėnesiui jam buvo išduodamas nekokybiškas 1 ar 2 ritinėliai tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo. Be to, kartą per mėnesį jam buvo išduodami 2 vnt. skutimosi peiliukų, kurių taip pat neužtekdavo, todėl buvo nesiskutęs, nehigieniškas bei netvarkingas.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Apraše nurodytas išduotos dantų pastos (75 ml) galiojimo laikas – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai) – 1 mėn., tualetinio muilo (100 g) – 1 mėn., dantų šepetuko (1 vnt.) – 1 mėn., skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn.

Lukiškių TI-K patvirtino, kad minėtos higienos priemonės yra išduodamos, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. spalio 22 d. Lukiškių TI-K administracija gavo keturis pareiškėjo prašymus išduoti higienos priemonių, kurie buvo patenkinti (b. l. 64–66). Tai patvirtina ir byloje esantys 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. spalio 11 d. pareiškėjo prašymai išduoti higienos priemones (b. l. 55, 57, 59, 61 112). Iš byloje pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) materialinio buitinio aprūpinimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjui 2018 m. gegužės 29 d. buvo išduota 400 g skalbimo miltelių, 3 vnt. tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis, 100 ml dantų pasta, 4 vnt. skutimosi peiliukų, 50 ml dezodorantas, 100 g tualetinis muilas, 2018 m. liepos 10 d. pareiškėjui buvo išduotas dantų šepetėlis, 100 ml dantų pasta, 3 vnt. tualetinio popieriaus, 4 vnt. skutimosi peiliukų, 100 g tualetinis muilas, 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjui buvo išduotas dantų šepetėlis, 100 ml dantų pasta, 3 vnt. tualetinio popieriaus, 4 vnt. skutimosi peiliukų, 100 g tualetinis muilas, 2018 m. spalio 18 d. pareiškėjui buvo išduotas dantų šepetėlis, 100 ml dantų pasta, 3 vnt. tualetinio popieriaus, 4 vnt. skutimosi peiliukų, 50 ml dezodorantas, 100 g tualetinis muilas (b. l. 54, 56, 58, 60). Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo išduodamos higienos priemonės, tačiau skundžiasi, kad jų nepakako. Atsižvelgiant į tai, kad išduodamų higienos priemonių kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat į tai, kad pareiškėjui pateikus prašymą išduoti higienos priemones, jos jam buvo išduodamos, atsakovės atstovas neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo graužikų, todėl jautė diskomfortą.

Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (b. l. 6–11). Taip pat NVSC, atlikęs patikrinimus ginčo laikotarpių dėl kamerų atitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, graužikų buvimo požymių nenustatė (b. l. 67–69, 73–74, 77–78, 79–81, 86–87). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K kamerose graužikų buvimo požymių nenustatyta, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K čiužinys, antklodė bei pagalvė buvo nedezinfekuoti, netvarkingi juose buvo parazitų, kurie sukeldavo kūno niežėjimą. Taip pat dėl kameroje tvyrojusios drėgmės sušlapdavo čiužinys, todėl rytais turėjo apversti į kitą pusę.

Lietuvos higienos normos 134:2015 42 ir 43 punkte nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Be to, Lukiškių TI-K nurodė, kad visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami kiekvieną darbo dieną įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje (b. l. 64–66). Byloje pateiktas Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015–2018 m. Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas patvirtina, kad Lukiškių TI-K kiekvieną darbo dieną yra dezinfekuojami čiužiniai, antklodės ir pagalvės (b. l. 31–53). Atsižvelgiant į tai, netikėti atsakovo teiginiais, kad čiužinys, antklodė bei pagalvė Lukiškių TI-K periodiškai dezinfekuojama ir suteikiama naudoti švari, nėra teisinio pagrindo. Dėl pareiškėjo teiginių, jog dėl kameroje tvyrojusios drėgmės sušlapdavo čiužinys, todėl rytais turėjo apversti į kitą pusę, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė netinkamos drėgmės kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodytais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. buvo priimtas Teisingumo ministro įsakymas demontuoti vidines kameros grotas, tačiau Lukiškių TI-K administracija šio reikalavimo nesilaikė. Taip pat per vidines grotas nepatekdavo dienos šviesa ir negalėjo tinkamai vėdinti kameros.

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija metalinius indus pakeitė plastmasiniais, tačiau kamerose nėra šilto vandens, todėl su šaltu vandeniu negalėjo išsiplauti plastmasinių indų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punkte numatyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai, jog su šaltu vandeniu negalėjo išsplauti plastmasinių indų, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde teigė, jog psichologai su juo nedirba, o būrio viršininkai nevykdo užimtumo programų. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinami kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, todėl negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių bei dirbti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nemoka bendrauti su suimtaisiais / nuteistaisiais, jų elgesys neprilygsta žmogiškumui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respulikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respulikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 1 punkte nustatyta, kad šių taisyklių paskirtis – apibrėžti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų (toliau – pareigūnai) etikos principus ir elgesio tarnybos ir ne tarnybos metu reikalavimus.

Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų (b. l. 6–11).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 2 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pareigūno nemandagaus elgesio (b. l. 107). Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 16 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, su pareiškėju elgėsi vadovaudamiesi Etikos taisyklėse nurodytais principais, psichologinio ar fizinio smurto prieš pareiškėją nenaudojo (b. l. 108). Lukiškių TI-K pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodė, kad pareigūnai vadovavosi Etikos taisyklėmis (b. l. 97–98). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog Lukiškių TI-K pareigūnai laikosi Etikos taisyklių, bendrųjų mandagumo ir etikos principų, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodytais, paremti vien tik subjektyvia pareiškėjo nuomone.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo II-ojo korpuso kiemeliai yra netvarkingi, kiemelių danga nelygi, todėl negalėjo bėgioti. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukai yra po atviru dangumi, todėl lyjant lietui turėdavo atsisakyti pasivaikščiojimo, tačiau jeigu suoliukas būtų po stogeliu, tuomet 1 valandą galėtų būti gryname ore esant blogoms oro sąlygoms.

BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 30 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamos dangos pasivaikščiojimo kiemeliuose (b. l. 25). Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 18 d. raštu ,,Dėl laikymo sąlygų“ informavo pareiškėją, kad sportavimas pasivaikščiojimo kiemeliuose yra paties pareiškėjo pasirinkta veikla ir jis pats yra atsakingas dėl galimų padarinių. Taip pat rekomendavo pasirinkti alternatyvius kūno lavinimo pratimus (b. l. 17–18). Iš į bylą pateiktų Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, jog smulkūs pasivaikščiojimo kiemelių remonto darbai Lukiškių TI-K buvo atliekami (b. l. 172–179). Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi ar yra netvarkingi. Taigi, Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų neturtinę žalą, kilusią dėl netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per parą. Pažymėtina, jog vadovaujantis BVK nuostatomis, pasivaikščiojimas gryname ore yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukai yra po atviru dangumi, todėl esant blogoms oro sąlygoms jis turėjo atsisakyti pasivaikščiojimo.

Pareiškėjas skunde teigė, jog yra krikščionis ir tikintis Dievu, todėl privalo kiekvieną sekmadienį Lukiškių TI-K esančioje koplyčioje melstis, tačiau Lukiškių TI-K šios teisės neužtikrino, nei karto nenuvedė į koplyčią.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dingdavo prašymai bei bendraujant taksofonu buvo klausomi pokalbiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu, t. y. nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė šių aplinkybių, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, depresija, nepatogumais, orumo pažeminimu bei diskriminacija. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją).